Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
Lietuvos pensininkų laukia sunki ir skurdi ateitis, jei politikai nesiryš kompleksinei valstybės biudžeto ir socialinio draudimo reformai, tikina naujienų portalo LRT.lt kalbinti ekonomikos ekspertai. „Sistema pasmerkta mirti. Klausimas – nuo ko, paralyžiaus ar infarkto, neišlaikys privatūs pensijų fondai ar „Sodra“. Todėl būsimų pensininkų perspektyvos po dešimties metų labai abejotinos. Valstybė išlaikys tuos žmones, duos kažką, bet gyvenimas bus labai sunkus“, – mano ekonomistė Aušra Maldeikienė.
„Visuomenė senėja, ir valstybinio socialinio draudimo sistema susidurs su vis didesniais sunkumais, negalės didinti pensijų, augant pragyvenimo kaštams. Tai reiškia, kad jos bus kuklesnės, jei nesikeis, kas dabar planuojama“, – sako ekonomistas Romas Lazutka.
A. Maldeikienės teigimu, problemų pensininkams kils ne tiek dėl demografinių priežasčių, kiek dėl to, jog visi visais įmanomais būdais slepia ir slėps pajamas: „Jei nebus imtasi rimtų priemonių, visos šalies „vikondizacija“ arba vokelių paplitimas toliau gilės, todėl būsimų pensininkų perspektyvos po dešimties metų labai abejotinos. Valstybė išlaikys tuos žmones, duos kažką, bet gyvenimas bus labai sunkus.“
Su pesimistinėmis prognozėmis sutinka ir ekonomikos ekspertas Raimondas Kuodis, pabrėždamas, kad Lietuva turi iš esmės mažiausią biudžetą Europos Sąjungoje (ES), palyginti su Bendruoju vidaus produktu (BVP), ir padėtis tik blogėja. Sunkiai surenkame mokesčius į biudžetą, o juk valstybės biudžeto dydis labiausiai lemia pensininkų, mokytojų, gydytojų, policininkų, valstybės tarnautojų materialinę padėtį.
„Palyginti su Europos vidurkiu, Lietuva pensijoms skiria beveik dvigubai mažiau, tad jau dabar mūsų pensininkų padėtis yra bloga. Apgailėtina, kai žiemą kai kurie žmonės turi rinktis – ar apmokėti šildymo sąskaitas, ar pirkti maistą. Todėl natūralu, kad pensininkų ateitis yra prasta, ypač turint omenyje, jog prasideda pokario laiku gimusių žmonių išėjimo į pensiją bumas, ir į tuos ribotus, nedidelius išteklius pretenduos dar daugiau žmonių“, – svarsto R. Kuodis.
Kodėl sistema pasmerkta žlugti?
Anot A. Maldeikienės, Lietuvos ekonomikos modelis yra neveiksmingas, nes jis negamina pajamų srauto, leidžiančio jaunam į darbo rinką ateinančiam žmogui išgyveni ir turėti vaikų, tad apie šviesią pensininkų ateitį kalbėti būtų naivu: „Kai man sako, kad sistema visuomet veiks taip, kaip dabar yra sukurkta, man kvepia anekdotu. Aš tikėčiau sistema, jei ji generuotų pajamas, o kadangi taip nėra, ji pasmerkta mirti. Klausimas – nuo ko, paralyžiaus ar infarkto, neišlaikys privatūs pensijų fondai ar „Sodra“. Todėl būsimų pensininkų perspektyvos po dešimties metų labai abejotinos.“
Viešojoje erdvėje eskaluojamas ekonomikos augimas nėra rodiklis, leidžiantis manyti, kad nuo šiol gyvensime vis geriau, pastebi R. Kuodis. Ekonomikos eksperto teigimu, Lietuvoje politikai vengia kalbėti apie tai, kam atitenka ekonominio augimo vaisiai: „Mes galime atrasti, kad tai – nedidelė visuomenės dalis, bet ne plačioji visuomenė. Jei tas augimas būtų toks stebuklas, nebūtų tokių didelių emigracijos mastų, neturėtume tiek socialinių problemų, policininkai, uniformas keičiantys kas dešimt metų, nevaikščiotų basi.“
Manyti, kad šalį išgelbės eksportas, A. Maldeikienės teigimu, taip pat yra naivoka: „Lietuvos banko tyrimai rodo, kad atlyginimai eksporto sektoriuje atsigavo ir auga, o kituose sektoriuose dar nepasiekė ikikrizinio lygio. Akivaizdu, kad nėra jokio mechanizmo, dėl kurio finansai iš eksporto sektoriaus patektų į kitus. O juk parduotuvėje visi vienodai apsiperkame, išgyvenimo poreikiai panašūs.“
Savo ruožtu R. Kuodis pažymi, jog į visą eibę ydų šalies finansų sistemoje Lietuvos politikai dėmesio nekreipia, todėl užuot ėmęsi kompleksinės mokesčių reformos, atlieka kosmetinius pakeitimus.
