• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vyriausybė teikia Seimui įstatymo projektą, kuriuo siūloma sustiprinti vartojimo kredito gavėjų teisių apsaugą, tiksliau, reglamentuoti kredito išdavimo priežiūrą ir kontrolę, skatinti konkurencingumą tarp kredito davėjų.

REKLAMA
REKLAMA

„Paprasčiau skolintis nei iš draugo“, – skelbiama vienos greitąjį kreditą išduodančios finansinės įmonės puslapyje. Ir jei panašiai deklaruoja ne tik kreditus teikiančios įmonės, bet ir patys vartotojai, ką apie tai pasakytų sociologai, psichologai? Didėjantis susvetimėjimas visuomenėje, mažiau bendraujama su artimaisiais, draugais ir kreipiamasi į juos pagalbos? Galbūt iš dalies ir taip, bet šįkart domėjomės ne tuo.

REKLAMA

Įsivaizduokite, kad kokioms nors reikmėms patenkinti nutarėte pasiskolinti iš greitąjį kreditą teikiančios įmonės 100 litų mėnesiui. Tarkim, kad pagal sutarties sąlygas grąžinti turėsite 125 litus. Daug ar mažai jūs sumokėjote už paskolą, galima įvertinti pasiskaičiavus metines palūkanas. Šiuo atveju jos sudarytų 300 proc. Tačiau realiai rinkoje gali tekti pakloti ir dar daugiau. Sakoma, kad kartais metinės palūkanos galinčios siekti ir 1000 proc. Kad ir kaip ten būtų, palūkanos yra kreditoriaus atlyginimas už teikiamą paslaugą ir mūsų šalies teisės aktai palūkanų dydžio nereguliuoja. Žodžiu, laisvė rinktis – priimtina ar nepriimtina skolintis atitinkamomis kainomis ir, svarbiausia, išgalėsite skolą grąžinti ar ne. O išgali ne visi. Pasigirsta atvejų, kai žmonės skolinasi vien tam, kad padengtų jau esamus įsiskolinimus greituosius vartojimo kreditus teikiančioms įmonėms, taip įsukdami skolų karuselę.



Skandina skolų liūne

REKLAMA
REKLAMA

Kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, šiuo metu Lietuvos gyventojų pradelsti įsiskolinimai greitųjų kreditų įmonėms siekia daugiau nei 6,8 mln. litų, o vartojimo kreditų bendrovėms – 99,3 mln. litų. Iš viso greitųjų ir vartojimo kreditų įmonėms pradelstų įsiskolinimų turi daugiau nei 26 tūkst. gyventojų. Šių metų pirmąjį pusmetį gyventojų pradelsti įsiskolinimai greitųjų kreditų įmonėms siekė daugiau kaip 5 mln. litų, o vartojimo kreditų bendrovėms – 77,5 mln. litų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anatolijus Kisielius, „Creditinfo Lietuva“ teisininkas, vardija pagrindines pradelstų įsiskolinimų augimo priežastis: per pastaruosius metus Lietuvos rinkoje aktyviai pradėjo veikti naujos greitųjų ir vartojimo kreditų įmonės, o bankams sugriežtinus paskolų suteikimo tvarką gyventojai daugiau ėmė skolintis iš greitųjų ir vartojimo kreditų įmonių.

REKLAMA

„Gyventojų pradelstų įsiskolinimų augimas greitųjų ir vartojimo kreditų įmonėms išlieka stabilus. Mūsų atlikti skaičiavimai rodo, kad per pastaruosius 6 mėnesius gyventojų, besidominčių galimybe gauti greituosius ar vartojimo kreditus, skaičius beveik nepakito, todėl galime prognozuoti, kad gyventojų pradelsti įsiskolinimai greitųjų bei vartojimo kreditų bendrovėms ir toliau didės“, – sako A. Kisielius. Įsiskolinimo augimą jis aiškina ir tuo, kad greitųjų ir vartojimo kreditų įmonės „Creditinfo Lietuva“ operatyviai pateikia duomenis apie uždelstus apmokėti vartojimo kreditus. Taip pat svarbu ir tai, kad šių įmonių klientų segmentas yra rizikingesnis.

REKLAMA

Kreditus teikiančių įmonių atstovai sako, kad prieš kreipdamiesi į teismą dėl skolos išieškojimo atlieka daug procedūrų. Vis dėlto atsitinka ir taip, kad kreditą suteikusioms įmonėms skolą tenka išieškoti teismuose. Kupiškio rajono apylinkės teisme šiuo metu guli septynios bylos dėl greitųjų kreditų grąžinimo. Teismo teisėja Irena Pocevičienė sako, kad ieškove esanti ta pati greituosius kreditus teikianti įmonė. Nors masiškai nagrinėti bylų pastaraisiais metais dėl greitųjų kreditų grąžinimo ir netenka, teisėja pripažįsta, kad tiek bylų nedideliam rajonui esantis nemažas skaičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad skolininkai nėra pareiškę prieštaravimų teismo įsakymui. „Kartais prieštaravimų skolininkams vertėtų pareikšti, – svarstė teisėja. – Kreditus turbūt ima jauni žmonės kokiai nors prekei įsigyti. Pensininkai greitųjų kreditų tikrai neima. Žmonės, pasirašydami sutartį, turėtų pasidomėti, kiek paskola jiems kainuos, ar išgalės išsimokėti“. Didžiausia išieškoma skola Kupiškio rajono apylinkės teisme, teisėjos žiniomis, yra 1346 litai.



