radoslawas sikorskis

Sprendimas sukurti bendrą Europos valiutą buvęs klaida. Apie tai per Tarptautinio valiutos fondo (TVF) posėdį Tokijuje pareiškė Lenkijos centinio banko pirmininkas Marekas Belka. M. Belka pridūrė, kad euras buvo sukurtas dėl ankstesnių Europos valiutų nestabilumo. Kaip pastebi Lenkijos leidinys „Onet“, Lenkijos centrinio banko vadovas taip pat pareiškė, kad Lenkija neketina pereiti prie euro, kol nesibaigs skolų krizė.

NATO viršūnių susitikime Čikagoje dalyvaujantis Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, jog jo šalis neseks Prancūzijos pavyzdžiu ir nespartins savo kariškių išvedimo iš Afganistano. Anot jo, bus laikomasi plano pasitraukti iš Afganistano iki 2014 metų. „Lenkija yra atsakinga ir laikysis duoto žodžio. Trauksimės pagal numatytą grafiką, sudarytą atsižvelgiant į situaciją provincijoje, už kurią atsakome“, – teigė ministras.

Nepaisant įtampų dėl tautinių mažumų padėties abiejose valstybėse, Lenkijos oficialiojoje užsienio politikos doktrinoje Lietuva ir toliau užima nežymią vietą. Tai matyti iš kasmet Lenkijos parlamentui pateikiamos užsienio reikalų ministerijos ataskaitos. Ją ketvirtadienį parlamentui pristatė užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.

Sekmadienį Baltarusijos valstybinė televizija apkaltino Lenkiją finansavus protesto akcijas po Baltarusijos prezidento rinkimų 2010 metais ir nekreipus dėmesio į korupciją išduodant Lenkijos vizas šioje šalyje.

Įtampą, kylančią tarp lenkų ir lietuvių, abiejų šalių politikai išnaudoja kaip instrumentą prieš artėjančius parlamentų rinkimus užsitikrinant elektoratą. Lietuvos ir Lenkijos nesutarimai yra parankūs ir Rusijai, siekiančiai didesnės geopolitinės įtakos Baltijos regione. Tokias įžvalgas iškėlė diskusijos „Politinė provokacija ar pedagoginė nekompetencija“ dalyviai.

„Mes manome, kad buvome draugiški 20 metų, bet nesulaukėme atsako.“ Tai vakar pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Lietuvos politikai pastaruoju metu nuolat kartoja, kad Vilniaus santykiai su Varšuva ir toliau lieka geri, o daugiausia problemų esą kelia „paskirų politikų“ ambicijos ar net sąmoningas aistrų kurstymas. Vieša paslaptis, kad atšalusių santykių „pagrindine problema“ Lietuvoje įvardijamas Lenkijos užsienio reikalų ministras.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis sako, kad Lietuvos ir Lenkijos visuomenių santykiai yra puikūs, o dvišalę įtampą kelia kai kurie politikai. Tokį įspūdį diplomatas susidarė pabendravęs su buvusiu Lenkijos vadovu Aleksanderiu Kwasniewskiu. Ketvirtadienį Lietuvoje viešėjęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis lenkų bendruomenei Vilniuje pareiškė, kad Lenkija turi pakankamai svertų spausti Lietuvą, kalbėta netgi apie ekonomines sankcijas.

(Papildyta 21:02 val.) Lietuvoje viešintis Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis mano, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai pagerėtų , jei Lietuva parodytų palankumo gestą lenkų tautinei mažumai bei išpildytų anksčiau duotus pažadus. Lenkija tęs dialogą su Lietuva dėl iki šiol neįvykdytų įsipareigojimų, ketvirtadienį pareiškė Vilniuje viešintis Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. „Tai rutininis susitikimas.

Dešimt Lietuvoje išrinktų europarlamentarų ketvirtadienį kreipėsi į Vilnių porai valandų atvykstantį Lenkijos užsienio reikalų ministrą Radoslawą Sikorskį padėti suaktyvinti visavertį dialogą ir dvišalius politinius ryšius su Lietuva. Lietuvoje žadėjusio nesilankyti tol, kol vietos lenkams nebus leista rašyti savo pavardes lenkiškomis raidėmis, kaimyninės šalies ministro prašoma dalyvauti atvirame ir geravališkame Lietuvos ir Lenkijos politikų bendradarbiavime.

Lenkijos užsienio reikalų ministerijos skundai, esą lenkus Lietuvoje ruošiamasi prievarta asimiliuoti, primena negarbingą demagogiją, mano Lietuvos tautinių bendrijų tarybos (TBT) vadovas Mahiras Gamzajevas. „Galiu tik apgailestauti, kad vėl ištrauktas „lenkų klausimas“, naudojamas Lietuvai spausti ir tai kažkaip keistai atitinka Kremliaus naudojamą retoriką bei klišes.

Lenkijos parlamentarai priėmė rezoliuciją, smerkiančią A. Lukašenkos režimą už smurtą ir represijas prieš baltarusių visuomenę po prezidento rinkimų. Paskelbtoje rezoliucijoje Lenkijos Seimas reikalauja, kad Baltarusijos valdžia paleistų visus areštuotuosius ir nutrauktų politines represijas.

Švedijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai paragino JAV ir Rusiją ženkliai sumažinti savo arsenaluose turimų taktinių branduolinių ginklų kiekį. Ministrai teigia, kad tokie ginklai kelia pavojų Europos saugumui.

Lenkijos politikai ir menininkai reiškia paramą šeštadienį sulaikytam kino režisieriui Romanui Polanskiui, kuris yra kaltinamas 1977 metais išprievartavęs trylikametę mergaitę. Šveicarijoje sulaikytam režisieriui šiuo metu gresia ekstradicija į JAV. Ginti R. Polanskio, kuris turi Lenkijos ir Prancūzijos pilietybes, stojo ir buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walęsa. „R. Polanskis yra didi asmenybė. Jis daug nusipelnė Lenkijai ir visam pasauliui.

Paryžiuje gimusio lenkų kino režisieriaus Romano Polanskio advokatai teigia kovosiantys, kad jų klientas nebūtų išduotas JAV, kur jam yra pateikti kaltinimai dėl neteisėtų lytinių santykių su nepilnamete. 1977 metais R. Polanskis permiegojo su trylikamete mergaite, o Los Andželo prokurorai dabar siekia, kad režiserius būtų teisiamas dėl šio nusilaltimo.

Amerikiečiams atsisakius Lenkijoje statyti priešraketinio skydo elementus, lenkų ginklų gamykla „Bumar“ siūlo parengti nuosavą priešraketinę sistemą, kuri saugotų Lenkijos oro erdvę, o ir amerikiečiai teigia neatsisakantys savo planų. Lenkijoje įrengta priešlėktuvinė ir priešraketinė sistema būtų trijų lygių. Pirmasis lygis būtų sukurtas naudojant raketas „Grom“, kurios gali sunaikinti taikinį 4-6 km atstumu.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis trečiadienį pareiškė, kad Lenkija nėra strateginė JAV partnerė. Diplomatijos vadovo teigimu, lenkai amerikiečiams veikiausiai yra tik regioniniai sąjungininkai. R. Sikorskio manymu, Lenkijai reikia realistiškiau pažvelgti į savo santykius su Vašingtonu. „Nė viena ES valstybė pati savaime negali būti strategine JAV pertnere“ - teigė Lenkijos užsienio reikalų ministras.

