Praėjusią savaitę susirinkę Rusijos, Lenkijos, JAV ir Vokietijos atstovai diskutavo apie pastarųjų įvykių Gruzijoje pasekmes ES ir Rusijos santykiams. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis tąkart skambiai prabilo apie pasibaigusias „atostogas nuo istorijos“.
Vokietijos Marshallo fondo Briuselyje organizuotuose debatuose tema „Karas Gruzijoje ir santykiai su Rusija: kas nutiko ir kodėl?“ dalyvavo ne tik R.Sikorskis, bet ir JAV valstybės sekretorės pavaduotojas Europos ir Eurazijos reikalams Matthew Bryza, Gruzijos ministras atskilusiems regionams Temuris Jakobašvilis, Rusijos ambasadorius prie Europos Sąjungos (ES) Vladimiras Čižovas ir Vokietijos Bundestago krikščionių demokratų frakcijos atstovas Eckartas von Klaedenas.
Debatams vadovavo Ronas Asmusas, Vokietijos Marshallo fondo Transatlantinio centro ir strateginio planavimo vykdomasis direktorius. Vienas įdomiausių diskusijos aspektų - parinkta plati skirtingų požiūrių, tiksliau - jiems atstovaujančių žmonių paletė. Kiekvienam dalyvių teko pristatyti savo šalies poziciją ir bandyti ją apginti.
Kaltųjų paieška
Pirmasis kalbėjęs T.Jakobašvilis nieko nelaukdamas apkaltino Rusiją iš anksto ruošus ataką prieš Gruzijos ginkluotąsias pajėgas. Jo teigimu, jau rugpjūčio 7 dieną buvo matyti ženklų, jog vyksta pasiruošimas karui. Be to, Gruzijos ministras pademonstravo susirinkusiesiems Rusijos pasus, tariamai išleistus 2004 metais, bet iš tiesų visiškai naujus. Pasak T.Jakobašvilio, būtent tokie pasai prieš pat kovos veiksmų Pietų Osetijoje pradžią buvo masiškai dalijami šio atskilusio Gruzijos regiono gyventojams osetinams.
V.Čižovas savo ruožtu agresyviais veiksmais apkaltino Gruziją, kuri esą pati atsisakė spręsti Pietų Osetijos problemą taikiomis priemonėmis. Pasak Rusijos ambasadoriaus, Rusija neturėjusi kitos išeities, kaip tik ginti „etninius rusus“, gyvenančius Pietų Osetijoje. V.Čižovo vertinimu, Rusija visada stengėsi prisidėti prie politinio dialogo stiprinimo ir bandė malšinti dėl politinio atskilusių regionų statuso įkaitusias aistras. Esą tik pastarieji įvykiai privertę Rusiją paremti osetinų ir abchazų nepriklausomybės siekį.
Kalbėdamas apie rusiškų asmens dokumentų problemą V.Čižovas pabrėžė, kad Gruzija nuo pat XX amžiaus 10-ojo dešimtmečio pradžios atsisakiusi suteikti osetinams gruziniškus pasus. Tokiu būdu pastarieji liko su sovietų laikų pasais, kurių nepripažįsta užsienyje.
M.Brynza priminė visiems susirinkusiems, jog JAV daugelį kartų buvo perspėjusi Rusiją, kad karinis konflikto sprendimas būtų pati blogiausia išeitis. Jungtinės Valstijos esą nuoširdžiai palaikė prancūzų ir vokiečių pastangas diplomatinėmis priemonėmis švelninti įtampą.
Drama ar farsas?
Lenkijos užsienio reikalų ministras R.Sikorskis pateikė klausimą, ką reikėtų kaltinti pirmiausia - provokuotoją ar tą, kuris buvo išprovokuotas. Lenkija esą ne kartą perspėjusi Gruziją nepasiduoti Rusijos provokacijoms. Rusijos veiksmus R.Sikorskis apibūdino kaip „keistus, vienašališkus“ ir izoliuojančius ją nuo likusios pasaulinės bendruomenės dalies.
„Atostogos nuo istorijos baigėsi“, - pabrėžė Lenkijos užsienio reikalų ministras, kurio teigimu, naujo šaltojo karo vis dar reikėtų vengti, tačiau ne bet kokia kaina. Turtingieji Vakarai esą be vargo įveiktų Rusiją, netgi nepanaudodami karinių priemonių, jeigu tik sutelktų šiam reikalui reikalingas jėgas.
„Jeigu šaltasis karas buvo drama, tai jo pakartojimas tebūtų farsas“, - pridūrė jis.
Vokietijos poziciją pristatė E.von Klaedenas, akcentuodamas būtinybę reaguoti į Rusijos įvykdytus tarptautinės teisės pažeidimus, tačiau atmesdamas rimtų sankcijų galimybę.
Ko tikisi šalys
Vėliau dalyviai buvo paraginti pasidalyti mintimis ir lūkesčiais, kaip toliau turėtų būti sprendžiamas konfliktas.
T.Jakobašvilis iš tarptautinės bendruomenės pirmiausia norėjo humanitarinės pagalbos, taip pat papildomų lėšų sugriautai infrastruktūrai atkurti. Be to, svarbi politinė parama ir didesnis ES dalyvavimas konflikto zonoje, siunčiant stebėtojus ir taikdarius.
V.Čižovas nedelsdamas išreiškė nerimą dėl tariamai neadekvačios JAV reakcijos, kuri jam priminė 1920 metus, kai gruzinai esą vykdė osetinų genocidą, naudodami amerikietiškus ginklus. Be to, jis atmetė R.Sikorskio kalbas apie šaltąjį karą, pabrėždamas, kad tai pirmiausia buvęs ideologijų susidūrimas, o tokie konfliktai šių laikų pasaulyje esantys nebeįmanomi.
R.Sikorskis - priešingai, - teigė matąs akivaizdų ideologijų susidūrimą. Tuo metu, kai ES rengiasi vis plačiau atverti sienas ir pamažu jas apskritai panaikinti, Rusijos atsakymas į Gruzijos veiksmus Pietų Osetijoje pasirodė esąs nesuderinamas su ES vyraujančiu požiūrimi ir Bendrijos vertybėmis.
JAV atstovas M.Bryza atmetė kaltinimus, esą ginklus Gruzijai tiesiogiai tiekusios Jungtinės Valstijos. Jie visi buvo įsigyti laisvos rinkos kainomis. Įdomu ir tai, kad pats M.Bryza kažkodėl neužsiminė apie neaiškios kilmės sunkiąją ginkluotę, kurią Pietų Osetija ir Abchazija įsigijo gerokai prieš pastarojo konflikto pradžią.
