Lietuvos darbo birža šiais metais įregistravo 6,1 proc. daugiau ieškančiųjų darbo nei prieš metus. Vis dėlto, specialistų teigimu, bendras nedarbo lygis nesikeičia, o žmonės į biržą dažnai užsuka dėl sezoniškumo ar norėdami rasti geresnį darbą, rašo „Lietuvos žinios“.
Nuo metų pradžios Lietuvos darbo biržoje įregistruota beveik 174 tūkst. ieškančių darbo asmenų. Tai 10 tūkst. žmonių daugiau, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, praneša Lietuvos darbo birža.
Per paskutinį rudens mėnesį įregistruota beveik 16 tūkst. naujų darbo ieškančių asmenų, tad iš viso lapkričio pabaigoje darbo ieškojo beveik 91,5 tūkst. žmonių. Tai 4,3 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų. Spalį šis rodiklis buvo 4,2 procento.
Lapkričio mėnesį, tarpininkaujant darbo biržoms, įdarbinti pavyko 8,8 tūkst. asmenų. Atitinkamai įregistruojama ir daugiau laisvų darbo vietų: per paskutinį šių metų mėnesį buvo įregistruota 24,6 tūkst. laisvų darbo vietų - tai 13,3 proc. daugiau nei praėjusį mėnesį. Daugiausia darbdaviai pateikė neterminuoto darbo pasiūlymų.
Daugiausia ieškančių darbo žmonių lapkričio mėnesį registruota Akmenės, Jurbarko, Rokiškio, Druskininkų, mažiausiai - Trakų, Elektrėnų, Neringos ir Kazlų Rūdos savivaldybėse.
Lapkričio mėnesį, tarpininkaujant Lietuvos darbo biržai, įdarbinti pavyko 8,5 tūkst. asmenų. Nuo metų pradžios įdarbinta 104,6 tūkst. asmenų.
Sezoninis reiškinys
Lietuvos darbo biržos Pasiūlos ir paklausos skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Butkienė teigė, kad per žiemos sezoną bedarbių kiekvienais metais padaugėja. "Vasarą jų būna mažiausiai. Tai sezoninis reiškinys", - kalbėjo specialistė. Jos teigimu, dabar registruojama daug laisvų darbo vietų, todėl turintieji profesiją gali pasirinkti tinkamiausią variantą. "Apie 52 proc. laisvų darbo vietų registruojama todėl, kad žmonės keičia darbo vietą. Apie 40 proc. laisvų darbo vietų - naujai sukurtos", - sakė ji.
Dabar prie bedarbių darbo birža priskiria ir asmenis, kurie siunčiami į aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Lietuvos darbo biržos atstovai tikina, kad pati bedarbių skaičiavimo metodika dėl to nėra pasikeitusi. "Kol jie dalyvauja darbo priemonėse, jiems tęsiama darbo paieška. Jie registruojami biržoje", - pasakojo A.Butkienė.
Norintieji geriau - ne bedarbiai
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vadovo Remigijaus Šimašiaus teigimu, bendras nedarbo lygis šalyje yra minimalus.
"Ar Lietuvoje yra universalių žmonių, kurie dirbtų paprastus, nereikalaujančius ypatingos kvalifikacijos darbus - sargo, vairuotojo, pardavėjo? Kita vertus, ar yra žmogus, kuris negalėtų susirasti darbo? Aišku, atrastume tų, kuriems netinka viena kita detalė. Bet tokių žmonių iš esmės nėra, - svarstė R.Šimašius. - Šiuo metu yra daug laisvų darbo vietų, į kurias pagal dabartinį atlyginimų lygį darbuotojų nepavyksta surasti. O nedarbo problemos Lietuvoje nėra."
Jo teigimu, vargu ar galima vadinti tikraisiais bedarbiais tuos, kurie nori susirasti geresnį darbą.
Ramūnas Liutkevičius
