ramūnas liutkevičius

Vyriausybė teikia Seimui įstatymo projektą, kuriuo siūloma sustiprinti vartojimo kredito gavėjų teisių apsaugą, tiksliau, reglamentuoti kredito išdavimo priežiūrą ir kontrolę, skatinti konkurencingumą tarp kredito davėjų. „Paprasčiau skolintis nei iš draugo“, – skelbiama vienos greitąjį kreditą išduodančios finansinės įmonės puslapyje.

Sendaikčių prekyvietes galima rinktis priklausomai nuo to, ar jūs norite papildyti savo kolekciją vertingu antikvariniu daiktu, ar tiesiog keistis šypsenomis su prekeiviais ir turgaus lankytojais. Ir vienos, ir kitos rūšies turgaviečių, pasirodo, Vilniuje esama.   „Sendaikčių turgus – sena tradicija. Pokario metais Kalvarijų turguje visada būdavo senienų. Atsimenu tuos metus. Metai buvo sunkūs, žmonės visokius buitinius daiktus, baldus pardavinėdavo. Paskui tokia prekyba buvo išnykusi.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vadovė humanitarinių mokslų daktarė Daiva Vaitkevičienė sako, kad papročių laikomasi, nors ir nebūtinai suvokiama jų prasmė. Tačiau net ir tuomet tradicija tęsiama. Būna, kad senam papročiui suteikiama kitos tradicijos prasmė. Diedų šventės atitikmuo - Kodėl reikėtų švęsti Kalėdas, Kūčias, klausia „Respublika“? - Socialine prasme Kalėdos ir Kūčios yra geriausiai išlikusios šeimos šventės.

Interneto prieigos teikimo paslaugų sektoriuje ir toliau populiariausios išlieka fiksuotoje vietoje teikiamos interneto paslaugos. Rinkos dalyviai judriojo interneto situaciją vertina nevienareikšmiškai, tačiau prognozuoja, kad ateityje šios paslaugos populiarės, rašo „Lietuvos žinios“. Kiekviena iš LŽ kalbintų šios rinkos dalyvių nepamiršo pažymėti turinčios konkurencinėje kovoje savų pranašumų.

Dar prieš porą metų cemento badą jutusios įmonės dabar dėl statybų duona vadinamos medžiagos gali būti ramios - šiais metais statybininkams numalšinus savo alkį jos turėtų užtekti. Šia produkcija prekiaujančios įmonės teigia, kad pardavimas lėtėjant statybų sektoriui mažėja. Tuo metu vienintelis Lietuvoje cemento gamintojas jaučiasi saugiai.

Statistiniai duomenys apie didėjančius atlyginimus skatina vartojimą tikintis, kad pajamos nesiliaus didėjusios. Analitikai pabrėžia, kad kylanti infliacija „suvalgo“ didžiąją dalį gyventojų gaunamų papildomų lėšų, o didėjantis atlyginimas pastebimas tik „ant popieriaus“. Skelbiama, kad sunkėja gyventojų skolų našta.

Lietuvoje atvykus į plovyklą plauti automobilio, geriausiu atveju jums bus pasiūlyta išgerti puodelį kavos. Tuo metu kai kuriose užsienio šalyse klientai į plovyklas viliojami grožio procedūromis ar net gundančiu striptizu.

Daugėja bankų skolininkų, kuriems kreditai tampa nepakeliama našta ir šie vėluoja juos grąžinti. Nors yra „pakibusių“ daugiau kaip 282 mln. litų paskolų, bankai tikina, kad padėtis kontroliuojama, ir džiaugiasi, jog kaimynams latviams - daug blogiau. Vis daugiau bankų skolininkų Lietuvoje neįstengia laiku sumokėti paskolų įnašų ir palūkanų.

Vyriausybė jau iš esmės pritarė papildomoms transporto lengvatoms. Tai kelia nerimą vežėjams, tačiau ekspertai teigia, kad lengvatos yra efektyvi priemonė mažinant infliacijos poveikį mažas pajamas turintiems gyventojams. Nuo liepos 1 dienos papildomas transporto lengvatas ketinama taikyti mokiniams ir studentams per vasaros atostogas bei pensinio amžiaus žmonėms nuo 65 metų.

Vyriausybė ketina pradėti aiškintis, kodėl Lietuvoje rekordiškai brangsta dyzelinas, jis tapo brangesnis už populiariausią 95 markės benziną. O mažmeninės rinkos dalyviai primena, kad galimybės importuoti naftos produktus yra ribotos, ir jau prognozuoja dyzelino kainų kritimą šią savaitę, rašo „Lietuvos žinios“. „Brangstantis dyzelinas jau daugelį transporto įmonių vadovų šokiruoja. Aš manau, kad Vyriausybė turėtų pradėti svarstyti, kaip spręsti tam tikras nežinomybes.

