Lenkijos užsienio reikalų ministerijos skundai, esą lenkus Lietuvoje ruošiamasi prievarta asimiliuoti, primena negarbingą demagogiją, mano Lietuvos tautinių bendrijų tarybos (TBT) vadovas Mahiras Gamzajevas.
„Galiu tik apgailestauti, kad vėl ištrauktas „lenkų klausimas“, naudojamas Lietuvai spausti ir tai kažkaip keistai atitinka Kremliaus naudojamą retoriką bei klišes. Lenkija elgiasi ne kaip partnerė ir ne kaip sąjungininkė“, - piktinosi diskriminacijos požymių įstatyme neįžvelgiantis M. Gamzajevas.
Seimo užsienio reikalų komiteto narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė portalui „Balsas.lt“ taip pat sakė neįžvelgianti jokios prievartinės asimiliacijos grėsmės. „Manau, kad kelių dalykų dėstymas lietuviškai tose mokyklose, kur dėstomoji kalba yra kita, tik padidins tų mokyklų patrauklumą ir padės tautinių bendrijų vaikams gauti geresnį išsilavinimą, pagerins jų pozicijas darbo rinkoje. Panaši tvarka egzistuoja ir Lenkijoje, tad jokių grėsmių čia nėra. Viskas buvo labai gerai išdiskutuota ir prezidentė taip pat pritarė įstatymo predakcijai“, - pabrėžė Seimo narė.
Lenkija kelia triukšmą
Lenkijos Užsienio reikalų ministerija (URM) oficialiai pareiškė nepasitenkinimą Lietuvos Seimo priimtomis Švietimo įstatymo pataisomis, kuriomis tautinių mažumų mokyklose išplečiamas dėstymas lietuvių kalba. Ministerijos pareiškime, anot Lietuvos radijo, rašoma apie „nusivylimą ir nerimą“ dėl Lietuvos parlamento sprendimo, priimto prieš suinteresuotųjų valią, išreikštą lenkų švietimą ginančioje peticijoje, paremtoje 60 tūkst. parašų.
Pažymima, kad įstatymas priimtas, nepaisant daug kartų reikštų Lenkijos valdžios įspėjimų, nurodžiusių ir Lietuvos-Lenkijos draugiško bendradarbiavimo ir geros kaimynystės sutarties pažeidimo pavojų.
Lenkijos URM atstovas spaudai pranešė, kad Lenkijos diplomatijos vadovas Radoslawas Sikorskis šiuo klausimu trečiadienį Varšuvoje kalbėjosi su Lietuvos ambasadore Loreta Zakarevičiene.
Pasak Lenkijos atstovo, Lenkija tikisi, kad Lietuva atsilieps į daug kartų ir daugelį metų Lenkijos pusės deklaruotą pasirengimą dialogui ir sprendimų, tarp kitų – tautinių mažumų švietimo klausimu, paieškoms.
Lietuvos švietimo įstatymo pataisas plačiai komentuojanti lenkų žiniasklaida atkakliai teigia, kad Lenkijos lietuviai visų dalykų mokosi savo gimtąja kalba, nepastebint, kad atitinkamai, kaip numatyta naujame Lietuvos švietimo įstatyme, šalies istorijos ir geografijos dalykai čia taip pat dėstomi valstybine – lenkų – kalba
Prezidentė Dalia Grybauskaitė dar nėra apsisprendusi, ar pasirašys Seimo priimtas Švietimo įstatymo pataisas, kuriose nustatyta, kad tautinių mažumų mokyklose valstybinės lietuvių kalbos mokymui bus skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui.
Prezidentės manymu, Švietimo įstatymo pataisos, numatančios, kad lietuvių kalba turėtų būti mokoma tik tų istorijos ir geografijos mokomojo dalyko dalių, kurios susijusios su Lietuva, padidins tautinių mažumų mokyklų patrauklumą, nes suteiks galimybę kiekvienam Lietuvos piliečiui gerai išmokti lietuvių kalbą. Tai esą ateityje padės geriau integruotis į darbo rinką, viešajame gyvenime.
