Lietuvoje suėmimas taikomas itin dažnai. Nepaisant to, kad suėmimas griežčiausia kardomoji priemonė, teismai tenkina net 95% prašymų skirti ar pratęsti suėmimą. Pagal šį rodiklį pirmaujame Europoje ir prilygstame Kazachstanui. Lietuvoje per metus suimama ir dar prieš priimant nuosprendį uždaroma į kalėjimus iki 2000 žmonių. Suėmimas taikomas 10 kartų dažniau nei piniginis užstatas ir beveik 50 kartų dažniau nei namų areštas.
Visuomenėje dažnai nesuvokiamas skirtumas tarp suėmimo ir laisvės atėmimo bausmės. Svarbu suprasti, kad suėmimas – tai kardomoji priemonė, skirta ne asmeniui bausti, o užtikrinti netrukdomą ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo eigą.
Apie perdėto suėmimo taikymo problemą Lietuvoje plačiau imta kalbėti 2012 m. pabaigoje – 2013 m. pradžioje, po to kai buvo suimti žinomi žmonės – lobistas Andrius Romanovskis ir tuometinis Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas. Žmogaus teisių stebėjimo instituto atliktuose tyrimuose dalyvavę teisėsaugos pareigūnai ir teisėjai patvirtino, kad suėmimo kartais prašoma ir jis skiriamas suvokiant, kad realiai tai nėra būtina.
Praeitą savaitę Seimas priėmė išsamius Baudžiamojo proceso pakeitimus, susijusius su suėmimo skyrimo tvarka. Štai pagrindinės penkios pakeitimais nustatytos naujovės: · Teisėjams, svarstant prokuroro prašymą dėl suėmimo skyrimo ar pratęsimo, suteikta teisė ne tik suėmimą skirti arba neskirti, bet ir savo nuožiūra parinkti kitą, tinkamesnę kardomąją priemonę. · Teisėjams, skiriant suėmimą, tiesiogiai numatyta pareiga nutartyje nurodyti faktines aplinkybes ir argumentus, kuriais remiantis atsisakyta skirti švelnesnes kardomąsias priemones. Šiuo metu teismo nutartyse dažnai tiesiog apsiribojama formaliu nurodymu, jog švelnesnės priemonės netinkamos. · Didžiausias leistinas suėmimo laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu bylose dėl nesunkių ir apysunkių nusikaltimų sumažintas nuo 18 iki 9 mėnesių, o nepilnamečiams – nuo 12 iki 6 mėnesių. · Skundus dėl teismo nutarties atsisakyti skirti suėmimą ar jo skyrimo nagrinės nebe vienas aukštesnio teismo teisėjas, o trijų teisėjų kolegija. · Prokuroras, prašydamas skirti suėmimą kardomąją priemonę, visais atvejais gynybai privalės leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, kuriais grindžiamas toks prašymas. Šis reikalavimas bus taikomas prašant skirti ir kitas kardomąsias priemones, dėl kurių sprendžia teismas: intensyvią priežiūrą, namų areštą ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. „Suėmimo problemoms naujai skirtas dėmesys davė rezultatų, paskutiniuosius kelerius metus suėmimo taikymas pastebimai sumažėjo: 2014-aisiais Lietuvoje buvo suimta mažiausiai žmonių per pastaruosius 10 metų. Tikimės, kad priimti pakeitimai prisidės prie teisės į teisingą teismą efektyvaus užtikrinimo Lietuvoje.“ – reformą komentavo ŽTSI teisininkas Karolis Liutkevičius. „Ragintume neapsiriboti teisės aktų pakeitimais. Būtina rengti mokymus teisėsaugos institucijų atstovams, papildomai supažindinant su suėmimo ir kitų kardomųjų priemonių paskirtimi ir tinkamais taikymo pagrindais, bei tarptautiniais žmogaus teisių standartais šioje srityje.“ Baudžiamojo proceso kodekso pataisas pasiūlė Teisingumo ministerija, o jas rengiant aktyviai dalyvavo ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas bei tarptautinė organizacija Fair Trials International, kurių pasiūlymai buvo įtraukti į galutinę pakeitimų versiją.