Rugsėjo 1 dieną Lenkija laukia atvykstančio Rusijos premjero Vladimiro Putino. Varšuva siūlo Rusijai normalizuoti dvišalius santykius ir žada neliesti opių istorinių temų. Ar V.Putinas taip pat demonstruos draugišką poziciją, lieka paslaptyje. Dujos ir simboliai Spaudoje būsimas V.Putino vizitas į Lenkiją šiuo metu dažnai vadinamas simboliniu. Jokių "praktinių užsiėmimų" nenumatoma. Tikrai nebus išspręstas lenkams itin aktualus rusiškų dujų tiekimo klausimas.

Kiekviena istorija vis tiek turi kompoziciją – vidinę logiką su viltinga pradžia ir „patyrusia“, nebelinkusia ką nors daugiau pasakyti (išsisėmusia) pabaiga. Tiesa, „išsemtą“ temą visada galima pildyti naujomis (ar tariamai naujomis) aplinkybėmis – tai metodas, kuriuo remiasi visa „koverių“ kultūra. „Koveriai“ – muzikos pasaulio terminas, reiškiantis pirminių, autorinių kūrinių perdarytas („papildytas“) versijas.

Šiaurės Atlanto aljansui priklausančių valstybių atstovų (tiek dabartinių, tiek buvusių) keleto paskutinių mėnesių retorika leidžia kalbėti apie švelnėjančią kai kurių valstybių narių opoziciją dėl Rusijos integracijos į šią organizaciją.

Prezidentas Valdas Adamkus pradėjo atsisveikinimo keliones užsienyje ir paskutinių susitikimų seriją su kitų valstybių vadovais. Praėjusią savaitę jis perskaitė ir paskutinį metinį pranešimą Lietuvoje. Politikos apžvalgininkai prabilo apie V.Adamkaus eros pabaigą Lietuvoje.

Keletą valandų prieš išskrendant į Lietuvą valstybinio vizito trečiadienį Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) gavo iš savo šalies Užsienio reikalų ministerijos paketą instrukcijų, rašo dienraštis "Dziennik". Laikraštis tikina, jog Lenkijos premjero Donaldo Tusko nurodymu, pirminė jų versija, kurią parengė šalies diplomatijos vadovas Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis), buvo sušvelninta.

Lenkijos prezidentas, nepaklusęs vyriausybės pozicijai per NATO viršūnių susitikimą, turėtų stoti prieš valstybės tribunolą, sekmadienį radijui „Zet“ pareiškė vienas iš valdančiosios Pilietinės platformos lyderių Zbigniewas Chlebowskis.

Lietuva teigiamai vertina galimą Danijos premjero Anderso Fogho Rasmusseno (Anderso Fouho Rasmuseno) kandidatavimą į NATO generalinio sekretoriaus postą. Tai BNS pranešė Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorius Rolandas Kačinskas. „Jei kandidatuotų, A.F.Rasmussenas būtų geras kandidatas į NATO Generalinius sekretorius“, - sakė R.Kačinskas, nesiėmęs vertinti Danijos premjero kitų galimų kandidatų kontekste.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad tuo metu, kai Varšuva ir Vašingtonas pasirašinėjo sutartį dėl priešraketinio gynybos skydo, JAV esą patikino, kad Baltiesiems rūmams pavyks įtikinti Rusiją, jog projektas yra grynai gynybinio pobūdžio ir dėl to nėra nukreiptas prieš Maskvą. Rusija nuolatos priešinosi JAV priešraketinio gynybos skydo įkurdinimui Vidurio Europoje ir net grasino greta Lenkijos sienų įkurdinti savas rakeetų sistemas.

