Politiniai ginčai
Liepos pradžioje Seimo priimtos įstatymų pataisos numato, kad profesinės karo tarnybos kariams bus draudžiama dirbti pagal darbo sutartį, užsiimti individualia, kūrybine ar pedagogine veikla. Šias pataisas inicijavo krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas, parlamentas joms pritarė, prezidentė Dalia Grybauskaitė jų nevetavo. Tiesa, nebuvo vetavusi ir praėjusių metų rudenį priimtų pataisų, kurios tą veiklą buvo įteisinusios.
Buvusi krašto apsaugos ministrė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vicepirmininkė Rasa Juknevičienė į pasiūlytas pataisas parlamente sureagavo taip: „Seime, pritarėme, kad papildomai galėtų dirbti policininkai, kad papildomai galėtų dirbti statutiniai pareigūnai, o dabar staiga kariams, skirtingai negu kitiems, uždraudžiame dirbti papildomą darbą. Kodėl?“
J. Olekas, pagal žanro taisykles atkirto, kad karius skriaudė pati R. Juknevičienė. „Jūsų meilė pasireiškė tuo, kad kariams buvo sumažinti atlyginimai, kad jie negavo uniformų, kad tarnavo ypač sunkiomis sąlygomis. Štai jūsų meilės pavyzdys! – replikavo jis. – Ir šiandien siūlote, kad karys, atitarnavęs kariuomenėje, su ginklu rankoje gynęs tėvynę, sužeistas ar žuvęs… dar eitų vakare lyginti sijonų, kad galėtų pragyventi? Ar bare pilstyti alkoholį, ar remontuti kuriam nors iš jūsų automobilį, kad užsidirbtų? Aš manau, kad tai neteisinga.“
Racionalumo nerasta
„Laisvu nuo tarnybos metu kariams dirbti uždraudusias įstatymo pataisas sunku pagrįsti racionalumo kriterijais, jos turi mažai analogijų su kitose NATO valstybėse galiojančia tvarka“, – mano gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis.
„Ministras J. Olekas, motyvavęs praėjusioje Seimo sesijoje priimtų pataisų būtinybę, žadėjo, jog karių atlyginimai augs tiek, jog jiems nereikės ieškoti papildomo uždarbio. Tai ambicingas ir rizikingas pažadas, už kurį J. Olekui tenka prisiimti politinę atsakomybę. NATO valstybėse JAV, Vokietijoje, Norvegijoje, Danijoje, Estijoje kariams leidžiama dirbti laisvu nuo tarnybos metu, tuo sukuriant ir išsaugojant karių tinkamumą civiliniam gyvenimui, galimybę kariams išėjus į atsargą integruotis į darbo rinką. Lietuvoje nuo pat kariuomenės atkūrimo apie į atsargą išėjusių karių civilinį gyvenimą negalvojama, ir minėtosios pataisos potencialiai gali dar paskatinti karių socialinę atskirtį civiliniame gyvenime", – sakė jis portalui balsas.lt.
Rimtai kritikuotinais A. Matonis laiko ir argumentus, jog laisvu nuo tarybos laiku dirbantys kariai galėtų patekti į dviprasmiškas situacijas dėl savo darbdavių interesų ar net pakenkti nacionaliniam saugumui. Šie klausimai, anot jo, išsprendžiami nesudėtingai, be problemų reglamentuojami tvarkomis ir įsakymais. Patirties tuo klausimu galima būtų pasisemti kitose NATO valstybėse.
Teisybės dėlei, kaip pripažįsta A. Matonis, reikėtų pripažinti, kad praėjusios, dešiniųjų dominuojamos Seimo kadencijos pabaigoje priimtas įstatymas, leidęs kariams laisvu nuo tarnybos metu dirbti, nespėjo sukurti deramos praktikos, nebuvo priimta ir svarbių poįstatyminių aktų. „Tačiau tai, kad naujoji kairiųjų valdžia vienu pirmų darbų naikina ankstesnės valdžios priimtą įstatymą, rodo politinio planavimo įstatymų leidybos srityje nebuvimą. Neišvengiamai juntamas ir politinio revanšo kvapas. Priminsime, kad aktyvų vaidmenį inicijuojant pataisą sistemos viduje atliko krašto apsaugos ministro patarėju trumpai dirbęs buvęs Seimo narys Mantas Varaška, praėjusios kadencijos Seime kategoriškai balsavęs prieš konservatorių inicijuotos pataisos, leidžiančios kariams papildomai dirbti, priėmimą. Politinio planavimo ir darnios įstatymo leidybos defektus liudija ir tai, kad kairiųjų valdžia be prasipriešinimo ir diskusijų Seime prastumia įstatymą, leidžiantį laisvu nuo tarnybos laiku dirbti statutiniams pareigūnams – policininkams, ugniagesiams ir pan.", - pabrėžia jis.
JAV kvailesnės už mus?
Kariškių papildomo darbo kategoriški priešininkai svaidosi ironiškais palyginimais su sovietine situacija, kai šauktinai daugiau kasdavo bulves kolūkiuose, negu mokydavosi šaudyti, tačiau vargu ar tai adekvatūs pokštavimai.
Lietuvos atsargos karininkų sąjungos pirmininkas, dimisijos pulkininkas Ignas Stankovičius portalui balsas.lt sakė, kad pritartų ministro J. Oleko argumentams dviem atvejais – jei tikrai atlyginimas būtų toks, kad profesionalus karys galėtų išlaikyti šeimą ir jei būtų išspręsta profesionalių kariškių būsto problema.
