Naujųjų mokslo metų pradžios proga mūsų valdžia, padidinusi PVM, dar sykį giliau įkišo savo ranką į mūsų piliečių kišenes ir prailgino ekonominę krizę. Nuo rugsėjo 1 d. šalyje įsigaliojo Vyriausybės užsiprašytas, Seimo priimtas ir Prezidentės patvirtintas 21 proc. dydžio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas (buvo 19 proc.). Tiesa, laikinai dar galioja lengvatiniai tarifai šilumos energijai, knygoms ir vadovėliams.
PVM padidinimas reiškia, kad praktiškai prekės ir paslaugos brangsta mažiausiai tiek, kiek procentinių punktų padidinamas šis mokestis. Tačiau smūgį pajausime ne iš karto. Naujasis mokestis, kaip smauglys, palengva sieks vartotojų kaklo.
Žingsnis atgal
Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų ir darbdavių konfederacijos prezidentas profesorius Rimvydas Jasinavičius sako jau nebeturintis vilčių įtikinti valdžios žmones, kad jie žodžiais siekia vienų tikslų, o savo veiksmais tempia į priešingą pusę. Vienas toks žingsnis žengtas vakar.
„Mano argumentus Vyriausybė ignoruoja, todėl pasitelkiu 2008 m. Nobelio premijos laureato ekonomikos srityje Pauelo Krugmano patarimus apie ekonomikos krizių įveikimo galimybes. Jis pataria pirmiausia steigti produktyvaus darbo (kuriančio pridedamąją vertę) vietas ir vyriausybėms nurodo tris būdus kaip tai pasiekti: mažinti mokesčius, didinti galimybes gauti kreditus ir skirti valstybines investicijas didinti darbo produktyvumą“, – sako R.Jasinavičius.
Be kita ko, P.Krugmano skaičiavimais, jeigu valdžia pritartų nors vienam būdui, krizę būtų įmanoma įveikti per 5–7 metus, jeigu dviem – per 3–4 metus, o jeigu pritartų visiems trims – galbūt užtektų ir 1,5 metų. Tačiau Lietuvos Vyriausybė eina priešinga kryptimi – ne trumpindama, bet ilgindama krizę ir tikėdamasi, kad Lietuvą išgelbės sunkmetį įveikusios kitos valstybės.
Skatiname šešėlinę ekonomiką
DnB NORD banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis sako, kad didelės griūties PVM tarifo padidinimas gal ir nesukels, tačiau akivaizdu, kad vartojimas sumažės.
„Jeigu PVM nebūtų didinamas, tai kainos, esant dabartinėms aplinkybėms, gal net būtų sumažėjusios. Tačiau didžiausia bėda, kad didinant PVM skatinama šešėlinė ekonomika. Nors statistinių duomenų nėra, tačiau tai jaučiama, nes, prasčiau surenkami mokesčiai“, – sako R.Rudzkis.
Be to, iškraipoma ir konkurencija. Analitikas abejoja, ar didinant mokesčius valstybei pavyks užkamšyti biudžeto skyles. Tai sužinosime po kelių mėnesių. R.Rudzkis kritikuoja PVM išimtis, tačiau pritaria, kad Lietuva negali tyliai stebėti, kai jas taiko kaimyninės šalys.
Daugelyje ES šalių PVM yra mažesnis nei galiojantis Lietuvoje. Blogiausia, kad PVM mažesni kaimyninėse šalyje. Pavyzdžiui, Lenkijoje bendrasis PVM didesnis, tačiau žemės ūkio produktams taikomos išimtys, kurios labai skaudžiai paveikė Lietuvą.
„Kaimynė Lenkija plačiai taiko lengvatinius PVM tarifus maisto prekėms, todėl mes turime pasirinkti – arba kontroliuoti Lietuvoje labai paplitusią prekybą turguose, arba taikyti tokius pat mokesčių tarifus. Nei vieno, nei kito nedarome, todėl PVM skirtumas žlugdys vietinius gamintojus“, – sako R.Rudzkis.
O mes pridursime – pabrangus prekėms, vartotojai vėl plūstelės į Lenkiją ir į nekontroliuojamus turgus. Taigi padidinę PVM mes savo noru atiduodame rinką kaimynams arba dovanojame vartotojus kaimyninėms rinkoms.
Permokas vėluojama grąžinti
Žemės bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis sako, kad prekiniai žemės ūkiai iš pradžių bandys ieškoti lygsvaros tarp pirkimų ir pardavimų PVM.
„Iš karto nuostolių nepatirsime, o sugebėjusieji nusipirkti trąšų iki rugsėjo pradžios sąlyginai net šiek tiek laimėjo. Tačiau tokie dalykai laikini. Taip, PVM mokėtojams šis mokestis grąžinamas, tačiau žinome, kad Valstybinė mokesčių inspekcija ir „Sodra“ nenori ar negali tinkamai ir laiku grąžinti PVM permokų. Ir nėra kam pasiskųsti. Tai labai svarbu tiems, kurių pardavimų PVM mažesnis nei pirkimų PVM. O juk stambiųjų ūkių apyvarta yra milijonai litų“, – skaičiuoja J.Kraujelis.