„Yra sistemų, kurios puikiai veikia, atlaiko įvairias krizes. Pavyzdžiui, Estijos valstybės biudžetas yra gerokai didesnis nei Lietuvos (palyginti su BVP), nors šalis save daug metų pozicionavo kaip liberalesnę. Mokesčių sistema sutvarkyta kitaip nei pas mus: nėra daugybės verslo darymo formų, didelių atleidimų nuo mokėjimų „Sodrai“, tad natūralu, kad jų ištekliai yra didesni ir jie gali turėti normalesnį viešąjį sektorių, socialinės apsaugos sistemą. Mums trūksta suvokimo, ką reiškia per mažas biudžetas palyginti su šalies išsivystymu. Todėl viešasis sektorius iš esmės degraduoja: sveikatos apsauga – į vokelius, aukštasis mokslas – į masiškumą ir standartų kritimą, socialinė apsauga – į skurdą“, – konstatuoja R. Kuodis.
Privatūs pensijų fondai neišgelbės
Ekonomisto R. Lazutkos manymu, mažai uždirbantys ir II pensijų kaupimo pakopoje dalyvaujantys žmonės nesugeba įvertinti, kad „Sodros“ pensija jiems bus sumažinta, o ką jie gaus iš privataus fondo nėra aišku ir garantuota. Privatus kaupimas vadinamojoje III pakopoje, anot R. Lazutkos, nėra efektyvus, nes žmonės negali tinkamai vertinti, kaip kaupti.
Be to, kalbant apie III pakopą ir valstybės dalį, kuri prisideda prie asmens įmokų, atkreiptinas dėmesys, jog įmokas reikia kažkaip finansuoti, vadinasi, finansuojama bus iš pačių šios pensijos kaupimo formos dalyvių: „Tiesiog valstybė mažiau finansuos, tarkime, švietimo ar sveikatos apsaugos sistemą, ir tai reiškia, kad žmonės daugiau mokės už kitas paslaugas arba paprasčiausiai jų negaus. Jei valstybė skolinsis, tuomet teks mokėti didesnius mokesčius, kad valstybė grąžintų skolą. Kas iš to, kad pensija viena ranka kaupiama, o kita tie pinigai atiduodami už brangesnes prekes ar paslaugas.“
Taip pat, R. Lazutkos nuomone, yra ydinga tai, kad valstybė dalį įmokų perveda į privačius pensijų kaupimo fondus. Ekonomistas pateikia viešojo transporto pavyzdį: „Valstybė neužtikrina visiems automobilių, tačiau užtikrina viešąjį transportą ir reguliuoja eismo saugumą. Lygiai taip pat turėtų būti su privačiais pensijų kaupimo fondais. Valstybė neturėtų į juos kištis, ji turėtų užtikrinti fondų saugumą, kad šie būtų patikimi, nesukčiautų, bet ne finansuoti valstybės ar „Sodros“ lėšomis.“
Anot ekonomisto, Lietuvai būtų naudinga eiti Vakarų keliu ir įdiegti sistemą, kuomet veikia papildomas „profesinis“ kaupimas. Tuo atveju pensijų kaupimo sistemas darbdaviai kuria patys arba pasirūpina visų darbuotojų pensijų kaupimu pasirinktame fonde. Vakaruose esantys profesiniai fondai daugeliu atvejų yra ne pelno siekiančios organizacijos, kolektyvinis dalyvavimas juose sumažina administravimo kaštus. Tuo metu papildomai kaupiant pensiją Lietuvoje, privačiuose fonduose, vienas administravimo mokesčių procentas galiausiai sudaro apie 20 proc. viso privačiuose fonduose sukaupto turto.
