Birželio 4 d. Europos Komisija (EK) ir Europos Centrinis Bankas (ECB) paskelbė, kad Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus ir yra pasirengusi prisijungti prie euro zonos nuo 2015 m. sausio 1 dienos.
EK ir ECB paskelbtuose pranešimuose apie konvergenciją pažymima, kad Lietuva, vykdydama ekonomines reformas ir atsakingą fiskalinę politiką, padarė didelę pažangą, siekdama narystės euro zonoje. EK Konvergencijos pranešime Europos Parlamentui (EP) ir Europos Tarybai (ET) konstatuojama, kad balandžio pabaigoje vidutinė metinė infliacija Lietuvoje buvo 0,6 proc. ir tai yra gerokai žemesnis rodiklis nei 1,7 proc. Mastrichto kriterijus. Valdžios sektoriaus deficitas 2013 m. buvo 2,1 proc. BVP (kriterijus – 3,0 proc. BVP), valdžios sektoriaus skola – 39,4 proc. BVP (kriterijus – 60 proc. BVP).
Vidutinių ilgalaikių palūkanų norma siekė 3,6 proc., tuo tarpu konvergencijos kriterijus – 6,2 proc. Nacionaliniai teisės aktai yra suderinti su Sutartimi, o lito ir euro keitimo kursas išlieka stabilus. EK pirmininko pavaduotojas bei ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olis Renas (Olli Rehn) pranešė, kad EK pateikė pasiūlymą Europos Sąjungos Tarybai dėl Lietuvos priėmimo į euro zoną.
Lietuvos valdžia džiūgauja, kad leista atsisakyti lito
Lietuvos valdžia sustabdžiusi Lito išsaugojimo referendumo iniciatyva ir neteisėtai apribojusi konstitucinė Tautos teisė į referendumą džiūgauja: „Mūsų visų sutelktos pastangos ir nuoseklus darbas yra pastebėtas bei įvertintas. Euro įvedimas yra ekonomiškai ir politiškai apgalvotas strateginis Lietuvos žingsnis, siekiant spartesnio ekonomikos augimo, o kartu ir geresnio gyvenimo visiems šalies gyventojams. Euro įvedimas, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes šalia Lietuvos sienų, įgyja dar didesnę reikšmę. Tai dar vienas žingsnis į didesnį ekonominį, finansinį bei politinį mūsų šalies saugumą“, – džiaugsmingai sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
„Simboliška, kad, paminėję Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmetį, esame labai arti naujo atskaitos taško, dar vieno istorinio valstybės raidos momento – šiandien Europos Komisija atvėrė Lietuvai duris į euro zoną“, – sako finansų ministras Rimantas Šadžius. Ministro įsitikinimu, būti euro zonos nare Lietuvai reiškia didesnį užsienio partnerių pasitikėjimą valstybe, o tai − gausesnės investicijos, palankesnis skolinimasis, mažesnis nedarbas, augančios žmonių pajamos. „Palankus Europos Komisijos sprendimas – tik kelio pradžia. Turime užtikrinti, kad euras būtų laukiamas žmonių, o jo atėjimas – sklandus“, − sako R. Šadžius.
„Šiandieninės žinios iš Frankfurto ir Briuselio nėra staigmena – atsakingai atlikę namų darbus ir vykdę nuolatinę atitikties konvergencijos kriterijams stebėseną tikėjomės būtent tokio vertinimo“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jo teigimu, paskelbtos Europos Sąjungos institucijų išvados – tai solidus patvirtinimas Europai ir pasauliui, kad savarankiškai krizę įveikusi Lietuva ne tik atkūrė savo ekonomiką, sustiprino bankų sektorių, bet ir padėjo pamatus tvariai plėtrai ateityje. „Pusę darbo atlikome nepriekaištingai, tačiau pusė darbo – tai tik gera pradžia“, – sako Lietuvos banko vadovas, pabrėždamas, kad narystė euro zonoje, o kartu ir Bankų sąjungoje suteiktų ne savaiminės gerovės garantijas, o naujų galimybių. Pasak V. Vasiliausko, „kad šias galimybes paverstume realybe, būtina sąlyga ir toliau bus ta pati – finansinis apdairumas, skaidrumas ir drausmė“.
Visuomenininkai nepraranda vilties surengti referendumą dėl Lito išsaugojimo
Nepaisydami Lietuvos valdžios beatodairiško skubėjimo kuo greičiau atsisakyti Lietuvos nacionalinės valiutos – lito grupė visuomenininkų siekia surengti referendumą dėl lito išsaugojimo. Referendumo iniciatorių tarpę yra tokie žinomi politikai ir visuomenininkai kaip: Kovo 11-osios nepriklausomybės atkūrimo akto signatarai Romualdas Ozolas ir Audrius Rudys, Tautininkų sąjungos ir Tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius Panka, Tautininkų sąjungos Strateginio komiteto pirmininkas Gintaras Songaila, rašytoja Erika Drungytė, verslininkas Gintaras Jonas Aleknavičius ir kiti.
Iniciatyvinė grupė siekia referendumu priimti Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisas gražinant seniau galiojusias nuostatas, kad Lietuvos nacionalinė valiuta yra litas, o pinigų emisiją gali atlikti tik Lietuvos bankas. Referendumui teikiamame įstatymo projekte taip pat numatyta, kad nacionalinio piniginio vieneto galima atsisakyti tik privalomuoju referendumu. Referendumui teikiamo įstatymo projekte numatyta ir galimybė, kad šalia lito, atsiskaitymams gali būti naudojami ir kiti piniginiai vienetai, jei tą nustato tarptautinės sutartys.
Nors Referendumo įstatymas nustato, kad referendumo iniciatyvinei grupei pateikus galutinį sprendimo tekstą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ne vėliau kaip per 15 dienų ši privalo iniciatyvinę grupę įregistruoti ir pateikti jai parašų rinkimo lapus, tačiau balandžio 7 d. VRK atsisakė tai padaryti motyvuodama tuo, kad esą iniciatyvinės grupės teikiamas įstatymo tekstas prieštarauja Konstitucijai…
Referendumą inicijuoti ketinantys piliečiai Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neregistruoti referendumo iniciatyvinės grupės apskundė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Savo ruožtu LVAT Balandžio 13 d. nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) prašydamas išaiškinti, ar VRK turi teisę atmesti Konstitucijos pataisas, teigdama, kad tai prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Savo ruožtu į KT taip pat kreipėsi ir Seimas prašydamas paaiškinti ar referendumo įstatymo 14 straipsnis neprieštarauja Konstitucijai. Šiame straipsnyje pasakyta, kad „jeigu Seimo sudaryta ekspertų grupė padaro išvadą, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimas šią išvadą turi paskelbti visuomenei, tačiau ši išvada negali būti pagrindas neskelbti referendumo“.
KT Seimo ir LVAT kreipimąsi sujungus į vieną bylą atsirado vilties, kad klausimas dėl lito išsaugojimo iniciatyvos registravimo neužsigulės KT stalčiuose, mat Seimo kreipimasis įpareigoja KT nagrinėti klausima operatyviau.
Vienas iš lito išsaugojimo referendumo iniciatyvinės grupės narių, Tautininkų Sąjungos pirmininkas Julius Panka yra įsitikinęs, kad kad KT sprendimą minėtais klausimais turėtų priimti netrukus po birželio 29 d. referendumo dėl žemės.
„Jei sprendimo priėmimas būtų nukeltas po Teismo atostogų, tai reikštų, kad Teismo valia buvo sužlugdyta net teorinė galimybė inicijuoti referendumą dar iki euro įvedimo. Jeigu yra valdančiųjų štabas, nukreiptas prieš Tautą bei piliečių realią įtaką valstybės reikalams (o aš manau, kad toks yra), tai parašų rinkimas dėl lito referendumo bus projektuojamas į patį vasaros vidurį. Kita vertus, galbūt tikimasi, kad birželio 29 d. referendumas neįvyks ir piliečiams prapuls ūpas bet kokiems parašų rinkimams ar referendumams, net jei tai bus referendumas dėl lito, kurį išsaugoti, kaip rodo apklausos, nori daugiau kaip du trečdaliai Lietuvos piliečių“, – Alkas.lt portalui sakė J.Panka.
Šių metų birželio 19 d. Lietuvos priėmimo į euro zoną klausimą svarstys euro zonos finansų ministrai (Euro grupė), birželio 20 d. – Europos Sąjungos finansų ministrų taryba (ECOFIN), birželio 26–27 d. numatyta diskusija Europos Vadovų Taryboje, liepos viduryje savo nuomonę po svarstymo skelbs Europos Parlamentas.
Galutinį sprendimą dėl Lietuvos priėmimo į euro zoną Europos Sąjungos Taryba ketina priimti liepos 23 dieną.
Jeigu vis tik nuo 2015 metų būtų atsisakyta lito, tai Lietuva būtų 19-toji Europos Sąjungos valstybė narė atsisakiusi nacionalinės valiutos ir įsivedusi eurą.
Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