„Juk mes nenorime, kad kariškiai, motyvuoti Lietuvos patriotai bijotų turėti palikuonių? <...> Dabar yra tokių situacijų, kai 1990-1991 metais į sistemą atėję žmonės, kurie tampa pensininkais, grūdami iš jiems duotų būstų, nors buvo žadama, kad to niekada nebus. JAV, kol kariškis gyvena karinėje bazėje, jis turi ten būstą, o išsikeliant įsigyja arba išsinuomoja kitą, nes atlyginimas yra daugmaž pakankamas. Jei tai būtų užtikrinta ir Lietuvoje – būtų suprantama ir aš pritarčiau kiekvienam ministro J. Oleko žodžiui“, - sakė I. Stankovičius.
Nurodydamas skirtumą tarp sovietų šauktinių, kurie mirkdavo kolūkiniuose laukuose ir naminėje degtinėje, jis pabrėžė, kad reikia skirti vergo priedermę ir laisvą rimto profesionalo pasirinkimą.
Kartu jis pridūrė tikįs, jog ministras pats sugeba sėkmingai derinti ir ministro, ir Seimo nario pareigas bei paragino tikėti nemenkesniais profesionalių kariškių gabumais.
Ir išties, JAV Nacionalinėje gvardijoje tarnaujantys lėktuvų pilotai, pavyzdžiui, dažniau skraido keleiviniais laineriais, nei naikintuvais, bet savo pareigas abiejuose Persų įlankos karuose atliko visai neblogai. Lietuvoje manoma kitaip - šiandien po darbo dirbi - rytoj Tėvynę išduosi.
Kaip pastebi I. Stankovičius,tokių specialybių, kaip ryšių, radioelektronikos ir kt. specialistai iš darbo civilinėje srityje gali atsinešti dar ir karinėje srityje pritaikomos naudos. Tiesiog būtina apibrėžti sistemą, kaip ir kada kas gali ateiti į karinį darbą, kada ir kuriam laikui pasitraukti, kaip grįžti, kaip viską derinti.
Ironizuodamas dėl siūlomų išimčių meninėms specialybėms ir pastebėdamas, kad tai greičiausiai taikoma kariniams orkestrams arba chorams, jis sakė neatmetąs galimybės, jog kas nors kurs „figūrinio šaudymo“ padalinį, o menininkai apskritai taps labiausiai pageidaujami kariuomenėje.
Reforma beprasmė
Patys krašto apsaugos sistemos darbuotojai ir iš jos pasitraukę profesionalai abejoja, ar reforma išvis turės kokią nors reikšmę.
Generolo Jono Žemaičio karo akademiją baigęs, o dabar Jungtinėje Karalystėje gyvenantis Darius Tamauskas „Balsas.lt savaitei“ sakė, kad vien dėl to iš kariuomenės niekas nebėgs, tačiau pataisos tėra menkavertis oro drebinimas.
„Iš kolegų žinau, kad viskas bus pertvarkyta, tai jau daroma. Nereikia įsivaizduoti, kad kariai naktimis dirba apsauginiais arba vairuotojais. O tie, kurie nuomojo sodybą, šitą veiklą formaliai jau perrašo žmonai arba tetai, ir niekas nesikeičia. Daug kas nori užsiimti investavimu ir tai darys. Visi jau dabar tvarkosi, kad formaliai to nebūtų, o realiai vis tiek bus. <...> Kodėl laisvalaikį kariškis gali leisti tik prie televizoriaus, man neaišku“, – kalbėjo jis. Paklaustas, dėl kokių kitų priežasčių žmonės išeina, jis sakė nenorįs to komentuoti.
Tebetarnaujantis kapitonas, kurio pavardė redakcijai žinoma, paklaustas apie „kitas priežastis“, sakė: „Viską lemia santykiai tarnyboje, o jie nėra tokie, kaip vakarietiškose kariuomenėse, deja. „Raugo“ yra nemažai. <...> Kalbant apie lūkesčius, stojantieji į Karo akademiją jų irgi turėjo kitokių. Vien ko verta epopėja gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Tas dabartinis ginčas – dviejų kvailifikaciją praradusių medikų (abu ministrai – pagal išsilavinimą gydytojai) eksperimentas – ar pusbadžiu laikomam pacientui geriau tiks aspirinas, ar ricina.“ Taigi permainos kol kas, panašu, inicijuojamos dėl permainų, finansavimas dėl jų nedidėja. O pats faktas, kad net ir prezidentė D. Grybauskaitė kaitalioja nuomones per pusmetį, neraodo esant stabilumo, tęstinumo ir ilgalaikės vizijos gynybos srityje. NATO apgins ir tiek... . Beje, nėra iki galo aišku - kas bus su karine kontržvalgyba ar žvalgyba, kurios profesionalams kartais, kaip byloja vadovėliai bei istorija, tenka įsidarbinti priedangos įmonėse ar organizacijose? Jie dabar už įstatymo ribų???
*************
Lietuva dar prieš stodama į NATO įsipareigojo skirti gynybai 2 proc. BVP. 2012 metais asignavimai gynybai siekė 870,2 mln. litų ir sudarė apie 0,77% BVP. 2013-aisiais Lietuvos gynybos finansavimas padidintas iki 923,9 mln. litų, tačiau net 1 proc. BVP, kaip prognozuojama, pasieksime nebent po trejų metų.
