Lietuva, išlaikydama panašų kaip šiuo metu inovacijų plėtros tempą, ES vidurkį pasiektų per artimiausius 10 metų. Lietuvoje vakar oficialiai veiklą pradėjo Europos verslo ir inovacijų tinklas (EVIT), kuris skatins įmonių konkurencingumą, inovatyvumą ir tarptautinį bendradarbiavimą, rašo „Lietuvos žinios“.
Kaip skelbiama, tai yra didžiausias Europoje verslo paramos tinklas. EVIT įsteigtas Europos Komisijos iniciatyva. Tinklui finansuoti visoje Europoje iki 2013 metų pabaigos bus skirta per 1,1 mlrd. litų.
Tinklo veiklai Lietuvoje numatyta skirti beveik 4,8 mln. litų, iš kurių beveik 2,9 mln. litų finansuos EK.
EVIT darbą Lietuvoje koordinuos Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Tinklui taip pat atstovaus Vilniaus bei Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, VšĮ „Lietuvos inovacijų centras“. Iš viso Lietuvoje dirbs 24 nuolatiniai tinklo specialistai.
Žinios nepritaikomos
Ekspertai pažymi, kad ekonomiškai stipriose valstybėse inovacijos jau senokai tapo pagrindiniu ekonominės plėtros varikliu, leidžiančiu pasiekti didelį veiklos produktyvumą. EK 2007 metų Europos inovacijų apžvalgoje teigiama, kad Lietuvos laimėjimų kai kuriose inovacijų srityse per pastaruosius penkerius metus vis daugėjo. Pavyzdžiui, pažymėtina, kad Lietuvos laimėjimai inovacijų valdymo srityje yra dideli - aukštąjį išsilavinimą turi didelė gyventojų dalis, aukštas jaunimo žinių įgijimo lygis. Tačiau Lietuva neefektyviai naudoja turimą žinių potencialą, nedaug eksportuoja aukštųjų technologijų produkcijos, beveik neįregistruoja tarptautinių patentų.
Teigiama, kad Lietuvos įmonės vis dar nepakankamai investuoja į inovacinę veiklą. Šis veiksnys neleidžia didinti konkurencingumo bei verslo plėtros vietos ir užsienio rinkose.
Pasak VšĮ Lietuvos inovacijų centro direktoriaus Kastyčio Gečo, Lietuvoje daugelio įmonių pagrindiniai konkurencingumo ištekliai - pigi darbo jėga bei santykinai mažesni verslo infrastruktūros ir vietinių žaliavų sąnaudos.
EK ataskaitoje inovacijų srityje Lietuva priskiriama tai šalių grupei, kuriai priklauso ir Malta, Latvija, Vengrija, Graikija, Slovakija, Lenkija, Portugalija, Bulgarija ir Rumunija.
Ataskaitoje pažymima, kad Čekija, Lietuva ir Estija, išlaikydamos panašius inovacijų plėtros tempus, ES vidurkį pasieks per artimiausius 10 metų.
Pasak K.Gečo, bendradarbiavimas su užsienio partneriais Lietuvos įmonėms leistų modernizuoti savo gamybos technologijas, realizuoti naujoves ar pradėti bendrus taikomuosius mokslinių tyrimų projektus. „Kaip rodo ataskaita, Lietuvos mažos ir vidutinės įmonės linkusios bendradarbiauti kurdamos inovacijas. Todėl galima tikėtis, kad tinklo teikiamos tarptautinių technologinių partnerių paieškos paslaugos ir konsultacijos sulauks įmonių susidomėjimo, ir jos sugebės pasinaudoti tinklo suteikiamomis galimybėmis“, - sakė jis.
Prioritetas - smulkios įmonės
K.Gečas per konferenciją teigė, kad EVIT veiklos efektyvumą bus galima vertinti pagal sutartis, kurias Lietuvos įmonės sudarys su užsienio įmonėmis ar mokslinėmis institucijomis, teikiančiomis technologijas. Pasak Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus Vytauto Šileikio, EVIT padės šalies įmonėms augti ir plėtoti tarptautinį verslą.
Vykdant EVIT projektą, Lietuvos įmonės bus informuojamos apie ES teisinę bazę, finansavimo šaltinius, privalomuosius reikalavimus dėl produktų, tarptautinės partnerystės plėtrą, ES rinką.
Daugiausia bus orientuojamasi į naujai įsisteigusias bei esamas mažąsias ir vidutines įmones, bet paslaugomis galės naudotis ir didesnės įmonės: mokslinių tyrimų institutai, universitetai, technologijų centrai, verslo asocijuotos organizacijos bei informacijos centrai.
Mažoms ir vidutinėms įmonėms numatomas svarbiausias vaidmuo įgyvendinant Lisabonos strategijos numatytus tikslus, skatinant naujovių diegimą, partnerystės, konkurencingumo ir užimtumo plėtrą.
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, mažos ir vidutinės įmonės sudaro apie 99 proc. visų šalyje veikiančių įmonių. Jos sukuria apie 60 proc. visų šalies įmonių bendrosios pridėtinės vertės ir įdarbina daugiau kaip 70 proc. visų dirbančių žmonių, todėl jų plėtra yra įvardijama kaip itin svarbus veiksnys šalies ūkiui augti ir būti konkurencingam.
„Žinoma, prioritetas teikiamas smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms, nes jų yra dauguma. Kita vertus, stambios korporacijos yra tarptautinės, investuoja Pietryčių Azijoje ir tiesiogiai krašto konkurencingumui daro mažai įtakos. Ir būtent, siekiant padidinti regiono ar šalies konkurencingumą, visos akcijos telkiamos į smulkaus ir vidutinio verslo įmones, norint padėti joms užsitikrinti konkurencingumą“, - per spaudos konferenciją dėstė V.Šileikis. Jis sakė, kad be valdžios paramos ir be atitinkamos ekonomikos politikos, tai užsitikrinti esą sunku, tad jau dabar bendradarbiaujama su atitinkamomis valstybinėmis žinybomis.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos garbės pirmininkas Eduardas Šablinskas LŽ sakė, kad darbą koordinuoti turėtų verslo inkubatoriai, o ne amatų ir prekybos centrai. „Būtent tuose verslo inkubatoriuose ir užauga smulkieji verslininkai“, - sakė E.Šablinskas, kaip pavyzdį pateikęs Šiaulių ir mažesnių miestų verslo inkubatorius.
Ramūnas Liutkevičius
