Pirmąjį šių metų pusmetį, „Swedbank“ vyriausio ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, Lietuvos ekonomika toliau nuosekliai augo – palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augimas siekė 3,6 proc.
„Pastebimi vidaus paklausos stiprėjimo ženklai“, – antradienį žurnalistams sakė N. Mačiulis.
Materialinių investicijų augimas, pasak „Swedbanko“, antrąjį šių metų ketvirtį paspartėjo iki 12,1 proc. ir sudarė 13,8 proc. BVP. Pagrindinis investicijų augimo veiksnys buvo investicijos į įrengimus ir mašinas, kurios buvo net 17 proc. didesnės neis prieš metus.
Lūkesčiai gerėja
„Tai itin teigiama tendencija, rodanti gerėjančius įmonių lūkesčius ir lemsiantį didesnį ekonomikos augimo potencialą“, – neabejoja N. Mačiulis.
„Swedbank“ prognozuoja, kad eksporto augimas toliau lėtės, o vidaus paklausos – investicijų ir gyventojų vartojimo – augimas paspartės.
„Didelė dalis gyventojų pradės jausti atstatyto šalies konkurencingumo ir augančios ekonomikos naudą“, – kalbėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Manoma, kad 2015 metais nedarbas sumažės iki 8,5 proc. taip pat numatomas ir atlyginimų augimas.
„2014 ir 2015 metais atlyginimai turėtų didėti atitinkamai 4,8 ir 6 procentais“, – dėstė N. Mačiulis.
Jo teigimu, mažėjanti infliacija bei gerėjantys gyventojų lūkesčiai rodo didėsiantį vidaus vartojimą.
Vis tik ekonomistas atkreipia dėmesį, kad šalies konkurencingumą didinančioms reformoms turėtų būti skiriama daugiau dėmesio.
„Aklavietėje atsidūrusi valstybės valdomų įmonių reforma, nemažėjanti šešėlinė ekonomika“, – vardijo N. Mačiulis.
Jo teigimu, šešėlinė ekonomika gali išaugti kitų metų pradžioje padidinus akcizus. Valstybės sektorių smukdys dažnai neefektyvios ir kartais perteklinės institucijos, ypač aukštojo mokslo srityje.
Reikia ruoštis euro įvedimui
N. Mačiulio nuomone kuomet Europos Komisija ir ECB vertins Lietuvos konvergenciją, Lietuva tenkins Mastrichto kriterijus ir Lietuva galės įsivesti eurą.
Ekonomisto nuomone, didžiausia rizika susijusi su euro įsivedimu yra politinė.
„Siūlymai šiuo klausimu surengti referendumą dar gali pasikartoti, ypač įsibėgėjant šalies prezidento rinkimų kampanijai“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Jo nuomone, šiuo metu visuomenėje vyrauja daug mitų, didinančių skepticizmą euro atžvilgiu. Neigiamą gyventojų požiūrį į eurą, N. Mačiulio nuomone, galėtų pakeisti Lietuvos bankas ar Vyriausybė, aktyviai informuodami apie euro naudą visiems gyventojams.
Naujausiais „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, šiuo metu 41 proc. šalies gyventojų pritaria, o 55 proc. nepritaria euro įvedimui.
Giedrė Sankauskaitė