„Taigi lietuvių kalbos mokymasis yra svarbus kiekvienam Lietuvos piliečiui ir ne tik tautinių mažumų. Manyčiau, lietuvių kalbos – savo kalbos – kultūra kiekvienas Lietuvos pilietis turėtų daugiau rūpintis, nes tai yra, ką turime godoti, ką perėmėme iš savo protėvių ir dėl to tai – kiekvieno piliečio rūpestis. Kartais netgi stebina, kad mes patys Lietuvoje mažai rūpinamės kalbos kultūra, pačia kalba, ir kai kurių, netgi švietimo, politikų dalyvavimas viešosiose diskusijose, nukreiptose prieš kalbą ir kalbininkus, yra nesuprantamas. Kalbos kultūra valstybėje yra mūsų kultūros dalis ir ypač svarbu tausoti, gerbti, puoselėti ir daryti kalbą gyvą, kurti naujus terminus, nes su informacinėmis technologijomis tas poreikis yra labai didelis“, – kalbėjo Prezidentės patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Virginija Būdienė „Žinių radijui“.
Premjeras Andrius Kubilius atmeta nuogąstavimus, kad Seimo priimtas Švietimo įstatymo pakeitimas galėtų pabloginti santykius su Lenkija.
„Niekaip negalėčiau suprasti, kodėl galėtų pablogėti santykiai su Lenkija, jeigu įstatymas numato paprastą dalyką, kad iš tikrųjų sąlygos vaikams įgyti daugiau žinių ir daugiau išmokti kalbų yra pagerinamos. Didesnio skaičiaus kalbų mokėjimas yra turtas, yra pagerėjimas, o ne pablogėjimas. Dėl to sakyti, kad turėtų pablogėti santykiai, būtų visiškai nesuprantama“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė A. Kubilius, paklaustas, ar naujas įstatymas nepablogins santykių su Lenkija.
Premjero teigimu, 21 amžiuje gebėjimas komunikuoti, mokėjimas įvairių kalbų, savo tautos kalbos, savo valstybės kalbos, anglų kalbos ir galbūt kitų kalbų yra tiesiog turtas ir privalumas, o ne koks nors trūkumas. „Privalumų vystymas negali būti traktuojamas kaip kažkas blogo“, – įsitikinęs A. Kubilius.
ELTA primena, kad tautinių mažumų mokyklose pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje lietuviškai bus dėstoma per tas pamokas, kai nagrinėjamos ugdymo programos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų. O pradinio ugdymo programoje lietuvių kalbos bus mokoma integruotai. Tokioms Švietimo įstatymo pataisoms ketvirtadienį pritarė Seimas.
Priimtais pakeitimais nutarta nuo rugsėjo 1 dienos tautinių mažumų mokyklose nustatyti, kad valstybinės lietuvių kalbos mokymui skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui.
Tokiose mokyklose priešmokyklinio ugdymo programoje ne mažiau kaip 4 valandos per savaitę bus skiriamos ugdymui lietuvių kalba, ikimokyklinio ugdymo programos dalis tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu galės būti vykdoma lietuvių kalba.
Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos bus vykdomos dvikalbio ugdymo būdu: tautinės mažumos kalba ir lietuvių kalba. Lietuvių kalba pradinio ugdymo programoje mokoma integruotai, o pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje – per tas pamokas, kai einamos ugdymo programos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų.
Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu kitų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalykų bus mokoma lietuvių kalba.
Siekiant puoselėti lietuvių kalbą, pataisomis taip pat įtvirtinama, kad valstybė finansuos ar kitaip skatins užsienyje gyvenančių lietuvių veiklą švietimo srityje, lietuvių kilmės užsieniečius ir užsieniečius, besimokančius (studijuojančius) lietuvių kalbą ir kultūrą.
Be to, nuspręsta teikti paramą mokykloms užsienyje, kuriose mokoma lietuvių kalbos ar lietuvių kalba, ir asmenims, vykstantiems dirbti mokytojais ir dėstytojais į švietimo įstaigas, lituanistikos centrus užsienyje.