Lenkija siekia, kad naujuoju NATO generaliniu sekretoriu būtų paskirtas šios šalies užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Būtent todėl prezidentas Lechas Kaczynskis į Estiją, Latviją ir Lietuvą jau pasiuntė specialų pasiuntinį, kuris turi įtikinti šias Baltijos valstybes remti lenko kandidatūrą. „Delfi.lv“ skelbia, kad kovo pabaigoje L. Kaczynskis turėtų atvykti į Lietuvą, kur pamėgintų užsitikrinti mūsų šalies paramą R. Sikorskio kandidatūrai.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis dar kartą paneigė siekiantis kovoti dėl NATO generalinio sekretoriaus posto, kuris atsilaisvins kadenciją baigus Jaapui de Hoopui Schefferiui. Duodamas interviu privačiam televizijos kanalui, R. Sikorskis pareiškė, kad Lenkija jo oficialiai nenominavo į NATO vadovo postą. Sekmadienį Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas užsiminė, kad R. Sikorskio kandidatūrą aptarinėjo su Vokietijos kanclere Angela Merkel bei dar keliais Europos vadovais.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad už informaciją, padėsiančią išaiškinti Pakistane nužudyto lenko Piotro Stanczako budelius, bus skirta 1 mln. zlotų (220 tūkst. eurų) premija. Geologą P. Stanczaką, kuris dirbo vienoje lenkų kasybos bendrovėje, šeštadienį Pakistano šiaurės vakaruose nužudė Talibano kovotojai. Lenkui buvo nukirsta galva. Lenkija, siekdama sugauti žudikus, jau kreipėsi pagalbos į JAV Valstybės departamentą.

NATO kenčia nuo „plėtros nuovargio“ ir neturi jokio noro į aljansą priimti Gruziją ir Ukrainą, pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi balandžio mėnesį pretenduojantis tapti politikas teigė, kad artimiausiu metu tiek Kijevas, tiek Tbilisis tikrai nebus pakviesti į aljansą. Tačiau R. Sikorskis neigia, kad toks žingsnis reiškia Rusijos, kuri nuolat priešinasi NATO plėtrai, pergalę.

Pats sėkmingiausias pasaulio karinis aljansas ieško naujo vadovo. Sausio 26 dieną NATO valstybių narių ambasadoriai pradės diskusijas dėl to, kas turėtų pakeisti dabartinį aljanso generalinį sekretorių Jaapą de Hoopą Schefferį, kuris iš posto pasitrauks jau šią vasarą. Sprendimas galėtų būti priimtas jau per balandį vyksiantį NATO šešiasdešimtmečio suvažiavimą, tačiau tokia data gali pasirodyti per ankstyva naujajai Amerikos administracijai.

Seimo užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Audronius Ažubalis sako, jog „būtų teigiamas dalykas“, jei naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi taptų Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis). URK vadovas BNS sakė, jog R.Sikorskio tapimas NATO vadovu duotų garantijas, kad Aljanso dėmesys Rytų Europos dimensijai ir NATO plėtrai būtų išlaikytas. „Reikia žiūrėti, kad dar kandidatuotų.

Buvęs Lenkijos prezidentas Aleksanderas Kwasniewskis sutiktų būti NATO generaliniu sekretoriumi, nors „šių pareigų nesiekia ir netrokšta“. Komentuodamas vokiečių spaudoje pasirodžiusį pranešimą jis sakė, kad iš visų tarptautinių postų šis jam atrodo labiausiai viliojantis. Savaitraštis „Der Spiegel“ paskelbė, jog tarp galimų kandidatų NATO generalinio sekretoriaus pareigoms užimti be A.Kwasniewskio dar yra ir Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.

Vienuolikos Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai tikisi, kad ES skirs daugiau dėmesio energetikos išteklių tiekimo saugumo politikai bei ragina visas Bendrijos šalis aktyviau vykdyti ES Kaimynystės politiką ir sušvelninti vizų išdavimo ES Rytinių kaimynių gyventojams procedūras.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis įsivėlė į skandalą. Kaip praneša „EU Observer“, ministras įtariamas Lenkijos užsienio reikalų ministerijos koridoriuose pasakojęs rasistinius juokus apie naujai išrinktą JAV prezidentą Baracką Obamą. Esą R. Sikorskis nuolat pasakodavo anekdotą apie tai, kaip B. Obamos giminaičiai Afrikoje suvalgė ten nuvykusį lenkų misionierių.

