taip lž

Lietuvoje tabu laikoma siūlyti įvesti progresinius mokesčius bei devalvuoti litą, nors Vakarų valstybėse progresinių mokesčių sistema veikia seniai, o užsienio ekspertai kalba apie lito ir lato devalvavimą. Taip LŽ tvirtino Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas LAZUTKA. Jo požiūriu, kai litas nedevalvuojamas, paskolas eurais pasiėmusiųjų rizika perkeliama ant kitų žmonių pečių.

Lietuvoje smaugiamas verslas, nes politikai labiau stengiasi įtikti mokesčių nemokantiems rėksniams, nei ieškoti partnerystės su kūrybingu ir savo valstybę puoselėjančiu verslu. Taip LŽ tvirtino "Senukų" įmonių asociacijos prezidentas, Žinių radijo savininkas Augustinas RAKAUSKAS. Jo teigimu, mūsų politikai stengiasi žūtbūt išlaikyti savo rankose ekonomikos valdymo svertus, remdami tuos, kurie stiprina jų valdymo galią.

Šiandien, kai krizė kamuoja visuomenę ir valstybę, žmones piktina ne tiek pablogėjusi jų asmeninė materialinė padėtis, kiek socialinio teisingumo stoka. Taip LŽ sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius-krikdemas Donatas Jankauskas. D.Jankauskas pabrėžia, kad sunkmečio našta kartais pasiskirsto neproporcingai ir neteisingai, o valstybės parama vis dar dažnai keliauja ne ten, kur jos labiausiai reikia. Padėtis nėra beviltiška.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) nevilkina sprendimų dėl „Leo LT“ likimo, bet siekia priimti juos apgalvotai, kad privataus investuotojo interesas nepažeistų visuomenės intereso. Taip LŽ tvirtino TS-LKD Seimo frakcijos seniūnas Jurgis Razma. Seimo narys taip pat kritikavo kai kuriuos Užsienio reikalų ministerijos (URM) veiklos ypatumus ir patarė savo partijos kolegai - socialinės apsaugos ir darbo ministrui Rimantui Dagiui - susilaikyti nuo tam tikrų įžeidžiamų epitetų.

Ekonomikos augimo metu tarp merų išplito mada - dėl didesnės garbės ir prestižo varžytis steigiant „savas“ ligonines, perkant joms brangiausią įrangą ir įdarbinant jose ne pagal kišenę didelį žmonių skaičių. Šis vajus turi baigtis: ekonomikos nuosmukis verčia optimizuoti gydymo įstaigų veiklą. Taip LŽ teigia sveikatos apsaugos ministras liberalcentristas Algis ČAPLIKAS. - Ministro pareigas pradėjote eiti įsisiūbuojant krizei.

Krizė iš kaimo parduotuvių baigia išguiti žuvų gaminius ir pyragus. Prasidėjus Europos Sąjungos (ES) intervencinės labdaros dalyboms, kaimiečiai nebeperka net kruopų, makaronų ar cukraus. Pigiausia mažai žinomų gamintojų kepama duona ir pats stipriausias į dviejų litrų plastmasinius butelius supilstytas alus - šiuo metu paklausiausios prekės kaimo parduotuvėse. Taip LŽ tvirtino Krekenavos ir aplink ją išsidėsčiusių kaimų parduotuvių pardavėjos. Jų žodžius vaizdžiai liudijo ir patys pirkėjai.

Naujoji Lietuvos Vyriausybė stokoja kompetencijos ir daro elementariausias kvailystes. Taip LŽ tvirtina koncerno "MG Baltic" prezidentas Darius Mockus. Jo teigimu, apkraudama sunkmečiu papildomais mokesčiais verslą ir vartojimą, mūsų valdžia rizikuoja artimiausiais mėnesiais nebesurinkti planuoto biudžeto.

Suvilioti valdžios pažadų apie ilgalaikius milijardinius užsakymus, kelininkai prisipirko naujos įrangos už šimtus milijonų, įlindo į skolas. Tačiau sumažinus kelių finansavimą jie negalės panaudoti net ir Europos Sąjungos (ES) fondų skirtų lėšų. Šiose įmonėse tūkstančiai žmonių neteks darbo. Seimas patvirtino Vyriausybės siūlymą nuo 80 iki 55 proc. sumažinti iš akcizų surenkamų lėšų atskaitymus į Kelių priežiūros ir plėtros programą. Programai bus pervedama 55 proc.

Gamtinių dujų kainos kyla visoje Europoje. Jų didėjimą skatina pastaruosius kelis mėnesius tarptautinėse rinkose itin sparčiai brangusi nafta. Lietuviai jau seniau moka didžiausią kainą. Pramonės įmonėms parduodamų dujų kainos šuoliuoja dar didesniais žingsniais nei gyventojams. Europa už dujas moka brangiau nei jos kainuoja Amerikoje, o Rusijoje dujų kainos yra pačios mažiausios. Taigi pasaulyje už dujas daugiausia moka Europa, o Europoje rusiškas dujas brangiausiai perka Lietuva.

Daugėja bankų skolininkų, kuriems kreditai tampa nepakeliama našta ir šie vėluoja juos grąžinti. Nors yra „pakibusių“ daugiau kaip 282 mln. litų paskolų, bankai tikina, kad padėtis kontroliuojama, ir džiaugiasi, jog kaimynams latviams - daug blogiau. Vis daugiau bankų skolininkų Lietuvoje neįstengia laiku sumokėti paskolų įnašų ir palūkanų.