Vaikus Lietuvoje auginantys tėvai savo atžalų ateičiai kas mėnesį atideda beveik 6 mln. litų. Lietuvoje populiarėja gyvybės draudimo paslauga, kai tėvai kaupia pinigus vaiko ateičiai kartu apdrausdami ir savo gyvybę. Didžiausia tokio draudimo mėnesio įmoka jau pasiekė 4200 litų. Mažamečius vaikus Lietuvoje auginantys tėvai savo atžalų ateičiai kiekvieną mėnesį atideda beveik 6 mln. litų. Per mėnesį susidaro beveik 52 tūkst.

Neramumai globalioje rinkoje euro įsivedimui turi mažiau įtakos nei netvarka Lietuvos vidaus rinkoje. Slovakija yra puikus pavyzdys, kaip šalies užsidegimo įsilieti į euro zoną nenumalšina net visą pasaulį pasiekusios audros, rašo „Lietuvos žinios“. Analitikai kalba, kad euro įsivedimas Lietuvai jau tampa nebe tikslu, o vizija, ir tolina bendros Europos Sąjungos valiutos įsivedimo datą.

Korepetitorių veikla išlieka populiari - artėjant egzaminams klientų daugėja. Tačiau tikintys privataus mokymo galimybėmis abiturientai ir jų tėvai šiais metais turės plačiau praverti pinigines. Šiemet, kaip ir kasmet, ruošdamiesi egzaminams mokiniai žinias tikisi įtvirtinti pasinaudodami korepetitorių arba privačių mokyklų paslaugomis.

Pasak analitikų, nors gyvenamųjų būstų rinka Baltijos šalyse vėsta, Rygoje ir Taline vasarą susiklosčiusi situacija Lietuvoje gali ir nepasikartoti. „Lietuvos žinių“ teigimu, „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto analitikai sako, kad gyvenamųjų būstų bumas baigėsi ir rinka pradeda vėsti. Vienas iš rinkos atvėsimo ženklų - sumažėjusi naujos statybos butų pasiūla. Vilniuje ir Taline 2008 metais planuojama pastatyti mažiau gyvenamųjų būstų nei 2007 metais, o Rygoje pasiūla turėtų būti 3 proc.

Galimas „Gazpromo“ sprendimas pereiti prie atsiskaitymo rubliais artimiausiu metu įtakos vartotojams neturės. LŽ archyvo nuotrauka Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ svarsto galimybę pereiti nuo atsiskaitymo už dujas doleriais prie atsiskaitymo rubliais. Jei būtų nuspręsta pakeisti atsiskaitymo valiutą, Lietuvos importuotojams dujos veikiausiai dar labiau pabrangtų.

Pasaulyje smarkiai brangstant grūdams ir didėjant jų poreikiui, mūsų šalies ūkininkai praleidžia gerą progą užsidirbti, nes Lietuvoje javų derlingumas yra pusantro karto mažesnis nei ES vidurkis. Pasak ekspertų, „kai kurie ūkiai sėja bet ką“. Tad ūkininkai raginami sėti kokybiškas sertifikuotas sėklas, domėtis rinkos tendencijomis ir žinoti, kokios klasės grūdus jie nori užauginti. Grūdai praėjusiais metais pabrango bene dvigubai.

Valdžia vis dažniau prabyla apie gyventojų pajamų mokesčio lengvatos panaikinimą asmenims, mokantiems bankams palūkanas už paimtas būsto paskolas. Yra manančiųjų, kad dėl šios priežasties paskolų gavėjai tiesiog bus priversti rinktis prastesnius būstus. „200 tūkst. litų būsto paskolą keturiasdešimčiai metų iš banko pasiėmiau prieš trejus metus. 2006-aisiais deklaravau pajamas ir atsiėmiau 2700 litų mokesčių permoką. Šiais metais taip pat turėčiau atgauti apie 3000 litų mokesčių permokos.

Lietuva, išlaikydama panašų kaip šiuo metu inovacijų plėtros tempą, ES vidurkį pasiektų per artimiausius 10 metų. Lietuvoje vakar oficialiai veiklą pradėjo Europos verslo ir inovacijų tinklas (EVIT), kuris skatins įmonių konkurencingumą, inovatyvumą ir tarptautinį bendradarbiavimą, rašo „Lietuvos žinios“. Kaip skelbiama, tai yra didžiausias Europoje verslo paramos tinklas. EVIT įsteigtas Europos Komisijos iniciatyva.

2007 metais Bendras vidaus produktas (BVP), palyginti su 2006 metais, išaugo 10 proc., iki 95,4 mlrd. litų. Palyginti su 2001 metais, BVP padidėjo beveik du kartus. Tokius duomenis pateikė ūkio ministras Vytautas Navickas, penktadienį Ūkio ministerijoje apžvelgdamas praėjusių metų rezultatus ir pateikdamas prognozes, rašo „Lietuvos žinios“.Pažymima, kad 60 proc. viso BVP sukūrė paslaugų sektorius.

