adakras šeštakauskas

Į naujo verslo centro pamatus Vilniuje įkasta simbolinė kapsulė, žyminti jo statybos pradžią. „PST investicijos” pradėjo „Ulonų verslo centro”, Verkių g. 25, statybą. Nekilnojamojo turto vystytojų ir statybų verslo atstovai viliasi, jog kiekviena statybų pradžia žymi ir viso sektoriaus atsigavimą po sąstingio. Statybas planuojama užbaigti kitų metų rugsėjį. „Kiekvieno naujo objekto statybos pradžia yra geras ženklas visam šalies ūkiui.

Keleri pastarieji metai statybininkams buvo itin sunkūs, tačiau sektorius pamažu lipa iš duobės ir tikisi, kad, nepaisant kliūčių, pavyks kilstelėti ir kitąmet. Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad trečiąjį šių metų ketvirtį statybos darbų atlikta už 2,2 mlrd. litų, o per visus tris ketvirčius už 4,4 mlrd. litų.

Pirmąjį šių metų ketvirtį toliau mažėjo bankrutuojančių statybos ir pramonės įmonių. Tačiau statybininkų asociacija džiūgauti neskuba. Esą bankrotų mažėja, nes itin daug įmonių jau bankrutavo per pastaruosius porą metų, o bankroto administratoriai prognozuoja, kad į prieškrizinį lygį bankrotų skaičius grįš labai pamažu, praneša LTV „Panorama“. Po bankrotų cunamio pernai ir užpernai, verslo nemokumo banga slūgsta.

Statybų rinka pernai susitraukė beveik perpus, šiemet – dar penktadaliu. Tūkstančiai darbo netekusių Lietuvos statybininkų darbo dairosi užsienyje. Atlyginimai sumenko triskart Pernai sumažėjus darbo statybose, kai kurios bendrovės atleido daugiau nei pusę darbuotojų. Šiemet kai kurios jų gavo užsakymų, tačiau teigia, kad negali surasti darbuotojų. Viena priežasčių – statybininkai išvyko dirbti į kitas šalis, daugiausia Angliją ir Norvegiją.

Aplinkos ministerijos duomenimis, ministras Gediminas Kazlauskas priėmė šalies statybų asociacijų atstovus, aptarė su jais šiandieninę statybų sektoriaus padėtį, numatė ateities bendradarbiavimo perspektyvas. Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas apžvelgė dabartinę statybų industrijos situaciją. Anot pranešėjo, statistika skelbia, kad šiuo metu šalyje bedarbių yra 220 tūkst.

Pinigai nuvertėję 5 kartus labiau, nei rodo oficialioji statistika. Tai konstatuoja nepriklausomas analitikas, Lietuvos banko statistikos padalinio ilgametis vadovas Vladas Trukšinas. Anot jo, procesas visu tempu vystosi blogyn. Kodėl? Litas varomas iš Lietuvos, o bankų klientai verčiami skolintis ir paskolas atidavinėti eurais, nors logiška yra skolintis tais pinigais, kuriais uždirbi. Tačiau bankams taip parankiau.

Naujųjų mokslo metų pradžios proga mūsų valdžia, padidinusi PVM, dar sykį giliau įkišo savo ranką į mūsų piliečių kišenes ir prailgino ekonominę krizę. Nuo rugsėjo 1 d. šalyje įsigaliojo Vyriausybės užsiprašytas, Seimo priimtas ir Prezidentės patvirtintas 21 proc. dydžio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas (buvo 19 proc.). Tiesa, laikinai dar galioja lengvatiniai tarifai šilumos energijai, knygoms ir vadovėliams.

Apie verslo skatinimo planą Ūkio ministras Dainius Kreivys taip kalbėjo prieš pusę metų: „Planas yra skirtas ekonomikos lėtėjimui pristabdyti. Mes negalime tikėtis, kad sustabdysime ekonomikos kritimą ir pradėsime kilti, tačiau su šiuo priemonių planu stengsimės nepakliūti į tokią padėtį, kokia yra Latvijoje ir Estijoje“. Tačiau pagal ekonomikos nuosmukį paskutinis mėnesis Lietuvoje jau pralenkė rekordininkę Latviją.

Jau antrą kartą šiemet susitikę su Premjeru ir kitais Vyriausybės nariais Lietuvos pramonininkai pažymėjo, kad po pirmojo pokalbio yra pažangos, tačiau daugelį klausimų spręsti vėluojama. Pramonininkai ragino šalinti biurokratines kliūtis investuotojams ir pažymėjo, jog jie nori prisidėti prie Vyriausybės taupymo politikos, bei nurodė konkrečius efektyvesnio mokesčių mokėtojų lėšų naudojimo rezervus.

Dar visai neseniai aukso amžių išgyvenę statybininkai šiuo metu vis aršiau pliekiasi įvairių projektų, rangos konkursuose siūlydamiesi dirbti už neįtikėtinai mažas kainas. Nors Statistikos departamentas skelbia statybų sąnaudas nukritus tik keliais ar keliolika procentų, pasitaiko, jog konkursuose projektai atpinga net ne procentais, o kartais.

