Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, reaguodama į Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito išvadas dėl globojamų vaikų interesų, pabrėžia, kad šiuo metu veikianti sistema turi būti ir toliau tobulinama, tačiau iš esmės atitinka globojamo vaiko interesus.
Siekiama, kad institucijose gyventų kuo mažiau vaikų
Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministro Algirdo Šešelgio, nuosekliai įgyvendinant dar 2007 metais pradėtą vaikų globos namų reformą, buvo siekiama, kad nuo 2010 metų institucijoje gyventų ne daugiau kaip 60 vaikų ir gyvenimas šiose įstaigose būtų organizuojamas šeimyniniu principu.
2013 m. gruodį patvirtintas Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems, likusiems be tėvų globos vaikams veiksmų planas, kurio vienas iš tikslų yra užtikrinti darnią aplinką ir sąlygas kiekvienam vaikui (tame tarpe ir neįgaliam vaikui) augti savo šeimoje, o likusiems be tėvų globos vaikams – augti globėjų, įtėvių šeimoje ar šeimynoje ir gauti pagalbą bendruomenėje. Todėl ir toliau siekiama mažinti vaikų skaičių vaikų globos įstaigose, nuosekliai gerinamos vaiko globos sąlygos šeimoje ir šeimynoje. Pertvarkos veiksmų plano priemonėmis taip pat yra siekiama, kad vaikai nepatektų į institucinę globą, plėtoti infrastruktūrą ir paslaugas vaikui ir jo šeimai bendruomenėje.
„Vaiko globa šeimoje ir šeimynoje buvo ir yra prioritetas. Jos skatinimas yra nustatytas ir kituose teisės aktuose bei programose, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant likusio be tėvų globos vaiko klausimą, būtina atsižvelgti į geriausius vaiko interesus ir realias galimybes rasti žmogų, galintį tapti vaiko globėju“, - teigia ministerijos atstovas.
Minėtos nuostatos atsispindi ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, kuriame siūlomas priemonių paketas, siekiant gerinti vaiko teisių apsaugą šalyje, stiprinti prevencinį ir socialinį darbą su vaiku ir šeima, plėtoti alternatyvias stacionariai globai paslaugas likusiems be tėvų globos vaikams paketas, įstatymu sureguliuoti vaiko paėmimo iš šeimos tvarkos pagrindus, patobulinti globos ir įvaikinimo tvarką.
Jau 2014 metais steigiami papildomi 83 (dabar jų jau dirbs 753) socialinių darbuotojų darbui su rizikos šeimomis etatai, todėl vienam darbuotojui teks ne daugiau kaip 17 šeimų.
Siekiant įgyvendinti Pertvarkos veiksmų plano priemones, bus panaudotos Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2014-2020 m. lėšos.
Iš 97 vaikų globos įstaigų šiuo metu daugiau nei 60 vaikų gyvena 21-oje įstaigoje, tarp jų ir sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Iš jų tik 2 įstaigose gyvena daugiau nei 100 vaikų.
Dėmesys globojančių ar įvaikinusių vaikus šeimų mokymui ir palaikymui
Viceministras A. Šešelgis akcentuoja, jog siekdama gerinti paslaugų globėjams ir įtėviams prieinamumą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuo 2011 metų šalyje pradėjo organizuoti ir tęstinius įtėvių bei globėjų mokymus (GIMK).
Tęstinė mokymo ir konsultavimo programa skirta globojančių ar įvaikinusių vaikus šeimų mokymui ir palaikymui.
Įgyvendinant vaiko globos sistemos reorganizavimą ir globos šeimoje stiprinimą, GIMK programos finansavimas nuo 2012 metų pradžios kasmet auga. Organizacijos, kurios vykdo būsimų globėjų (įtėvių) atranką, mokymus ir teikia jiems konsultacijas, yra pasirašę sutartis su visomis 60 savivaldybių.
„Svarbu pažymėti, kad net ir prasidėjus ekonominei krizei, socialinės išmokos globojamiems vaikams nemažėjo. Priešingai, skatinant vaikų globą šeimynoje ir tuo pačiu mažinant vaikų skaičių vaikų globos institucijose, nuo 2009 metų globos (rūpybos) išmokos buvo padidintos dvigubai. Kiekvienas šeimynoje globojamas vaikas gauna globos (rūpybos) išmoką, o šeimyna už kiekvieną globojamą vaiką – tikslinį priedą. Be to, siekdami sudaryti geresnes galimybes pilnametystės sulaukusiems globojamiems vaikams pradėti gyventi savarankiškai, visiems be išimties globojamiems ženkliai padidinta vienkartinė išmoka įsikurti“ – pabrėžia A. Šešelgis.
