Vienuolikos Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai tikisi, kad ES skirs daugiau dėmesio energetikos išteklių tiekimo saugumo politikai bei ragina visas Bendrijos šalis aktyviau vykdyti ES Kaimynystės politiką ir sušvelninti vizų išdavimo ES Rytinių kaimynių gyventojams procedūras.
Tai sakoma bendroje ministrų deklaracijoje, kurią po pirmadienį Varšuvoje vykusio susitikimo pasirašė Baltijos (Estijos, Latvijos, Lietuvos), Vyšegrado šalių (Čekijos, Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos), Bulgarijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Švedijos užsienio reikalų ministrai.
Pasak URM pranešimo spaudai, Lietuvai šiame renginyje atstovavęs laikinasis užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas su kolegomis iš dešimties šalių aptarė ES Rytų partnerystės iniciatyvą, ES biudžeto, ES klimato kaitos ir energetikos politikos bei Bendros žemės ūkio politikos reformos klausimus.
Kaip pranešė URM, renginyje P. Vaitiekūnas akcentavo, kad Lietuvos situacija, uždarius Ignalinos atominę elektrinę, bus ypač sudėtinga. Ministras pažymėjo, kad šiuo klausimu Lietuva iš ES tikisi solidarumo ir pabrėžė šiuo metu Europos Komisijos rengiamo Baltijos jungčių plano svarbą užtikrinant šalies ir viso regiono energetinį saugumą.
Po renginio vykusioje spaudos konferencijoje Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pažymėjo, kad rytinės ES šalys tikisi naujo Prancūzijos, kuri šį pusmetį pirmininkauja ES, pasiūlymo dėl ES klimato kaitos ir energetikos politikos, atitinkančio ypatingą susitikime dalyvavusių šalių energetinę situaciją. Galutinį sprendimą dėl klimato ir energetikos politikos krypčių turėtų priimti Europos Vadovų Taryba šių metų gruodžio mėnesį.