Prekybininkai prievartauja tiekėjus
Prekybininkai konkuruoja, todėl stengsis nedidinti produkcijos pardavimo kainų. Kaip tai pasieks?
„Mano žiniomis, prekybininkai jau pradeda spausti tiekėjus, kad šie nedidintų produktų kainų. Tačiau, pavyzdžiui, pieno supirkimo kainos jau ir taip sumažėjusios. Nuo metų pradžios, palyginti su 2008-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, pieno gamintojai prarado net apie 276 mln. Lt (42 proc.)“, – sako J.Kraujelis.
Pieno tarybos pirmininkas, AB „Pieno žvaigždės“ vykdantysis direktorius Linas Sasnauskas kol kas vengia kalbėti apie prekybininkų spaudimą.
„PVM pirmiausia yra skirtas vartotojams. Deja, Vyriausybė neatsižvelgė į PVM nuolaidas Lenkijoje. Be to, mokestis didinamas esant labai aštriai konkurencijai vidaus rinkoje. Produktų kainos mažėjo, visi stengėsi pigiau parduoti, didinti apyvartą. Štai kodėl bandau spėlioti, kad būtent dėl didelės konkurencijos vartotojai gali net nepajusti PVM padidėjimo“, – sako L.Sasnauskas.
Pieno eksportas dar neatsigavo, todėl pieno perdirbėjai didesnę nei įprastai produktų dalį parduoda vidaus rinkoje. Tačiau tokia padėtis laikina. Kai atsivers užsienio rinkos, produktai pabrangs ir Lietuvoje. Anksčiau ar vėliau vartotojai bus išprievartauti mokėti daugiau.
Labiausiai nukentės vartotojai
Padidėjusį PVM tarifą pajaus ir gamintojai, ir perdirbėjai, ir supirkėjai, ir prekybininkai, tačiau pirmieji pasekmes patirs vartotojai.
„Maxima LT“ atstovė Renata Saulytė VL sakė, kad su prekių tiekėjais vyksta derybos. Tariamasi, kaip išvengti kainų šuolio į viršų. „Bet kokiu atveju šią savaitę kainos dar neišaugs“, – tikina R.Saulytė. Ar yra linkusių kompensuoti mokesčio padidinimą? Pasak R.Saulytės, nuo derybų pradžios tokių neatsirado. Tiekėjai sako jau išnaudoję visas savo galimybes, o prekybininkai tikina irgi nebeturintys rezervų. Taigi kainos ateityje neišvengiamai kils.
Statybininkai stumiami į aklavietę
Skaudžiausiai padidintas PVM tarifas smogs nusilpusiam statybų verslui. „Kai kurios statybininkų bendrovės pasirašė sutartis iki rugsėjo 1 d., kai buvo taikomas 19 proc. PVM tarifas. Kas kompensuos naujas išlaidas? Jeigu, tarkim, objekto vertė 100 mln. Lt, tai vien dėl padidinto PVM reikės papildomai gauti 2 mln. Lt. Padėtis itin sudėtinga atliekant viešuosius pirkimus, kai sutartyse numatyta fi ksuota kaina. Priimdami pataisas Seimo nariai apie tai nepagalvojo“, – sako Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas.
Į nepavydėtiną padėtį pateko ir iš savivaldybių biudžetų fi nansuojami objektai. VL rašė, kad daugelio rajonų savivaldybės jau dabar pritrūko pinigų, o juk Seimo priimtus įstatymus privalo vykdyti visi – ne tik privačios kompanijos, bet ir pati valdžia.
Verslo sveikata nesustiprės
Mykolas Aleliūnas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomosios direkcijos generalinis direktorius:
Susilpnės finansinė kraujotaka, o tai labai pakenks ekonomikai. Valstybė tikisi surinkti apie 300 mln. Lt papildomų lėšų į biudžetą. Abejoju, ar pavyks tai padaryti. Manau, kad jau pasiekėme ribą, kai mokesčių didinimas nebeduoda to efekto, kurio tikimasi. Supratu, kad valstybei reikia dengti išlaidas, reikia ieškoti lėšų. Tiesiausias kelias – greitai ir intensyviai stiprinti ekonomiką. Reikia investuoti į verslą. Tai – vienintelė galimybė.
Prireiks daugiau apyvartinių lėšų
Romas Majauskas, ūkininkas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas:
Šis mokestis labiausiai smogs vartotojams. Jie mažiau pirks, taigi turės nuostolių prekybininkai, perdirbėjai ir, galiausiai, – mes, ūkininkai. Nors už pirkimus PVM susigrąžiname, tačiau reikės daugiau mokėti. Be to, neretai PVM ne taip greitai grąžinamas, kaip norėtųsi. Taigi prireiks daugiau apyvartinių lėšų. Dar labiau nukentės ūkininkai, kurie nėra PVM mokėtojai.
Albinas Čaplikas
