Keisti valiutą – sudėtingas procesas, tačiau sunkumus pašalina atsakingas planavimas, mano Latvijos „Swedbank“ padalinio vyriausiasis ekonomistas Martinas Kazakas. Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ jis pasakojo, kad latviai su didesniais sunkumais nesusidūrė, o visos patirtos išlaidos – vienkartinės.
Kaip klostėsi euro įvedimo procesas?
Reikia atkreipti dėmesį, kad techniškai valiutos keitimas yra gana brangus procesas. Vis dėlto yra du būdai sumažinti išlaidas. Pirmiausia reikėtų gerai suplanuoti laiką, kad būtų galima išvengti stresinių situacijų.
Antra, svarbu atsižvelgti į atsiradusias papildomas išlaidas, todėl derėtų peržvelgti biudžetą ir pasiruošti tam tikrą finansų rezervą papildomoms išlaidoms. Latvijoje valiutos keitimas vyko gana sklandžiai – nekilo didesnių problemų, o visos sistemos veikė darniai.
Kita vertus, matėme situaciją, kai regionuose veikiančios smulkiojo verslo įmonės valiutos keitimo periodu atostogavo. Prekybininkams problemų kėlė tai, kad pirmas dvi savaites įvedus eurą kainodarą ir atsiskaitymus privalu vykdyti dviem valiutomis.
Klientai turi galimybę už prekes ir paslaugas atsiskaityti latais ir eurais, tačiau grąžą galima atiduoti tik eurais. Norint neprarasti lėšų, reikia atsakingai suplanuoti apyvartos mastą, todėl mažesnės įmonės nusprendė tiesiog nedirbti, kol bus galima atsiskaityti tik eurais.
Negalima teigti, kad tai buvo masinis reiškinys, tačiau tokių atvejų pasitaikė, ypač vietose toliau nuo miestų.
Lietuvoje baiminamasi, kad keičiant valiutą nepagrįstai didėtų kainos. Ar pastebėjote keistų kainų pokyčių iki sausio 1 dienos?
Kol kas sunku pasakyti, tačiau kalbant apie nekilnojamąjį turtą, reikėtų paminėti, kad kainų pokyčius lemia rinkos padėtis, o ne valiutos pokyčiai. Negalima atmesti, kad kainos šiek tiek ūgtelėjo, tačiau kol kas neturime duomenų, patvirtinančių tokius teiginius.
Kalbant apie maisto produktų kainas, nepastebėjome, kad jos būtų padidėjusios, tačiau reikia sulaukti sausio mėnesio infliacijos rodiklių. Remiantis kitų eurą įsivedusių valstybių patirtimi, galima teigti, kad kainų augimas dėl pasikeitusios valiutos bus vos pastebimas. Dažniausiai jis siekia 0,2–0,4 procento.
Latvijoje vyko kampanija „sąžininga kaina“, kurios metu visos kainos turėjo būti pateikiamos tiek eurais, tiek latais, dar iki įstojant į euro zoną. Tad bet kokie didesni pokyčiai jau būtų buvę pastebėti.
Žinoma, fizinis valiutos keitimas verslui atneša papildomų išlaidų, kurios vienaip ar kitaip atsilieps ir namų ūkiams, tačiau tai yra vienkartinė kaina. Be to, tokios išlaidos nėra svarbios konkurencingam verslui. Esant didelei konkurencijai, verslas neturi galimybės didinti kainas – nesvarbu, kokia valiuta vyktų atsiskaitymai.
Ar tai, kad Lietuva liko vienintelė Baltijos šalis, netapusi euro zonos nare, suteikia pranašumą Latvijai, kovojant dėl užsienio investicijų?
Tikiuosi, kad taip. Euras pašalina tam tikras investuotojams aktualias rizikas, tokias kaip devalvacija. Tačiau euras tėra vienas faktorius, padedantis investuotojams apsispręsti dėl kapitalo perkėlimo į vieną ar kitą valstybę.
Investuotojams kur kas svarbesnė švietimo sistemos kokybė, infrastruktūros išvystymas, regioninės plėtros greitis ar mokesčių sistemos stabilumas. Euras niekaip nelemia tokių valstybės patrauklumo aspektų.
Taip, euras didina investicinį patrauklumą, tačiau jis toli gražu nėra vienintelis sprendimą investuoti lemiantis faktorius. Pažiūrėkime į Graikiją ar Ispaniją – šios šalys turi bendrą Europos valiutą, tačiau investicijų ar augimo ši savaime negarantuoja.
Remdamasis Latvijos patirtimi, ką galėtumėte patarti lietuviams, planuojantiems eurą įsivesti kitąmet?
Pirmiausia reikia visuomenei paaiškinti, kodėl euras yra reikalingas. Tuo pat metu reikia paaiškinti, kad euras negarantuoja augimo. Kuo visuomenė bus geriau informuota, tuo didesnio palaikymo sulauks narystė euro zonoje.
Kitas dalykas – valiutos keitimo procesas yra techniškai sudėtingas, todėl reikia būti iš anksto gerai pasiruošus visiems įmanomiems iššūkiams. Yra labai daug dalykų, kurie gali nepasisekti, todėl planuoti ypač svarbu.
Vis dėlto geriausia, kad, nepaisant pasiruošimo ir išlaidų, euras ateina. Tai projektas, kurio pabaigos data itin tiksli.
CV: Martinas Kazakas
• 1995 metais Kembridžo universitete studijavo ekonomikos mokslus
• 2005-aisiais įgijo ekonomikos mokslų daktaro laipsnį
• 1996–2008 metais dėstė prestižinėje Stokholmo ekonomikos mokykloje
• Nuo 2005-ųjų „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Latvijoje
