„Reikėtų akcentuoti ne poveikį, o papildomą argumentą eurą įsivesti ir Lietuvoje. Euro zona yra didžiausia mūsų prekybos partnerė. 2012 metais 30 procentų eksporto ir 31 procentas importo tekdavo euro zonai. Latvija yra viena didžiausių mūsų prekybos partnerių. Vien dėl jos eksportas į euro zoną padidėja apie 10 procentų.“
Anot prezidentės patarėjo, euras Lietuvoje sumažintų valiutos keitimo rizikos draudimo kaštus, sumažėtų Lietuvos skolinimosi kaina, sutaupytų ir žmonės, ir įmonės, turinčios paskolų.
„Bet svarbiausia – paskata investicijoms, galimybė naujoms darbo vietoms kurti ir augti atlyginimams. Siekis įsivesti eurą 2015 metais realus ir pasiekiamas. Didžiausią nerimą kėlė ties Mastrichto kriterijaus riba – 3 procentais esantis biudžeto deficitas. Būtų apmaudu, jeigu dėl kokios nors dešimtosios procento dalies nepavyktų patekti į šalių, įsivedusių eurą, gretas.
Vienas ddžiausių nuogąstavimų, jog įsivedus eurą kils kainos. Anot N.Udrėno, analizuojant eurą įsivedusių šalių patirtį matyti, jog kainos pakyla 0,2 – 0,3 procento.
„Jautriausiai reaguojama į labiausiai matomas – būtiniausių prekių ir paslaugų kainas. Toks augimas tikriausiai bus, tačiau sunku pasakyti, kiek tai lems euro įvedimas, kiek natūralus konvergencijos procesas. Vyriausybė numatė tam tikrus žingsnius, kad dėl euro įvedimo drastiškai nekiltų kainos, o vadinamieji apvalinimo efektai būtų taikomi vartotojui naudinga linkme.“
