Daugėja bankų skolininkų, kuriems kreditai tampa nepakeliama našta ir šie vėluoja juos grąžinti. Nors yra „pakibusių“ daugiau kaip 282 mln. litų paskolų, bankai tikina, kad padėtis kontroliuojama, ir džiaugiasi, jog kaimynams latviams - daug blogiau.
Vis daugiau bankų skolininkų Lietuvoje neįstengia laiku sumokėti paskolų įnašų ir palūkanų. Neigiama tendencija juntama jau trečią ketvirtį iš eilės, rašo „Lietuvos žinios“.
Paskolų, kurių periodiniai mokėjimai pradelsti 60 ir daugiau dienų, santykis su paskolų portfeliu pirmąjį šių metų ketvirtį dar padidėjo - nuo 1,03 - iki 1,13 procento. Lietuvos centrinio banko duomenimis, bankų paskolų portfelio kokybę charakterizuojantys rodikliai blogėja.
Vienuolika Lietuvoje veikiančių komercinių ir užsienio bankų skyrių šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje gyventojams buvo suteikę 25,054 mlrd. litų paskolų, iš jų 17,712 mlrd. litų - būsto. Nesunku apskaičiuoti, kad blogų paskolų suma sudaro daugiau kaip 282 mln. litų.
Nesiekia įvaryti į kampą
Tai, jog daugėja gyventojų, negrąžinančių ar delsiančių grąžinti paskolas, gana logiška. Taip LŽ tvirtino banko „DnB Nord“ vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka.
Pašnekovė sutinka, kad uždelstos ar negrąžinamos paskolos susijusios su padėtimi nekilnojamojo turto rinkoje - jos sąstingis įklampino perpardavinėtojus. „Nepatyrę nekilnojamojo turto rinkos dalyviai buvo paėmę kreditus iš bankų žemei, statybinėms medžiagoms pirkti. O dabar pastatyto turto pardavimas stringa. Dėl to gali kilti sunkumų grąžinti paskolas“, - kalbėjo analitikė.
Daugelis bankų jau sugriežtino būsto paskolų priežiūrą. „Manau, tai nebloga priemonė apsaugoti tiek bankus, tiek gyventojus, kurie ne itin realiai vertina susidariusią situaciją. Į projektus, kuriuos galima būtų vertinti kaip inertiškus, į statybų sektoriaus kreditavimą žiūrima jau atsargiau“, - LŽ sakė banko „DnB Nord“ vyresnioji analitikė.
Pašnekovės nuomone, Lietuvos situacija, kalbant apie blogas paskolas, daug geresnė nei daugelio išsivysčiusių valstybių - jų rodikliai blogesni. Kita vertus, pasak analitikės, dažniausiai ES šalys fiksuoja blogas paskolas, kai uždelsiama mokėti 90 ar 100 dienų. Lietuvoje galima delsti iki 60 dienų. Tačiau, jos žiniomis, kredito įstaigos jau pradeda rūpintis paskola, kai uždelsiama mokėti daugiau kaip 10-20 dienų.
Latviai labiau įklimpę
Latvijos komercinių bankų paskolų portfelio kokybė pirmąjį šių metų ketvirtį pablogėjo. Tai rodo šalies Finansų ir kapitalo rinkos komisijos duomenys. Laikotarpio pabaigoje 98,8 proc. bendrojo paskolų portfelio buvo vertinama kaip standartiniai kreditai (metų pradžioje - 99,2 proc.), 0,7 proc. - kaip priežiūros reikalaujančios paskolos (metų pradžioje - 0,4 proc.), 0,5 proc. - kaip pajamų neduodantis skolinimas (0,4 procento). Iš pastarosios grupės 0,1 proc. buvo prarastos paskolos.
„Latvijoje situacija daug blogesnė, nes ten nebuvo iki galo sutvarkytas kreditų išdavimas fiziniams asmenims, - pasakojo banko „DnB Nord“ analitikė. - Neoficialių šaltinių teigimu, kreditų rinkos rezultatai Latvijoje itin prasti. Šalyje didelė dalis žmonių paskolas buvo paėmę iš kelių kredito įstaigų. Be abejo, asmeninio bankroto tikimybė tokiais atvejais padidėja.“
Norėdami grąžinti paskolas ir sumokėti palūkanas Latvijos bankų klientai ima vartojamąsias paskolas iš įstaigų, kurias, anot pašnekovės, praktiškai galima laikyti paskutinio likvidumo šaltiniu. „Tos įstaigos nepriima indėlių, bet už dideles palūkanas teikia paskolas, kurias galima užsisakyti trumpąja žinute arba telefonu. Tai rodo nesveiką situaciją, kai kilus problemoms grąžinti kreditą bandoma iš visų jėgų pritraukti finansų, o problemines paskolas atidėti į šalį“, - sakė J.Rojaka.
Tikimybės, kad ir Lietuvą gali ištikti Latvijos atvejis, analitikė visiškai neatmetė, tačiau krizės, remiantis viešai pasirodančiais pranešimais, finansų rinkoje esą nėra.
Atsisako pripažinti grėsmę
„Vertindami „Parex“ banko portfelio kokybę, kaip ir rinkoje, pastebime pradelstų kreditų didėjimą, bet kol kas situacija bankui nėra grėsminga“, - teigė LŽ Asta Jareckienė, šio banko Paskolų individualiems klientams departamento direktorė.
Pasak jos, daugiausia keblumų grąžinti paskolas kyla dėl sulėtėjusio nekilnojamojo turto pardavimo. „Klientams, kurie planavo parduoti turtą labai greitai ir labai brangiai, dabartinėmis rinkos sąlygomis prireikia daugiau laiko. Taip pat pastebima, kad vėluojama atsiskaityti statybų sektoriuje“, - tvirtino pašnekovė.
„Sampo“ banko atstovas spaudai Rolandas Kajokas irgi pripažįsta neigiamas tendencijas, bet, anot jo, šio banko blogų paskolų portfelis pastaraisiais mėnesiais padidėjo tik pora dešimtųjų procento, tad esą nėra dėl ko skambinti pavojaus varpais.
Vaida Žykutė, „Snoro“ komunikacijos vadybininkė, LŽ tikino, kad jų bankas laikosi „nuoseklios ir nuosaikios kreditavimo politikos, kuri nekinta kelerius metus“, todėl nepastebima, jog blogėtų banko išduotų paskolų kokybė.
Ramūnas Liutkevičius