Į darbo biržas šiemet kreipsis apie 280-310 tūkst. žmonių - trečdaliu daugiau nei pernai, o darbo jėgos paklausa turėtų tiek pat sumažėti, tad nedarbas išaugs dvigubai - iki 8-10 procentų. Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, 2009 metais šalies įmonės planuoja sukurti 23 tūkst. naujų ir panaikinti 38 tūkst. jau egzistuojančių darbo vietų. Atleidimą planuoja beveik kas antra įmonė, o daugiausia žmonių numato atleisti pramonės ir statybų bendrovės.

Per 2008 metus mokesčių mokėtojai įsiskolino valstybei daugiau kaip 1 mlrd. litų. Tačiau nedaug kas turi galimybę atsidėti mokesčių mokėjimą. Be to, toks bandymas gali tapti tiesiog turto išpardavimu. Atsidūrusieji prie bankroto ribos į prarają paskui save nusitempia ir valstybei nesumokėtų mokesčių milijonus. Tad abi pusės turėtų būti suinteresuotos atidėti mokestinę nepriemoką ir suteikti mokesčių mokėtojui galimybę atsistoti ant kojų. Finansų ministerija ir VMI šios galimybės neneigia.

Koalicijos partneriai sutarė sutaupyti daugiau kaip 4 milijardus litų. Vakar prieš pirmąjį naujos kadencijos Seimo plenarinį posėdį valdančiąją koaliciją formuojančios keturios partijos – Tėvynės sąjunga- Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Tautos prisikėlimo partija (TPP), Liberalų sąjūdis (LS) bei Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) – pasirašė koalicijos sutartį, rašo „Respublika“. Pagal sutartį partijos viena kitai pasižadėjo vadovautis lygiateisės partnerystės, proporcingumo, pagarbo...

Valstybinė darbo inspekcija gauna gerokai daugiau žmonių skundų dėl vėluojančių ar visai neišmokamų atlyginimų. Per pirmus devynis šių metų mėnesius inspekcija sulaukė 3,57 tūkst. skundų – 32 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. „Problemų turi įvairių sričių įmonės, tačiau daugiausiai skundų gauname iš statybininkų“, – sakė VDI Piliečių prašymų tyrimo ir analizės skyriaus vedėjas Jonas Gricius.

Finansų specialistai prognozuoja, kad artimiausiais metais dalis žmonių sutiks dirbti už atlygį vokeliuose. Oficialios algos, kilusios iki šiol, augs ir toliau, bet augimą „suvalgys“ infliacija, praneša LTV „Šiandien“. Pastaruoju metu statybininkai šypsosi vis rečiau – finansų krizė juos paveikė vienus pirmųjų. Net ir didžiausios statybų bendrovės prisipažįsta atleidžiančios darbuotojus, kitiems – žinios apie mažėjančius priedus prie algų.

Specialistai konstatuoja, kad Lietuvoje nėra aiškios darbo politikos - valdžia ne tik nekuria sąlygų emigrantams sugrįžti, bet ir neapsisprendžia, kokią poziciją užimti trečiųjų šalių darbo jėgos atžvilgiu. Pasak ekspertų, valdžia nesugeba operatyviai reaguoti į ekonominę situaciją ir dažnai darbo rinkai taiko nelogiškus apribojimus, o jei juos ir atšaukia, tai tik pavėluotai.

Per metus skundų iš darbininkų dėl to, kad darbdaviai neužtikrina darbo garantijų, kone padvigubėjo. Daugiausiai sulaukiama nusiskundimų dėl sumažinto darbo užmokesčio, o labiausiai tuo besiskundžianti grupė yra statybininkai. Tai portalui „Balsas.lt“ sakė  Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius Mindaugas Pluktas. Valstybinė darbo inspekcija šiais metais gavo beveik 4 tūkst. piliečių skundų – palyginti su pernai metais tai yra 65 proc. daugiau.

Dar prieš porą metų cemento badą jutusios įmonės dabar dėl statybų duona vadinamos medžiagos gali būti ramios - šiais metais statybininkams numalšinus savo alkį jos turėtų užtekti. Šia produkcija prekiaujančios įmonės teigia, kad pardavimas lėtėjant statybų sektoriui mažėja. Tuo metu vienintelis Lietuvoje cemento gamintojas jaučiasi saugiai.

Verslininkai kai kurias Konkurencijos įstatymo nuostatas vadina absurdiškomis. Verslo asociacijų atstovai pasigenda aiškumo, kokią informaciją ir kada jie gali skelbti, rašo „Lietuvos žinios“. Norint užbėgti už akių galimiems ginčams tarp Konkurencijos tarybos (KT) ir verslo atstovų dėl to, apie ką jie gali kalbėtis, reikia aiškumo. Lietuvos pramonininkų konfederacijai priklausančios asociacijos teigia norinčios tiksliau žinoti, kokia informacija jų nariai gali dalytis, o kokia - negali.