Lenkijos vyriausybė teigia, kad reikalauti visiško Rusijos karių pasitraukimo iš Gruzijos kaip sąlygos, būtinos tam, kad būtų atnaujintos Europos Sąjungos ir Rusijos derybos dėl partnerystės sutarties pasirašymo, yra neefektyvu. Kaip rašo „Polskie radio“ interneto svetainė, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ir toliau pritaria tam, kad ES reikalautų, jog Rusijos kariai atsitrauktų į pozicijas, kurias užėmė prieš karo Gruzijoje pradžią.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei dar 15 valstybių vadovai atvyko į Lenkiją, kad pasveikintų šią šalį su 90-osiomis nepriklausomybės atgavimo metinėmis, skelbia „Polskie Radio“. Po įprastinės sargybos pasikeitimo prie nežinomo kareivio kapo, esančio Varšuvos Pilsudskio aikštėje, ceremonijos Lietuvos, Gruzijos, Ukrainos, Latvijos, Slovakijos, Slovėnijos, Vengrijos prezidentai nuskubėjo į iškilmes, rengiamas Varšuvos operoje. Tiesa, šias iškilmes lydi politiniai skandalai.

Lenkijos opozicijai priklausantis parlamentaras Marianas Pilka mano, kad sprendimas nepalaikyti Lietuvos pozicijos dėl Europos Sąjungos derybų su Rusija buvo klaida. Tai parlamentaras pareiškė pirmadienį vykusioje televizijos TVN24 laidoje, kurioje buvo kalbama apie Lenkijos sprendimą pritarti ES ir ir Rusijos derybų atnaujinimui. Pasak M.Pilkos, palikdama Lietuvą vieną ES atsisakė netgi simbolinių veiksmų Rusijos atžvilgiu.

Lenkijos vyriausybė sutiko, kad būtų atnaujintos ES ir Rusijos derybos dėl naujos partnerystės sutarties, pranešė pirmadienį Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) per spaudos konferenciją Briuselyje. „Mes liekame pasaulinio proceso dalimi, sutikdami su būtinybe grįžti prie derybų“, – sakė R. Sikorskis. Šis sprendimas padarytas prieš prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačysnkio) valią.

Lenkijos nepriklausomybės 90-mečio iškilmes temdo politikų tarpusavio nesutarimai. Teigiama, kad šventėje nedalyvaus nei buvęs prezidentas Lechas Walesa, nei dabartinis premjeras Donaldas Tuskas. Į Lenkijos Nepriklausomybės šventės iškilmes atvyks keliolikos valstybių prezidentai ir vyriausybių vadovai bei dar keli šimtai šalies ir užsienio svečių.

Įvyko nesusipratimas, ir kaltieji bus nubausti, pareiškė Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis), komentuodamas tai, kad Užsienio reikalų ministerija nebuvo informuota apie Lietuvos ir Lenkijos prezidentų deklaraciją dėl Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos derybų naujos bendradarbiavimo sutarties klausimu. „Mano nurodymas buvo aiškus - perduoti informaciją Užsienio reikalų ministerijai“, - sakė L.Kaczynskis, kurį cituoja Lenkijos spaudos agentūra PAP.

Lenkijos premjeras ir užsienio reikalų ministras antradienį viešai papriekaištavo, kad pirmadienį paskelbta bendra Valdo Adamkaus ir Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) deklaracija nebuvo derinama su Lenkijos vyriausybe. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis piktinosi apie deklaraciją sužinojęs ne iš Lenkijos prezidento tarnybos, o iš Lietuvos užsienio reikalų ministro neformalaus Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimo Marselyje metu, praneša Lietuvos radijas.

ES viršūnių taryboje pasirodys abu Lenkijos vadovai. Iškilo pavojus, jog „dvigalvė“ delegacija daugiau ginčysis tarpusavyje, negu diskutuos Bendrijai svarbiais klausimais. Trečiadienį prasidėsiančiame Europos Sąjungos (ES) viršūnių suvažiavime Lenkijai atstovaus ir šalies premjeras Donaldas Tuskas, ir prezidentas Lechas Kaczynskis. Vis dėlto šis kompromisas, pasiektas po įnirtingų derybų, turi nemažai trūkumų.

