Arnas Mazėtis, Kristina Jackūnaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Valdančiųjų atstovai prasitaria, kad kitąmet gali tekti papildomai skolintis milijardą ir dėl to planai įsivesti eurą bus nukelti dar metams. Finansų viceministras tikina, kad euras 2015-aisiais nėra prioritetas. Opozicija sako, kad euro įvedimo vilkinti neturėtume.
Antradienį prasidedančios rudens Seimo sesijos pagrindiniu darbu valdantieji įvardija kitų metų biudžeto tvirtinimą. Svarbiu klausimu, tvirtinant biudžetą, taps ir Konstitucinio teismo sprendimas bei Prezidentės reikalavimas grąžinti krizės metu biudžetininkams sumažintus atlyginimus. Kalbėdamas LRT televizijos laidoje „Savaitė“, Seimo pirmininkas, vienas iš valdančiųjų Darbo partijos-leiboristų lyderis teigė, kad dėl to kitąmet gali tekti skolintis milijardą, o tai, esą, turėtų įtakos planams nuo 2015 metų šaliai įsivesti eurą. Tačiau Seimo Pirmininko nuomone, nieko tokio, kad euro įvedimo planą nukeltume dar metams.
Seimo opozicijos lyderis, konservatorių pirmininkas Andrius Kubilius sako, kad skolintis papildomai milijardą nėra nieko bloga, tačiau jį stebina V. Gedvilo pasisakymai dėl galimybės nukelti euro įvedimo datą.
„Man atrodo, kad ponas Gedvilas čia seka kitų koalicijos lyderių pavyzdžiu ir kalba nelabai atsakingai, nes tą skolinimąsi įvardija kaip didelę problemą Lietuvai siekiant euro narystės. Turėčiau pasakyti, kad toks pasisakymas mane šiek tiek nustebino – arba p. Gedvilas yra nusiteikęs neparemti Lietuvos pastangų tapti euro zonos nare, arba jis kažko nesupranta valstybės finansų ar makro ekonomikos reikaluose. Galbūt greičiau – antras variantas“, – spėjo Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius.
A. Kubiliaus žiniomis, kitais metais planuojamas dviejų procentų valstybės biudžeto deficitas nuo bendrojo vidaus produkto, todėl Mastrichto kriterijus yra įvykdomas. Opozicijos lyderis teigia, kad euro įvedimas neturi būti atidedamas.
„Net nežinau, kaip suprasti pono Gedvilo pasisakymą. Tokiu atveju galiu tik nuogąstauti: galbūt galvojama, kad deficitą reiktų didinti dar milijardu litų. Tokiu atveju pasiektume 3 proc. ribą ir galbūt viršytume Mastrichto kriterijų. Vis dėlto, greičiausiai tai dar vienas eilinis pakalbėjimas į eterį nepasiruošus, dėl kurio visi turi aiškintis, ką tai reiškia“, – svarsto Seimo opozicijos lyderis.
Finansų viceministras taip pat tikina, kad kitąmet skolinantis papildomai milijardą litų galime pažeisti Mastrichto kriterijus, tačiau, pasak jo, esą, svarbiau ne euras, o žmonių gerovė.
„Be abejo, jei teks skolintis ir taip pažeisime Mastrichto kriterijus – tam tikras sąlygas, kuriomis [numatomas] euro įvedimas, – gali atsitikti, kad mes [jo] neįsivesime“, – Ministrų pasitarime kalbėjo finansų viceministras Vytautas Galvonas.
Pasiteiravus, ar euro įvedimas nėra finansų ministerijos prioritetas, viceministras tąkart atkirto, kad visi prioritetai yra koalicinėje programoje ir nors pripažino, kad „euras yra vienas iš svarbių elementų“, bet, anot jo, „pagrindinis dalykas – kad žmonės gerai gyventų Lietuvoje“.
„Jeigu tai duos privalumą – gerai, jeigu neduos – tada tai nėra prioritetas“, – sakė V. Galvonas.
Tyrimai rodo, kad 2015-aisiais už euro įvedimą pasisako 28 procentai apklaustųjų, 52 procentai yra prieš.
