Apie verslo skatinimo planą Ūkio ministras Dainius Kreivys taip kalbėjo prieš pusę metų: „Planas yra skirtas ekonomikos lėtėjimui pristabdyti. Mes negalime tikėtis, kad sustabdysime ekonomikos kritimą ir pradėsime kilti, tačiau su šiuo priemonių planu stengsimės nepakliūti į tokią padėtį, kokia yra Latvijoje ir Estijoje“.
Tačiau pagal ekonomikos nuosmukį paskutinis mėnesis Lietuvoje jau pralenkė rekordininkę Latviją. Verslo sunkmetį lengviau išgyventi turintis padėti ekonomikos gaivinimo planas – įstrigęs.
AB „Lietkabelis“ generalinis direktorius Sigitas Gailiūnas tvirtina, kad vyriausybė žadėjusi greitai ateisiančią pagalbą verslui. Pasak jo, pagalba buvo žadėta jau gegužės mėnesiui. „Tempai yra ne tie, kurių tikėjomės“,- tikina S. Gailiūnas.
Iš 1 milijardo 300 milijonų litų, skirtų finansuoti verslui, į įmonių sąskaitas pateko 61 milijonas. Kitų pigių paskolų dar teks laukti. Esą darbus vėluoja atlikti Europos investicinis fondas.
Ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis teigia, kad iš 1.3 milijardo verslui skirtų lėšų, 1 milijardas turėtų būti dalinamas per Europos investicinį fondą. „Mūsų tikrai netenkina fondo darbo sparta“,- tikina jis.
Gyvenamųjų namų renovacija užstrigo bankams nustojus ją finansuoti, o verslo skatinimo plane pažadėti pinigai Lietuvą pasieks greičiausiai tik rudenį.
Lietuvos statybų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas teigia, kad viešųjų pastatų renovacijai skirti 0.6 milijardo litų – jau pajudėję. Pasak jo, „jau skelbiami konkursai, dalyvauja nemažai statybos organizacijų“. „Žymiai blogiau su gyvenamaisiais namais“,- teigia jis .
Verslininkai sako laukiantys ne tik pigesnių paskolų. Esą pernelyg delsiama mažinti biurokratinę naštą, liberalizuoti darbo santykius, o valstybės pinigai, pavyzdžiui, bedarbiams remti, naudojami neefektyviai.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže
