Skelbiama, kad vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje per metus sumenko 7,7 procento. Nepaisant Latvijoje siaučiančios giliausios tarp Baltijos šalių krizės, mūsų atlyginimai ir toliau lieka mažesni nei latvių ar juolab estų. Analitikai prognozuoja, kad ir ateityje padėtis nesikeis.
Statistikos departamentas pranešė, kad vidutinis mėnesinis darbo užmokestis iki mokesčių šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) trečiąjį 2009 m. ketvirtį sudarė 2142,2 lito ir, palyginti su antruoju 2009 m. ketvirčiu, sumažėjo 1,4 proc. Valstybės sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 2272,4 lito ir, palyginti su antruoju 2009 m. ketvirčiu, sumažėjo 1,9 proc., o privačiame sektoriuje - 2051,6 lito ir buvo 1,1 proc. mažesnis nei antrąjį ketvirtį.
Finansų analitikas profesorius Rimantas Rudzkis teigė, kad atlyginimai kris ir toliau. “Tam esama priežasčių. Pirmiausia ir toliau auga nedarbas, beveik nėra infliacijos, kuri darytų spaudimą kilti atlyginimams. Kita vertus, neišvengiamai teks mažinti darbo užmokestį valstybiniame sektoriuje. Mažinant atlyginimus valdžios sektoriuje, daug lengviau tą daryti ir privačiose įmonėse”, - “Respublikai” aiškino R.Rudzkis.
Jis prognozavo, kad atlyginimai kris paskutinį šių metų ketvirtį ir kitų metų pirmą pusmetį.
“Kas dėsis antroje kitų metų pusėje, sunku pasakyti. Daug kas priklauso nuo to, kada atsigaus eksportas ir atsiras mūsų ekonomikos padangėje pragiedrulių. Jei pasaulinė ekonomika gerės, ims augti ir Lietuvos eksportas. Tada, žinoma, pasikeis ekonominė situacija, vartotojų lūkesčiai. Galų gale daug kas priklausys nuo emigracijos srautų dydžio. Paradoksalu, bet emigracija turi ir teigiamų pusių: emigravus daliai žmonių, sumažėja spaudimas darbo rinkoje ir darbdaviams tada reikia taikytis su situacija, kai darbo rinkoje tenka rinktis ne pačios aukščiausios klasės darbuotojus”, - pasakojo analitikas.
Lietuvoje atlyginimai mažiausi
Palyginti su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvoje vidutinis atlyginimas lieka mažiausias. Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Latvijoje vidutinis atlyginimas prieš mokesčius sumažėjo 6,4 proc. ir buvo 456 latų, arba 2220,72 lito. Tuo pačiu laikotarpiu prieš metus atlyginimas sudarė 487 latų, arba 2371,69 lito. Estijoje vidutinė alga, atskaičius mokesčius, per metus smuko 5,6 proc. ir sudarė 11 700 Estijos kronų, arba 2574 litus. Šioje šalyje atlyginimai yra didžiausi iš Baltijos valstybių.
“Krizės sąlygomis išryškėjo žymūs trijų Baltijos tigrų skirtumai, nors Lietuva ir bandė įrodyti pasauliui, kad šių šalių situacija yra panaši. Noras būti panašiems į kitus tiesiog rodė Lietuvos vyriausybių neveiklumą, neryžtingumą struktūrinių reformų ir biudžeto valdymo srityse. Tuo tarpu Estija, per ekonominį pakilimą sukaupusi didelį stabilizacijos fondą, ryžtingiau reformavusi valstybės funkcijas, šiandien yra toli pažengusi tiek nuo Lietuvos, tiek nuo Latvijos ir jau svarsto apie Mastrichto kriterijų atitikimą bei euro įsivedimą, o tai Lietuvą padarytų dar didesne provincija. Todėl visai nenuostabu, kad Estijoje atlyginimai yra didžiausi”, - “Respublikai” sakė Audrius Dzikevičius, klubo “Pinigų srautas” prezidentas.
Tuo tarpu R.Rudzkis pabrėžė, kad Latvijoje ir Lietuvoje gaunami atlyginimai skyrėsi visą laiką. “Skirtingas darbo užmokestis atspindi skirtingas ekonomines raidos tendencijas. Tačiau tie atlyginimų skirtumai nėra dideli. Statistiškai darbo užmokestis didesnis Latvijoje. Kita vertus, Latvijos ir Lietuvos ūkių struktūros skiriasi. Kaip žinome, bankiniame sektoriuje atlyginimai būna aukštesni nei kitur, o Latvijoje bankinis sektorius žymiai didesnis nei pas mus. Atitinkamai Lietuvoje žemės ūkis labiau išplėtotas, kur atlyginimai tradiciškai būna maži”, - komentuoja R.Rudzkis. Tikslingiau, pasak jo, būtų lyginti atlyginimus tuose pačiuose sektoriuose.
Ekonomikos analitikės Violetos Klyvienės teigimu, vertinti situaciją pagal vidutinį darbo užmokestį nėra tikslu. Reikia dar atsižvelgti ir į gyventojų perkamąją galią. “Latvijoje kainų lygis visada buvo didesnis, o gyventojų perkamoji galia ne kažin ką didesnė nei Lietuvoje”, - “Respublikai” aiškino analitikė. Anot jos, prasmingiau atsižvelgti yra į realųjį užmokestį.
“Kita vertus, mes, ekonomistai, žiūrime, kaip darbo užmokestis atitinka darbo našumą. Jei darbo užmokestis auga augant darbo našumui, tai yra sveikintinas dalykas, nesukeliantis infliacinių procesų ekonomikoje. Šiuo metu per bumą susidaręs atotrūkis tarp darbo našumo ir atlyginimų sparčiai mažėja trijose ekonomikose, tačiau Lietuvoje jis išlieka didžiausias”, - pažymėjo V.Klyvienė.
Latvijoje blogiau?
Atlyginimų skirtumas tarp Lietuvos ir Latvijos turėtų šiek tiek trikdyti ir dėl to, kad sakoma, jog Latvijoje ekonominė situacija šiuo metu esanti prasčiausia iš trijų Baltijos valstybių. Tą lyg ir turėtų paliudyti trečiąjį ketvirtį per metus 18,4 proc. smukęs šios šalies bendrasis vidaus produktas. Lietuvos BVP, Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį ketvirtį per metus smuko 14,2 proc.
“BVP skirtumai nėra dideli. Latvijoje blogiausia padėtis įsiskolinimo prasme. Gyventojai ir verslas pasiėmę daugiau paskolų nei mes. Nors vidutinis atlyginimas čia aukštesnis, atėmus išmokas už paskolas paaiškės, kad Lietuvoje padėtis esanti geresnė. Žymių skirtumų tarp šių dviejų ekonomikų nėra, skiriasi tik ūkio struktūros ir sunku pasakyti, kuri šalis geriau atrodys po kokių metų”, - kalbėjo R.Rudzkis.
A.Dzikevičius mano, kad nors Latvijos BVP ir krito labiau, šios šalies sprendimai buvo ryžtingesni. Išmintingu sprendimu jis laikytų kreipimąsi į Tarptautinį valiutos fondą (TVF) dėl pigios paskolos.
“Latvija nebandė kovoti su vėjo malūnais ir išmintingai kreipėsi į “didįjį brolį” TVF pagalbos, o tai padėjo jai rasti pigių biudžeto deficito finansavimo šaltinių, ryžtingai mažinant valstybės išlaidas. Tad šiandien, patvirtinus Latvijos biudžetą ir užtikrinus pigius jo finansavimo sprendimus, matoma šviesa tunelio gale. To, deja, negalima pasakyti apie Lietuvą, kurią ateinančiais metais lydės beprecedentis biudžeto deficitas, milžiniška skolų aptarnavimo kaina, mažėsiančios galimybės gauti papildomų paskolų, galimas Vyriausybės nuvertimas”, - svarstė jis.
Ramūnas LIUTKEVIČIUS