Viešojo miesto transporto popierinius bilietus keičiantys elektroniniai vartotojus trikdo, piktina ir neša nuostolius, rašo „Lietuvos žinios“. Kai kurie vartotojai, įsigiję naujuosius elektroninius miesto transporto bilietus, tikisi, kad kortelės pildymo principas bus panašus į naudojamų skambinant telefonu. Esą ją papildžius mėnesio viduryje, mokėti ir reikės tik už atitinkamą likusį to mėnesio laikotarpį. Tačiau taip nėra.

Nuo kovo 1 d. gali keistis šilumos tarifų tvirtinimo tvarka  –  centralizuotai šilumą tiekiančioms įmonėms būtų leista tarifus perskaičiuoti jau du kartus per metus, rašo „Lietuvos žinios“. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) Šilumos skyriaus vedėjas Antanas Katinas LŽ sakė, kad nuo kovo 1-osios turėtų pasikeisti šilumos skaičiavimo metodika.

Taksistai, dirbantys sostinėje, pastaruoju metu nuo klientų neslepia - jie norėtų iš jų gauti 4 litus už važiavimo kilometrą. Tačiau apie planus dvigubai pasididinti tarifus taksi įmonių vadovai kalba nenoriai, rašo „Lietuvos žinios“. Kaip pagrindines priežastis didinti keleivių vežimo tarifus, LŽ kalbinti taksi paslaugų rinkos dalyviai ir savivaldybių atstovai nurodė neregėtai brangstančius degalus ir kylančius atlyginimus.

Septynios Vilniuje komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės savo ketinimą didinti tarifus grindžia kylančiomis degalų kainomis ir didėjančiu "vartų" mokesčiu, kuris imamas už toną atvežamų atliekų į sąvartyną, rašo „Lietuvos žinios“. Dabar Vilniaus gyventojai įmonėms moka 22,67 Lt už kubinį metrą atliekų. LŽ kalbintų kitų miestų savivaldybių atstovai tvirtina, kad šiukšlių tvarkymo paslaugos pas juos jau pabrango arba brangs.

Metams baigiantis, skolų valdymo bendrovėms darbo šiuo metų laiku netrūksta. Skolų administravimo ir išieškojimo paslaugas teikiančios bendrovės tvirtina, kad klientų aktyvumas šiemet buvo didesnis nei pernai, to paties tikimasi ir kitais metais.

Lietuvos darbo birža šiais metais įregistravo 6,1 proc. daugiau ieškančiųjų darbo nei prieš metus. Vis dėlto, specialistų teigimu, bendras nedarbo lygis nesikeičia, o žmonės į biržą dažnai užsuka dėl sezoniškumo ar norėdami rasti geresnį darbą, rašo  „Lietuvos žinios“. Nuo metų pradžios Lietuvos darbo biržoje įregistruota beveik 174 tūkst. ieškančių darbo asmenų. Tai 10 tūkst. žmonių daugiau, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, praneša Lietuvos darbo birža.

Sniego valymo paslaugas užsakančios įmonės „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad pasirinkti tinkamą variantą sudėtinga, esą žiemos kaprizų nenuspėsi. Vis dėlto paaiškėjo, kad linkstama dažniau rinktis abonementą - pasamdytai įmonei kiekvieną mėnesį mokėti sutartą sumą, nepriklausomai, kiek yra sniego, teigia dienraštis.  Tuo tarpu tokias paslaugas teikiančios įmonės LŽ patikino, kad konkuruoti rinkoje mėgina paslaugų kokybe.

Baltijos šalių ekonomika atsidūrė kryžkelėje. Dabartinė situacija gali pasisukti tiek į gerąją, tiek į blogąją pusę. Taip mano suomių analitikai, rašo „Lietuvos žinios“. "Baltijos šalių ekonomiką galima įvertinti taip: buvo puiku, bet dabar laikas šaukti iš baimės", - taip mūsų šalies ekonomikos padėties rimtumą mato suomių banko "Evli bank" analitikas Peeteris Koppelis. Jo teigimu, stipriausias ekonomikos partneris iš Baltijos šalių - Lietuva.

Būgštaujama, kad lietuviškos bulvės iki pavasario gali supūti, skelbia "Lietuvos žinios".  Šiais metais bulvių kainos neturėtų gąsdinti pirkėjų. Šalyje užderėjo gausus jų derlius, tačiau baiminamasi, kad ilgai nepavyks jo išlaikyti - bulvės smarkiai pūva. Teigiama, jog situaciją gelbėja geras derlius kitose šalyse, iš kurių bulvės įsivežamos į Lietuvą. "Tuose Lietuvos regionuose, kuriuose iškrito mažiau kritulių, bulvių derlius labai geras.