Kredito įstaigų savivalė

REKLAMA

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) šiuo metu nagrinėja vartotojų skundus dėl vartojimo kredito paslaugų teikimo - nagrinėja vartojimo kredito standartines sutarčių sąlygas nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu ir analizuoja, ar teikiant vartojimo kredito paslaugą buvo laikomasi teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į gaunamus skundus dėl greituosius vartojimo kreditus teikiančių bendrovių veiksmų, vartotojams kilo problemų dėl vartojimo kredito grąžinimo anksčiau termino. „Vartotojai, pervedę bendrovės nurodytą kredito sumą, tikėjosi grąžinę vartojimo kreditą prieš terminą ir tinkamai įvykdę sutartį. Tačiau po kelerių metų sulaukė greituosius vartojimo kreditus teikiančios bendrovės rašto, kad vis dar yra skolingi bendrovei nemažas pinigų sumas. Paaiškėjo, kad vartotojų prieš kelerius metus prieš terminą įnešta visa kredito suma nebuvo įskaityta kaip galutinis mokėjimas, o kaip eilinė įmoka, nuo kurios visus tuos metus buvo nuskaitomos mėnesio įmokos su priskaičiuotomis palūkanomis. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad vartotojams buvo netinkamai telefonu paaiškinta, jog kreditas anksčiau termino turi būti grąžinamas tą dieną, kada vartotojui buvo paskaičiuota mokėtina suma“, – teigia VVTAT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vitas Ūsas.

REKLAMA

Pasak jo, vartotojai skundžiasi dėl greituosius vartojimo kreditus teikiančių bendrovių taikomų mokesčių už priminimo apie skolą laiškus. Tokie mokesčiai siekia net iki 50 litų. Vartotojui laiku neįvykdžius kredito mokėjimo, bendrovė išsiuntė priminimo laiškus, kurių vieno kaina siekia pusę šimto litų. Vartotojai ginčija priminimo laiškų siuntimo dydį kaip nepagrįstą. „VVTAT, nagrinėdama tokius vartotojų skundus, prašo greituosius vartojimo kreditus teikiančių bendrovių pagrįsti nuostolių dėl laiškų siuntimo dydį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pažymėtina, kad gali būti, jog mokestis už priminimo laiškus ne tik kompensuoja turėtas išlaidas, bet yra ir tam tikra poveikio priemonė vartotojui - bauda. Kadangi bendrovės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą vartotojams skaičiuoja ir delspinigius, bendrovės galimai naudojasi savo, kaip stipresniosios sutarties šalies, turinčios teisę vienašališkai nustatyti ir keisti paslaugų įkainius, padėtimi, taip nepagrįstai praturtėdama silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – sąskaita“, – sako V. Ūsas.



Įstatymo projektas

REKLAMA

Užpraėjusią savaitę Vyriausybė nusprendė teikti Seimui Lietuvos vartojimo kredito įstatymo projektą, kuriame numatytos vartojimo kredito teikimo sąlygos bei informavimo apie šias sąlygas reikalavimai, kredito davėjų ir kredito tarpininkų pareigos ir atsakomybė, teikiant vartojimo kreditus bei tikrinant kredito gavėjų mokumą, kredito davėjų bei kredito tarpininkų priežiūra, kredito gavėjo teisė grąžinti vartojimo kreditą prieš terminą bei kredito davėjo teisė į kompensaciją išankstinio vartojimo kredito grąžinimo atveju.

REKLAMA

Komentaras

Violeta KLYVIENĖ, Banko „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims:

Finansų įstaigų, teikiančių vartojimo kreditus, veiklą jau seniai reikėjo reguliuoti. Kildavo nemažai problemų. Tarkim, nebūdavo nurodyta reali kredito kaina, kuri galėdavo sudaryti net ir iki tūkstančio procentų metinių palūkanų. O tai, švelniai tariant, yra baisu.

Bankų veiklai Vartojimo kredito įstatymas didesnės įtakos neturės, jų veikla gana reglamentuota. Tačiau Civilinis kodeksas skolinti leidžia ne tik kredito institucijoms (bankams), tad vartojimo kreditus teikiančios įmonės naudojasi šia galimybe, tik kyla klausimas, ar sąžiningai. Iš bankų reikalaujama, kad visos sąlygos būtų aiškiai išdėstomos klientui, o vartojimo kreditus teikiančios įmonės to galėdavo ir nepaisyti. Vartotojai nėra profesionalai, neišmanydami finansų sferos, jie gali įklimpti į dar didesnes skolas. Žinoma atvejų, kai žmonės skolindavosi tam, kad padengtų jau esamus įsiskolinimus finansų institucijoms. Susidarydavo savotiška skolų karuselė, iš kurios išbristi labai sunku.



Ramūnas Liutkevičius

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų