Jeigu Lietuvoje tik pasigirdo pavieniai vyriausybės patarėjų siūlymai dalinai ar visiškai panaikinti lėšų kaupimą II-os pakopos pensijų fonduose, o sukauptas lėšas grąžinti į Sodros biudžetą, tai kitose Europos šalyse tą jau spėjo padaryti ne viena vyriausybė. Visai neseniai tokio pobūdžio sprendimai buvo priimti ir Rusijoje.
Dauguma buvusio socialistinio lagerio šalių, pasinaudodamos ekonominės sistemos pertvarka, įgyvendino pensijų sistemos reformas, siekdamos padaryti jas panašiomis į skandinaviškas. Tokia reforma 2004 m. įgyvendinta ir Lietuvoje. Reformos esmė – dalį Sodros lėšų nukreipti kaupimui pensijų fonduose, dėka to sukauptos lėšos galėtų būti panaudotos papildomam pensiniam draudimui atitinkamas draudimo paslaugas teikiančiose bendrovėse. Skaičiavimai, pagrįsti prielaida, kad pensijų fonduose kaupiamos lėšos ne tik nenuvertėja, bet ir auga, parodė, kad toks modelis užtikrintų didesnę pensiją nei tuo atveju, kai pensiją moka tik Sodra. Kitas reformos privalumas – valstybės išlaidų mažėjimas pensijų mokėjimui. Tiesa, toks mažėjimas pasireikš po tam tikro laiko, kai į pensiją pradės eiti reformoje dalyvaujantys asmenys. Tuo tarpu šiuo metu dėl į pensijų fondus nukreipiamų lėšų valstybė patiria didesnes išlaidas ir subalansuoti Sodros biudžetą tampa gana sudėtinga.
Įgyvendinus minėtas reformas centrinės ir rytų Europos šalyse pensijų fonduose buvo sukauptos nemenkos lėšos, kurios tapo tikra pagunda biudžeto balanso problemų turinčioms šalių vyriausybėms. Kas dėl pietų Europos, tai šių šalių valdžia mielai pasinaudotų pensijoms kauptomis lėšomis, bet, deja, šiose šalyse centralizuotas pensijų kaupimo nebuvo. Portugalija, Graikija, Ispanija ir Italija – visos jos gyvena kaip mes anksčiau – viskas, kas surenkama iš šiuo metu dirbančių, išdalinama esamiems pensininkams. Tik kai kurios rūpestingos ekonomikos šakos ar pavienės įmonės buvo įsteigusios privataus pensijų kaupimo sistemas. Pavyzdžiui: Portugalijoje bankų darbuotojai kaupė lėšas pensijai privačiuose pensijų fonduose (panašiai, kaip Lietuvoje III-ios pakopos PF). Portugalijos vyriausybė nacionalizavo visas šias sukauptas lėšas dar 2011 m.
Iki finansų krizės pietų Europos šalys svarstė visuomenės senėjimo problemą ir brandino planus pradėti privalomą lėšų kaupimą būsimoms dirbančiųjų pensijoms Tačiau pradėti reformas taip ir neprisiruošė, o prasidėjusi krizė šiuos planus galutinai palaidojo bent jau artimiausiam dešimtmečiui.
Toliau panagrinėsime kelis valstybių, atsisakiusių pensijų reformos, pavyzdžius.
Vengrijos patirtis
Pirmoji piliečių pensijoms sukauptas lėšas konfiskavo Vengrija. Ir padarė tai taip akivaizdžiai ir šiurkščiai, kad kitos šalys galėjo taikyti analogiškas priemones savo pensijų sistemų atžvilgiu ir vengrų fone vis dar atrodyti nekaltai. 2010 m. balandžio mėn. rinkimus Vengrijoje laimėjo nacional-patriotas Viktoras Orbanas ir tų pačių metų spalį jis pradėjo kalbėti apie įmokų į pensijų fondus sustabdymą metams ir šių lėšų nukreipimą į biudžetą. O metų pabaigoje kaupiamoji Vengrijos pensijų sistemos dalis buvo praktiškai sunaikinta.
Vengrijos vyriausybė 2011 m. sausį nurodė savo piliečiams kartą ir visiems laikams pasirinkti, ar jie grįžta atgal į solidarią valstybinės pensijos sistemą, ar visiškai pereina į privačius fondus. Tačiau tie, kurie pasirinks privatų kaupimą, vis vien turės mokėti į biudžetą solidarią dalį pensijų įmokų, kurios buvo pervadintos į pensijų mokestį, bet tuo pačiu praras visas teises į valstybės pensiją. Natūralu, kad tokiomis laukinėmis sąlygomis likti privataus kaupimo sistemoje sutiko tik 3% dirbančių vengrų.
Dėl šio konfiskavimo V. Orban buvo aštriai kritikuojamas tiek Europos Sąjungos vadovybės, tiek įvairių užsienio finansinių institucijų, kurių pensijų fondai aktyviai veikė Vengrijoje. Tačiau bet kokiu atveju kelio atgal nėra – pinigai išleisti. Pensijų kaupimo sistemos nacionalizavimo dėka Vengrijos vyriausybė į biudžetą papildomai gavo 11 milijardų eurų, kuriuos nukreipė valstybės skolos dengimui. To dėka skolą pavyko sumažinti nuo 81% iki 77% BVP.
Lenkų įdirbis
Įvykius Vengrijoje dar galima paaiškinti jos vyriausybės vadovo originalumu ir populizmu. Tačiau Lenkijos Donaldo Tusko vyriausybės, kuri yra laikoma viena atsakingiausių ir racionaliausių regione, pensijų fondų lėšų konfiskavimo priemonės, atrodo kiek netikėtai.