Lenkijos prezidentui ir premjerui nepavyko išnaudoti paskutiniosios galimybės susitarti dėl to, kuris iš jų turi vykti į spalio 16 dieną Briuselyje prasidėsiantį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą. Tiek prezidentas Lechas Kaczynskis, tiek premjeras Donaldas Tuskas teigia vyksiantys į Briuselį. Kaip rašo „Polskie radio“ internetinė svetainė, vakar dienos susitikimas tarp prezidento ir ministro pirmininko tęsėsi vos 32 minutes.

Praėjusią savaitę susirinkę Rusijos, Lenkijos, JAV ir Vokietijos atstovai diskutavo apie pastarųjų įvykių Gruzijoje pasekmes ES ir Rusijos santykiams.

Buvęs Lenkijos prezidentas, „Solidarumo“ judėjimo įkūrėjas, Nobelio premijos laureatas Lechas Valensa apdovanotas Lietuvos užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“. Apdovanojimą L.Valensai ketvirtadienį Varšuvoje įteiks Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas. Kaip pranešė URM, L.Valensa apdovanotas už nuopelnus Lietuvos valstybei ir jos užsienio politikai.

Buvęs Lenkijos prezidentas, „Solidarumo“ judėjimo įkūrėjas, Nobelio premijos laureatas Lechas Valensa apdovanotas Lietuvos užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“. Apdovanojimą L.Valensai ketvirtadienį Varšuvoje įteiks Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas. Kaip pranešė URM, L.Valensa apdovanotas už nuopelnus Lietuvos valstybei ir jos užsienio politikai.

Rusija gali mėginti atnaujinti užšaldytų konfliktų Gruzijoje temą su naujai okupuotomis teritorijomis - Počio uostu, kurias vienašališkai vadina buferinėmis zonomis, teigia Lietuvos europarlamentaras Vytautas Landsbergis.

JAV ir Lenkija pasiekė preliminarų sutarimą dėl priešraketinio skydo dislokavimo, skelbia BBC. JAV Lenkijos bazėje prie Baltijos jūros dislokuos priešraketinės gynybos skydo dalį -  10 gaudomųjų raketų, o už tai sustiprins Lenkijos apsaugą. Dėl radarų dislokavimo JAV su Čekija susitarė liepos mėnesį. JAV teigia, kad priešraketinės gynybos sistema padės apsaugoti ją pačią ir Europą nuo iš tokių „blogio“ valstybių kaip Iranas ar Šiaurės Korėja paleistų balistinių raketų.

Kai Čekai su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis pasirašė sutartį dėl dalies priešraketinio skydo dislokavimo netoli sostinės Prahos, Lenkijos atstovai nusprendė tęsti derybas ir jau prakalbo apie greitus rezultatus. Vašingtonas pasiekė susitarimą su Čekijos Vyriausybe dėl radarų sistemos įkurdinimo, tačiau šį susitarimą dar turės ratifikuoti Čekijos Parlamentas. Tuo tarpu toks Vyriausybės sprendimas įsiutino paprastus Čekus ir jie užplūdo Prahos gatves.

Trečiadienį, keliaudamas į susitikimą su prezidentu Lechu Kaczynskiu, Lenkijos premjeros ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad derybos su JAV Vyriausybe dėl priešraketinio skydo dalies dislokavimo Lenkijoje vystosi teigiama linkme. Kaip skelbia „Warsaw Business Journal“, D. Tuską pas save buvo išsikvietęs prezidentas L. Kaczynskis, kuris siekia būti supažindintas su visomis derybų dėl raketų perėmėjų bazės įkurdinimo Lenkijoje smulkmenomis.