Lietuvos parduotuvėse per žiemą užsigulėjęs cementas šiuo metu kainuoja pigiau nei rudenį, tačiau įsibėgėjus statyboms jis ir vėl turėtų brangti.Prekybininkai prognozuoja, kad cemento kainos kils apie balandžio mėnesį, kai prasidės naujas statybų sezonas, trečiadienį rašo „Kauno diena“. „Praėjusių metų vasarą 40 kilogramų cemento maišas kainavo apie 24 litus, o dabar - apie 20 litų. Kainos krito dėl sumažėjusios paklausos.

Neskaidriausiu pasaulyje vadinamas statybų verslas ir Lietuvoje atsidūrė korupcijos piramidės viršūnėje, rašo dienraštis „Klaipėda“.Bauginantys skaičiai„Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei 40 proc. šalies gyventojų, tvarkiusių statybai reikalingus dokumentus, buvo spaudžiami už paslaugas „atsidėkoti“ pinigais. Net 34 proc. respondentų teigė davę kyšį institucijų klerkams.

Žadėtų didelių atlyginimų  iš užsienio į tėvynę parvilioti statybininkai dažniausiai nusivilia, rašo "Lietuvos rytas". „Lietuvos ryto“ kalbinti statybininkai teigė, kad Lietuvos darbdaviai, palyginti su užsienio, yra labai šykštūs, be to, aplinkui labai daug į svaigalus įnikusių ir neatsakingų darbininkų. Pasak dienraščio, 50 metų statybininkas Viktoras dvejus metus dirbo Norvegijoje.

Praėjusį savaitgalį statybos darbus suplanavę gyventojai buvo priversti nusivilti: net ir didžiuosiuose prekybos centruose cemento teko ieškoti kone su žiburiu, pasakoja antradienio „Lietuvos rytas“.Laisvai buvo galima įsigyti tik nedidelių pakuočių – po 2-5 kilogramus. Tuo tarpu paklausiausių 25 ar 50 kilogramų cemento maišų nebuvo kone nė vienoje parduotuvėje.„Tas pats vyko pernai, tas pats ir šįmet: vos prasidėjo sezonas, „Akmenės cementas“ nebesuspėja gaminti.

Pernykštį įspūdingą statybų sektorius augimą temdo dar įspūdingesnis skundų dėl prastos statybininkų darbo kokybės srautas, rašo „Verslo žinios“. 2006 m. statybų sektorius buvo vienas sparčiausiai augusių sektorių – banko DnB NORD analitikų duomenimis, pagal darbų apimtis jis augo daugiau nei 20 proc. Pernai statybos sektoriaus lyginamasis svoris BVP Lietuvoje sudarė apie 9 proc.

Gamintojai ir statybos bendrovės skaičiuoja augančias statybinių medžiagų kainas. Prognozuojama, kad labiausiai brangs izoliacinės medžiagos, cementas bei plytos. Dėl to, anot statybininkų, šįmet, palyginti su pernai, nauja statyba brangs apie šeštadalį, skelbia LTV „Panorama“.Šiltinimo medžiagas gaminanti bendrovė produkciją dėl augančių žaliavos kainų jau sausį pabrangino daugiau kaip šeštadaliu, ar brangs dar – kol kas nežinia.

Vilniuje griuvus daugiabučio kampui, statybininkai prabilo, ar nereikėtų griežčiau reglamentuoti statybų tvarkos senamiestyje. Valdininkai sako, kad taisyklių pakanka, tereikia jų laikytis, tačiau neatmeta, kad išsiaiškinus nelaimės priežastis gali tekti peržiūrėti esamą statybų tvarką. Nekilnojamo turto ekspertai perspėja, kad nauji reikalavimai brangintų statybas, pranešė LTV naujienų tarnyba.

Penkios institucijos pasirašė memorandumą atspindintį siekį sutvarkyti šalies erdvinės plėtros sistemą Balandžio 7 d., aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, Architektų sąjungos pirmininkas Kęstutis Pempė, Statybos inžinierių sąjungos pirmininkas Algirdas Vapšys, Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis ir Statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas pasirašė memorandumą, skirtą teritorijų planavimo, urbanistikos, architektūros ir statybos padėčiai Lietuvo...

Projektuotojai ir statybininkai nemato prielaidų, kad Maskvos vandens parke įvykusi nelaimė galėtų pasikartoti Vilniuje. Šeštadienio vakarą viename populiariausių Maskvos pramogų centrų įgriuvus stikliniam stogo kupolui žuvo apie 40 žmonių, per šimtą patyrė įvairių sužalojimų. Spėjama, jog dėl nelaimės kalti projektuotojai arba statybininkai. "Menka tikimybė, kad panaši nelaimė pasikartotų Vilniuje. Visų pirma mūsų šalyje yra kur kas aukštesnė darbų kokybė, kitoks atsakomybės lygis.