Krizė iš kaimo parduotuvių baigia išguiti žuvų gaminius ir pyragus. Prasidėjus Europos Sąjungos (ES) intervencinės labdaros dalyboms, kaimiečiai nebeperka net kruopų, makaronų ar cukraus.
Pigiausia mažai žinomų gamintojų kepama duona ir pats stipriausias į dviejų litrų plastmasinius butelius supilstytas alus - šiuo metu paklausiausios prekės kaimo parduotuvėse. Taip LŽ tvirtino Krekenavos ir aplink ją išsidėsčiusių kaimų parduotuvių pardavėjos. Jų žodžius vaizdžiai liudijo ir patys pirkėjai. "Man "pūslę" stipriausio alaus ir pakelį pigiausių cigarečių", - taip į pardavėjas kreipėsi itin dažnas pirkėjas. "Man duonytės - tos, kur pigiausia. Ir saldainių anūkams. Ne daugiau kaip šimtą gramų", - prašė viena moteris.
Prekyba "ant kryžiuko".
Skirtingai nei didžiųjų miestų gyventojų, Krekenavos apylinkių žmonių krizė neužgriuvo. Čia jau seniai nėra nei įmonių, nei darbo. Gyvenama iš pensijų arba pašalpų, gaunamų už vaikus. Tad kiekvieno mėnesio dešimtą dieną, kai mokamos pensijos ir pašalpos, gyvenimas kaime suaktyvėja. Gyventojai tada ryžtasi nusipirkti ir gabalėlį mėsos, ir vaikus kokiu nors skanėstu palepinti. "Vyrai tada perka ne alų, o paprašo ko nors stipresnio. Bet dažnai "stipresnį" gerdamas netrukus neturėsi pinigų degtukams - degtinė pabrango net keturiais litais", - LŽ pasakojo šalia Krekenavos įsikūrusios parduotuvės pardavėja, gavusi pažadą neskelbti jos pavardės. Esą moteris pasakysianti tai, ko nedrįsta pasakoti net parduotuvės savininkui. Pardavėjos paslaptis paprasta - pastaruoju metu itin padaugėjo žmonių, kuriems ji duoda prekių "ant kryžiuko". "Savininkas draudžia taip prekiauti, nerimauja, kad man gali kas nors atsitikti, tada jis skolų neatgausiąs. Tačiau negaliu neduoti "bargan". Tiesa, "ant kryžiuko" neduodu nei alkoholio, nei cigarečių, nors žinau, kaip vyrai kankinasi jų negaudami. Į skolą duodu ir duonos, ir kiaušinių. Net margarino esu davusi", - prisipažino pardavėja. Ji labai gailėjosi, kad pirkti į skolą dažniausiai priverstos moterys, kurių vyrai ar sūnūs šeimos pinigus arba jų pensiją "praleidžia per gerklę".
Apsiperka už 10 litų
"Mes čia, parduotuvėje, vis pajuokaujame, kad jaunoji karta užaugs valgydama tik lenkišką mėsą. Mūsų kaime kiaulės, galima sakyti, nebeauginamos, kitur šalyje užaugintų mėsa nebeįperkama. Tad dažniausiai užsakinėju, o žmonės perka vien lenkiškus mėsos produktus, nes jie pigiausi", - teigė Naujarodžių parduotuvės pardavėja Daiva. Anot jos, atėjusieji į parduotuvę dažniausiai prisipažįsta galintys išleisti ne daugiau kaip 10 litų. "Už 10 litų jie gali nusipirkti kilogramą lenkiškos kalakutienos dešros ir visą kepalą duonos", - skaičiavo moteris.
Pardavėja Daiva teigė buvusi priversta atsisakyti garsių Lietuvos gamintojų duonos gaminių ir užsakinėti mažiau žinomų kepyklėlių produkciją. "Miesto gyventojai gal net nėra girdėję apie tokius gamintojus, kurių iškeptas duonos kepalas kainuoja tik 1,6 lito. Tačiau kaimo žmogui ir ši atrodo brangi", - teigė Naujarodžių kaimo pardavėja.
Anot Daivos, žmonės gerokai rečiau perka batonų ar riestainių. "Jau net neprisimenu, kada pardavinėjome džiūvėsėlius. Neatsimenu, kada buvome užsakę kruopų, makaronų, cukraus. Anksčiau stebėdavausi, kodėl žmonės jų neperka. Galiausiai supratau, kad tų gėrybių jie gauna iš ES labdaros sandėlių", - pasakojo ji.
Prabangos prekės
"Dar visai neseniai prekiavau mėsos vyniotiniais, juos atvežus pakvipdavo visa parduotuvė. Dabar ir vyniotiniai, ir beveik visi rūkyti mėsos gaminiai žmonėms neberūpi. Niekas nebeperka ir žuvų, nes kaimo gyventojams jos per brangios", - teigė privačios Krekenavos parduotuvės pardavėja Emilija. Ji pabrėžė, kad kaimo žmonės visiškai nesidomi pyragais. "Net pieno nebeperka. Užvakar užsisakiau penkis litrus pieno ir tiek pat kefyro. Tai dar ir šiandien tebeturiu", - stebėjosi pardavėja.
Daiva Baronienė
