Statistiniai duomenys apie didėjančius atlyginimus skatina vartojimą tikintis, kad pajamos nesiliaus didėjusios. Analitikai pabrėžia, kad kylanti infliacija „suvalgo“ didžiąją dalį gyventojų gaunamų papildomų lėšų, o didėjantis atlyginimas pastebimas tik „ant popieriaus“. Skelbiama, kad sunkėja gyventojų skolų našta.
Faktai
Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, vidutinis apskaičiuotas darbo užmokestis Lietuvoje pirmą 2008-ųjų ketvirtį (be individualių įmonių), palyginti su tuo pačiu 2007 metų laikotarpiu, padidėjo 23,8 proc., iki 2151,3 lito, o vidutinis mokamas atlyginimas - 26,3 proc., iki 1650,6 lito.
Statistikai pranešė, kad realus darbo užmokestis visame šalies ūkyje (be individualių įmonių) minėtu laikotarpiu padidėjo 14,2 proc., valstybės sektoriuje - 13,6 proc., o privačiame - 14,6 procento.
Vidutinė alga privačiame sektoriuje didėjo sparčiau nei valstybiniame: apskaičiuotas atlyginimas didėjo atitinkamai 24,3 proc., iki 2135,8 lito, ir 23 proc., iki 2178,5 lito, o išmokėtas - atitinkamai 26,8 proc., iki 1639,3 lito, ir 25,6 proc., iki 1670,5 lito.
Spartesnį mokamo darbo užmokesčio didėjimą lėmė šių metų pradžioje nuo 27 iki 24 proc. sumažintas gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Realusis darbo užmokestis per ketvirtį (pirmą ketvirtį, palyginti su 2007-ųjų ketvirtu ketvirčiu) šalies ūkyje padidėjo 4,5 proc., valstybės sektoriuje - 6,6 proc., privačiame - 3,4 procento.
Tikisi, kad bus geriau
Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas, LŽ sakė, kad atlyginimai didėja tiek dėl infliacijos lūkesčių (kai atlyginimai nustatomi atsižvelgiant į infliaciją), tiek dėl konkurencijos darbo rinkoje. „Pirmiausia džiugu, kad didėja ne tik nominalusis, bet ir realusis atlyginimas. Jei būtų didinamas tik nominalusis atlyginimas, o realusis nedidėtų arba būtų neigiamas, tada situaciją galėtume vertinti neigiamai“, - pasakojo Ž.Šilėnas.
Jis primena, kad uždirbantieji mažiau patiria palyginti didesnę infliaciją, išleisdami daugiau maistui, nei didesnes pajamas gaunantys žmonės. „Tačiau mažiau uždirbančių žmonių situacija nesanti ir šiaip dėkinga, net jei ir nebūtų šalyje tokia didelė infliacija“, - sakė pašnekovas.
Specialistas pripažįsta, kad kylantys atlyginimai skatina vartotojų lūkesčius, didesnį vartojimą, tikintis, kad atlyginimai visą laiką stabiliai didės. „Žmonės ima optimistiškai vertinti ateitį, imti kreditus, atitinkamai šokteli pinigų srautas - pagrindinis infliacijos variklis“, - teigė Ž.Šilėnas.
Apie tai, kad šalies gyventojai tikisi, jog ir ateityje atlyginimai didės, parodė „Hansabanko“ užsakyta ir „TNS Gallup“ atlikta apklausa. Remiantis apklausos rezultatais, beveik pusė apklaustų šalies gyventojų teigė tikintys, kad jų pajamos ir išlaidos ateityje didės.
Ši apklausa parodė, kad 39 proc. gyventojų nusiteikę optimistiškai ir viliasi, kad artimiausiais metais jų finansinė padėtis pagerės, 38 proc. mano, kad padėtis išliks nepakitusi, o 14 proc. apklaustų gyventojų teigė manantys, kad jų finansinė padėtis ateityje blogės.
Tikėtis neverta
„Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė LŽ sakė, kad tokį atlyginimų didėjimą galima buvo prognozuoti, nepaisant ekonomikos lėtėjimo. „Darbo rinkoje įtampa pirmą ketvirtį dar buvo didelė, tam įtakos turėjo emigracijos procesas, statybų bumas. Kol nepamatysime kitų ekonomikos lėtėjimo požymių (tarkime, didėjančio nedarbo lygio), lėtėjančio atlyginimų augimo tikėtis neverta, - sakė V.Klyvienė. - Spartus darbo užmokesčio didėjimo tempas, viena vertus, džiugina. Tačiau makroekonomikos požiūriu, džiaugtis nevertėtų. Mat tokie procesai, kai atlyginimo didėjimo tempai spartesni už darbo našumo tempus, turi įtakos infliacijai. Kita vertus, didėjantis darbo užmokestis mažina darbdavių konkurencingumą užsienio rinkose.“ Pasak jos, mažėjant įtampai darbo rinkoje, atlyginimų didėjimo tempai turėtų lėtėti ir atitikti darbo našumo plėtros tempus.
„Hansabanko“ analitikai teigia, kad nedarbo lygis šiais metais gali pakilti nuo dabar esančių 4,3 proc., iki 4,6 proc., tad didėjantis pasirinkimas darbo rinkoje ir lėtėjanti ekonomikos plėtra stabdys ir darbo užmokesčio didėjimą.
Šio banko analitikai prognozuoja, kad įvertinus infliacijos lygį realus darbo užmokesčio didėjimas Lietuvoje šiemet sieks 8,6 proc., o 2009 metais sulėtės iki 2-4 proc., tačiau gali išlikti didžiausias Baltijos šalyse. Pasak jų, auganti infliacija „suvalgo“ didžiąją dalį gyventojų gaunamų papildomų lėšų, o didėjantis atlyginimas pastebimas tik „ant popieriaus“.
Skolos didės
Kad ir kokie optimistiniai gyventojų lūkesčiai būtų, vis dėlto jų skolos didėja. Skolų prevencijos ir jų išieškojimo įmonės „Gelvora“ duomenimis, per pirmą šių metų ketvirtį gyventojų skolos yra padidėjusios 50 procentų. Didžiausios skolos gyventojus slegia už šildymą, karštą vandenį. Skaičiuojama, kad didžiausia skolininkų dalis yra tie gyventojai, kurie nepajėgia susimokėti už komunalines paslaugas.
Ramūnas Liutkevičius
