Giedrė Sankauskaitė / Ekonomika.lt
Iki planuojamo euro įvedimo likus mažiau nei 7 mėnesiams, daugiau nei pusė šalies įmonių jau pradėjo pasirengimą perėjimui prie naujosios valiutos. Tuo tarpu šalies gyventojai mažiau domisi euru ir jam ruošiasi pasyviau. Lietuvos įmonių pasirengimo eurui indeksas yra 46 iš 100 galimų balų, gyventojų indeksas siekia 30 balų. Tokias tendencijas atskleidžia „Swedbank“ ir TNS LT apskaičiuotas Lietuvos pasirengimo eurui indeksas (PEI), apibendrinantis šalies gyventojų bei įmonių požiūrį į euro įvedimą Lietuvoje.
Indeksas apima klausimus apie požiūrį į euro įvedimą, turimos informacijos apie euro įvedimo kiekį bei planuojamas ar atliekamus pasirengimo eurui veiksmus.
„Lietuvos gyventojų požiūris eurą koreliuoja su informuotumu. Kol kas tik kas dešimtas gyventojas domisi, aktyviai ieško informacijos apie euro įvedimą“, – žurnalistams sakė „Swedbank“ mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Orinta Žvirzdinė. Pasak jos, beveik pagrindinis informacijos šalitinis yra žiniasklaida.
40 proc. gyventojų nurodė, kad imasi tam tikrų veiksmų (skaičiuoja savo pajamas ir pan). 31 proc. pradės ruoštis eurui tik tuomet, kai bus visiškai aišku, kad Lietuva įsives eurą. 29 proc. gyventojų pasiruošimo eurui veiksmų neatlieka.
„23–35 m. amžiaus žmonės gyvenantys didžiuosiuose miestuose geriausiai pasiruošę euro įvedimui“ – teigė O. Žvirzdinė.
Mažiausiai žino ir pasiruošę euro įvedimui, kaip rodo tyrimas, yra jaunimas iki 22 m. ir vyresni negu 60 m. bei gyvenantys regionuose ir atsiskaitantys grynaisiais pinigais.
Panašūs rezultatai
Latvija, dariusi šį tyrimą tokiu pat laikotarpiu gavo panašius rezultatus.
„Skirtumas tik tas, kad latviai patys aktyviau domėjosi ir ieškojo informacijos. Tačiau lietuviai labiau žino litų keitimo į eurus kursą“, – kalbėjo O. Žvirzdinė. Ji teigia, kad gruodis ir sausis nusimato patys karščiausi mėnesiai, nes gyventojai bus patys aktyviausi.
„Čia galioja taisyklė – viską darau paskutinę dieną. Tai manau lietuviai eina tokiu pat keliu“, - teigė O. Žvirzdinė.
Didžiausias iššūkis – grynieji
Anot „Swedbank“ o, 11,3 mlrd. litų grynaisiais pinigais cirkuliuoja Lietuvos ekonomikoje. Trečdalis jų yra verslo įmonėse, du trečdaliai yra gyventojų piniginėse.
„Tai yra dvigubai daugiau negu latviai turėjo tuo metu. Tai žinant gyventojų įpročius ir kyla didžiausias iššūkis“, – kalbėjo O. Žvirzdinė.
Paprasčiausias būdas sutikti eurą – be grynųjų pinigų. Pinigai laikomi sąskaitose bus automatiškai konvertuojami.
Patariame jau dabar nešti gyventojams grynuosius pinigus į bankus. Toku būdu bus išvengta eilių metų pabaigoje.
Verslas jau pradeda ruoštis
Anot tyrimų rezultatų, dauguma Lietuvos įmonių jau yra pradėjusios ruoštis euro įvedimui. 80 proc. apklaustųjų įmonių teigia planuojančios pasiruošimo eurui procesą ir konkrečius veiksmus pradėsiančios įgyvendinti artimiausiu metu.
Dauguma apklaustųjų įmonių atstovų (48 proc.) planuoja atlikti pakeitimus buhalterinės apskaitos programoje, 42 proc. įmonių ruošiasi kainų perskaičiavimui iš litų į eurus, 35 proc. teigia planuojantys informuoti klientus apie numatomus pasikeitimus perėjimo laikotarpiu. Beveik trečdalis (35 proc.) įmonių teigia planuojantys IT sistemų pritaikymą eurui.
„Įmonių atstovų informuotumo indeksas yra 63 balai, kai tuo tarpu gyventojų tesudaro 49 balus iš 100“, – tyrimo rezultatus pristatė banko verslo bankininkystės tarnybos vadovo Dainius Vilčinskas. Pasak jo, maždaug trečdalis Lietuvos įmonių pasisako visiškai už euro įvedimą Lietuvoje.
Ir tik maždaug kas dešimta įmonė yra nusiteikusi visiškai prieš euro įvedimą.
Lietuva atsilieka
„Lietuvos ir Latvijos verslo pasirengimo indeksas, lyginant atitinkamus laikotarpius, yra vienodas. Tačiau vertinant tik pasirengimui atliekamus veiksmus, Lietuvos įmonės gerokai atsilieka“, – pastebi D. Vilčinskas.
Jis pataria vadovams jau dabar įvertinti euro įvedimo poveikį įmonės veiklai ir biudžetui, peržiūrėti visus galiojančius dokumentus, paskirti atsakingus asmenis už įmonės pasirengimą darbui euro aplinkoje, taip pat įsivertinti IT ir apskaitos sistemų pritaikymą.
Antrąjį metų pusmetį, pasak D. Vilčinskas, vadovai turėtų dedikuoti darbuotojų mokymams, pasiruošimui skelbti kainas litais ir eurais.
Galiausiai, įmonės turėtų jau dabar pagalvoti, kaip dirbs su grynaisiais pinigais metų pabaigoje bei dviejų valiutų cirkuliavimo laikotarpiu kitais metais, taip pat – kaip saugos iš anksto įmonėms pristatytus grynuosius pinigus.
Tyrimo metu apklausti gyventojai (510 respondentų) ir įmonės (500 respondentų). Visi šie respondentai buvo apklausti paskutiniąją vasario savaitę.
