Dar prieš porą metų cemento badą jutusios įmonės dabar dėl statybų duona vadinamos medžiagos gali būti ramios - šiais metais statybininkams numalšinus savo alkį jos turėtų užtekti. Šia produkcija prekiaujančios įmonės teigia, kad pardavimas lėtėjant statybų sektoriui mažėja. Tuo metu vienintelis Lietuvoje cemento gamintojas jaučiasi saugiai.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas primena, kad labiausiai cemento trūko 2006 metais, kai sparčiai plėtėsi statybos, o cemento Lietuvoje buvo gaminama mažiau nei dabar. Vietinio gamintojo į vidaus rinką tiekiamos produkcijos kiekis šiuo metu tenkina, jo turėtų užtekti ir šiais metais.
Importuoti iš užsienio, pasak A.Šeštakausko, statytojams nelabai apsimoka. „Prieš 3-4 metus buvo kalbama, kad baltarusių gamybos cementas pigesnis. Tada jo nemažai buvo įsivežta. Tačiau vėliau pabrango ir baltarusių cementas, be to, jis neatitinka tam tikrų ES reikalavimų. Svarbiausia, kad cemento pertekliaus Baltarusijoje nėra“, - apibendrino importo galimybę iš kitų rinkų A.Šeštakauskas.
Nereikės čia - reikės Rytams
AB „Akmenės cemento“ generalinis direktorius Artūras Zaremba LŽ sakė, kad šių metų keturių mėnesių pardavimas, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, yra 29 proc. didesnis, įskaičiuojant ir eksportą. „Reikia atsižvelgti ir į tai, kad buvo šilta žiema. Sausio- vasario mėnesiais pardavimas buvo kur kas didesnis nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
Tačiau tokia pati tendencija išliko ir balandžio mėnesį, pasibaigus šaltajam sezonui. Gegužės mėnesį būsime išlaikę tokį patį pardavimų lygį kaip ir praėjusiais metais“, - sakė A.Zaremba. Visa Lietuvos cemento pardavimų rinka pirmą šių metų ketvirtį padidėjo 19 proc., palyginti su 2007 metų tuo pačiu laikotarpiu. „Tačiau mes tikrai nelaukiame, kad tokia pati plėtra išliks ir artimiausiais mėnesiais“, - sakė pašnekovas. Vis dėlto, nepaisant lėtėjančios gyvenamųjų namų statybos, cemento, kaip svarbios statybų medžiagos, poreikis išlieka didelis statant infrastruktūros, gamybos objektus.
„Mes parduodame tarpinį produktą, tad mūsų situacija yra kiek kitokia nei kitų statyboms reikalingų medžiagų gamintojų ar pardavėjų. Jeigu NT rinkos tempai lėtės, žinoma, tai turės įtakos ir cemento sunaudojimo kiekiui. Kokios įtakos NT rinkos situacija turės būtent „Akmenės cementui“ - manau, mes sugebėsime išvengti gamybos apimties mažėjimo. Cemento sunaudojimas Rytuose išlieka gana didelis, tad jei jo poreikis Lietuvoje sumažės, produkciją eksportuosime į užsienio rinkas“, - sakė A.Zaremba.
Lietuvoje, pašnekovo žodžiais, cemento sunaudojimas turėtų išlikti apie 1,1-1,15 mln. tonų per metus. Rytų rinkoje statybinių medžiagų ir cemento poreikis juntamas jau trejus metus - rinka plėtojasi po 10-15 procentų. Pernai jo buvo sunaudota 1,57 mln. tonų.
Tačiau A.Zaremba pažymi, kad Lietuva dar nėra pasiekusi cemento sunaudojimo vienam gyventojui per metus ES vidurkio. „Lietuva dar nepasiekė to sunaudojimo lygio, kurį turėtų pasiekti, - apie 1,5 mln. tonų kasmet. Žinoma, cemento pardavimo sumažėjimo turbūt nebus išvengta - per antrąjį pusmetį gali susiklostyti įvairių situacijų. Ne paslaptis, kad statybininkai mažina savo darbų apimtį, mažėja užsakymų, kyla sunkumų parduodant produkciją“, - tvirtino pašnekovas.
A.Zaremba neslepia, kad aukštą įmonės pardavimo lygį turėtų palaikyti ir mažėjantis cemento importas į Lietuvą. Lenkijoje cemento sunaudojimo lygis gana aukštas. Pernai iš Lenkijos į Lietuvą buvo importuojama daug cemento, šiais metais visa produkcija sunaudojama vietinėje rinkoje. „Daugelį metų buvo importuojamas cementas iš Baltarusijos. Tačiau vieną dieną importas nutrauktas dėl paprastos priežasties - daugiau sunaudojama vietinėje rinkoje“, - sakė pašnekovas. Anot jo, cemento pervežimo išlaidos gana didelės, tad įmonėms, kurios importuoja produkciją į šalį, turinčią vietinį gamintoją, konkuruoti gana sudėtinga.
Įmonė pastarąjį kartą produkciją 5-8 proc. brangino balandžio mėnesį, arba 10-17 litų, nelygu cemento rūšis. „Sukame galvas, kaip išvengti produkcijos brangimo, kadangi 50 proc. savikainos sudaro energetika“, - sakė vadovas. Pernai bendrovė pradėjo rengtis modernizuoti gamybą - sausąjį cemento gamybos būdą pakeisti šlapiuoju. Kaip praneša bendrovė, toks gamybos būdas esą leistų ketvirtadaliu sumažinti aplinkos taršą anglies dvideginiu, pigesnis turėtų būti ir cementas.
Pardavimas mažėja
Vilniuje statybinėmis medžiagomis prekiaujančio parduotuvių tinklo „Senukai“ parduotuvės darbuotojai LŽ teigė, kad vasario mėnesį cemento dar trūko, o šiuo metu jo esama užtektinai, tačiau nepastebėta, kad būtų sumažėjęs pardavimas.
Statybinėmis medžiagomis prekiaujančios „TVK Group“ direktorius Andrius Monkevičius LŽ patikino, kad Lietuvoje cemento tikrai užtenka, o pardavimas sumažėjus statybų apimčiai krito. Grupei priklausančios įmonės importuoja cementą iš Lenkijos ir Baltarusijos.
Kalbėdamas apie cemento paklausą A.Monkevičius teigia, kad dėl aštrėjančios NT krizės lieka tik eksportuoti, tačiau eksporto sąlygas apsunkina 18 proc. pridėtinės vertės mokestis, taikomas perkant iš vietinio gamintojo. Importui, pašnekovo tvirtinimu, didesnių kliūčių teisės reglamentais nesudaryta. Vietiniams poreikiams patenkinti geriau pirkti iš vietinio gamintojo, tačiau norint cementą reeksportuoti, pirkti iš užsienio, ekonomikos požiūriu, esą apsimoka labiau.
Ramūnas Liutkevičius