Žinoma, Lenkijoje tai padaryta švelniau nei Vengrijoje. Šiuo atveju valstybė nacionalizuoja tik tą privačiai kaupiamų pensijų fondų dalį, kuri buvo investuota į vyriausybės obligacijas. Kitaip tariant – apie pusę fonduose sukauptų lėšų. Sprendimas žavus savo paprastumu. Pirmiausia, vyriausybė parduoda savo obligacijas pensijų fondams, o tada neatlygintinai nacionalizuoja jas, taip sumažindama valstybės skolą – Lenkijos vyriausybės planuoja, kad įsiskolinimą pavyks sumažinti iki 8% BVP.
Be to, dirbantys lenkai turės nuspręsti, ar jie nori ir toliau dalį pensinių įmokų nukreipti į privačius pensijų fondus, ar grįžti į valstybinę socialinio draudimo sistemą. Atrodo, kad yra pasirinkimas, bet savo apsisprendimą reikės įgyvendinti tik per tris 2014 m. mėnesius – balandį-birželį, t.y., reikės laikantis visų biurokratinių formalumų pateikti reikiamą prašymą atitinkamai valstybės institucijai. Tie, kas to nepadarys, kartu su fonduose sukauptomis lėšomis bus automatiškai grąžinti į valstybės sistemą.
Situacija kitose šalyse
Kitos rytų Europos šalys privataus kaupimo pensijai sistemą naikino mažiau konfliktišku būdu. Jos tiesiog pakeitė santykį tarp valstybei ir pensijų fondams tenkančių įmokų dalių ir dėl šios priežasties asmeninis kaupimas pensijų fonduose praktiškai neteko prasmės. Pavyzdžiui: anksčiau Slovakijoje 9% darbuotojo atlyginimo tekdavo valstybės pensijų sistemai ir 9% privačiam kaupimui. Praeitą rudenį Robert Fico kairiųjų vyriausybė šį santykį pakeitė – dabar 14 % ir 4% valstybes naudai. Kažkada tolimais 2024 m šie 4 % turėtų pakilti iki 6%, tačiau garantijų nėra.
Rumunijoje dirbantieji šiandien privačiam taupymui skiria tik 3,5% darbo užmokesčio. Kažkada ateityje šis procentas išaugs iki 6%, tačiau, kaip ir Slovakijoje, įmokų dalies, skirtos privačiam pensijų kaupimui, didinimas jau buvo atidėtas praeityje ir gali būti atidėtas vėl.
Latvijoje santykis tarp valstybei ir privatiems fondams skiriamos įmokų dalies turėjo susilyginti (po 10%) dar 2010 m. Iš tikrųjų, 2009-2010 metais šis santykis buvo 18% ir 2% valstybės naudai, 2011 m. – 16% ir 4%, 2012 m. – 14% iki 6%, o toliau keisti neplanuojama. Panaši situacija Estijoje. 2009-2010 m. valstybė ėmė visus 20% pensijų įmokų, 2011 m skyrė į privataus kaupimo sistemą tik 2%, o šiuo metu – 4%. Lietuvoje turime tarpinį variantą – valstybė, sumažinusi įmokas privačiam kaupimui nuo 5% iki 2%, dabar siūlo tris variantus – grįžti į Sodrą, privačiai kaupti 2% Sodrai skirtų įmokų arba nuo 2016 m. privačiam kaupimui gauti 4%, su sąlyga, kad dar 2% nuo savo atlyginimo dirbantysis pridės pats. Pažymėtina, kad visose Baltijos šalyse įmokas į pensijų fondus apkarpė ne ultra dešiniųjų ar ultra kairiųjų populistai, o griežtai monetarinės politikos besilaikančios vyriausybės.
Čekijoje Petr Nečo dešiniųjų vyriausybė tik praėjusių metų lapkričio mėn. iškovojo parlamento rezoliuciją vykdyti pensijų sistemos reformą, kuri numato dalies pensinių įmokų kaupimą privačiuose fonduose. Šioje srityje Čekija atsiliko nuo daugelio vidurio ir rytų Europos šalių dešimčia metų. Tačiau ilgą laiką taupyti pensijai čekams vargu ar pavyks, nes socialdemokratai, kurie ko gero sugrįš į valdžią rinkimuose spalio pabaigoje, žada panaikinti pensijų reformą ir grįžti prie laiko patikrintos paskirstymo sistemos.
Kaip matome, visoje rytų Europoje įvairių pažiūrų politikai laikosi vieningos pozicijos privačiai kaupiamų pensijų atžvilgiu – jų sąskaita bandoma išspręsti valstybės ar socialinio draudimo sistemos biudžetų problemas. Ir Vengrijos nacionalistai, ir Baltijos monetaristai, ir Slovakijos socialistai, ir autoritarinė Rusijos valdžia elgiasi su savo pensijų sistemomis panašiai. Tai, žinoma, neįrodo, kad visų šių šalių sprendimai yra teisingi. Tai tik parodo, kad vyriausybės nepajėgia rasti kitų sprendimų savo problemoms spręsti. Taigi, žvelgiant į Lietuvos pensijų sistemos perspektyvas tikėtis valdžios sprendimų originalumo vargu ar verta.
Pagal užsienio spaudą parengė
TeleTrade analitikas
Romualdas Antoniukas
Šaltiniai:
http://www.efrp.org/LinkClick.aspx?fileticket=LLWv4MT1tDI%3D&tabid=1402
http://slon.ru/world/kak_pol_evropy_operedilo_putina_v_ego_grabitelskoy_reforme_pensiy-1005157.xhtml
Užsakymo nr. 3102_41
