peršalimas

Nors oras ir pamažėle šyla, pasibaigus šildymo sezonui poliklinikose padaugėjo sergančiųjų peršalimo ligomis. Vieni pacientai skundžiasi skaudančia gerkle, kiti aukšta temperatūra ir smarkiu kosuliu. Specialistai pastebi, kad sergančiųjų daugiau dar ir dėl to, kad pašildžius saulei dažnas nevengia ir išsirengti. O tai kol kas pavojinga, mat dabar jutiminė temperatūra prilygsta kovo pradžiai. Pasitepa kremu, ir taip deginimosi sezoną pradeda pensininkė Alina.

Nors dauguma lietuvių jau išsiilgo tikro pavasario, šilumos ir pabudusios gamtos, dalis gyventojų šio gražiausio metų laiko laukia neramiai – su pirmaisiais sprogstančiais pumpurais sugrįžta ir sezoninė alergija. Šienligė – itin nemaloni organizmo reakcija į ore sklandančias žiedadulkes. Sveikatos specialistai teigia, kad nors sezoninė alergija šienligė vienodai vargina jaunus ir senus žmones, vyrus ir moteris, pastaruoju metu pastebima, kad vis daugiau gyventojų skundžiasi alergijos simptomais.

Apgaulingomis dienomis varginantis pavasaris pakišo koją ne vieno sveikatai. Jei vieną dieną norisi lengvo švarkelio, kitą – verta pasiruošti storiausią šaliką. Reaguoti į orų pokyčius spėjame ne visada, tad šis laikotarpis – palankiausia galimybė persišaldyti. Grupės „69 Danguje“ narė Karina Krysko-Skambinė kreipėsi į gerbėjus prašydama patarimų. Dainininkė taip pat atskleidė susidūrusi su peršalimo ligomis. „Žiema žiema, na kada gi tu jau pabėgsi iš mano kiemo.

Kosulį vis dar gaubia nemažai mitų. Ar susirgus peršalimo liga mikrobai gali patekti į skrandį? Ar galima kosulį gydyti alkoholiu?  Gydytojai pateikia dešimt įdomiausių faktų apie kosulį ir jo gydymo būdus. 1. Kosulys yra ne liga, o gynybinis refleksas, siekiantis pašalinti iš kvėpavimo takų skreplius, dūmus, dulkes, svetimkūnius. Tačiau kai kosulys tampa nuolatiniu, jį galima vadinti ligos simptomu.

Peršalimo ligų sezonas jau pačiame įkarštyje. Sloga, kosulys, temperatūra... visa tai sutrikdo mūsų įprastą gyvenimo ritmą, o pasireiškus pirmiesiems peršalimo požymiams esame pasirengę padaryti viską, kad tik nesusirgtume. Tačiau ne visi receptai veiksmingi. Pamėginkime aptarti labiausiai paplitusius mitus ir faktus apie peršalimą.

Sergantieji lėtinėmis ligomis, ypač vyresnio amžiaus žmonės, į peršalimą neturėtų numoti ranka. Ilgiau nei savaitę trunkanti sloga, kosulys ir karščiavimas gali komplikuotis į sudėtingesnes ligas – sinusitą, bronchų ar plaučių uždegimą. Gresia didesnės bėdos Paprastai peršalimas trunka ne ilgiau nei penkias dienas: žmogus pasloguoja, pakosėja, kartais pakyla temperatūra. Jeigu sergančiojo imunitetas stiprus, ligos simptomai pamažu silpsta ir komplikacijos jam neturėtų grėsti.

Praėjusią savaitę sergamumas gripu ir peršalimo ligomis Lietuvoje sumažėjo, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Praėjusią savaitę sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje siekė 127,6 atvejo 10 tūkstančių gyventojų. Savaite anksčiau sergamumas siekė 135,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Gripo epidemija paskelbta 20-yje šalies savivaldybių.

Žindymas – ne tik dovana, bet ir didžiulė atsakomybė. Akušerė Ieva laidoje „Mamyčių klubas“ pateikė visus atsakymus į svarbiausius klausimus, kylančius mamoms apie žindymą. Puolančios ligos ir virusai kelia sunkumų ne tik mažyliui, bet ir mamai. „Žindant kartais vaikui gali užsikimšti nosytė ir būti sunku – apie tai reikia pagalvoti“, - sako akušerė Ieva Girdvainienė. Akušerė sako, kad svarbu patikrinti, ar kūdikis neturi slogos, o tam yra net keli variantai.

Beveik trys ketvirtadaliai (71 proc.) apklaustų dirbančių gyventojų teigia, kad eina į darbą peršalę. Tai parodė „USP Baltics“ užsakytas ir tyrimų bendrovės „Berent Research Baltic“ atliktas naujas visuomenės nuomonės tyrimas, kurio metu buvo apklausiami darbuotojai ir darbdaviai.

Kadaise mamos, pastebėjusios, kad vaikas peršalo, pripildavo didelį dubenį karšto vandens, įberdavo druskos ir liepdavo pamirkyti kojas. Jei išgirsdavo vaiką kosint ar sunkiau kvėpuojant, tuoj pat išvirdavo bulvių su lupenomis ir liepdavo pakvėpuoti jų garais, taip pat duodavo pauostyti ką tik iškeptos duonos.

Dažniausiai pasitaikančios gripo komplikacijos - virusinės arba bakterinės kilmės plaučių uždegimas, prienosinių ančių uždegimas, vidurinės ausies uždegimas. Retesnės, bet itin pavojingos komplikacijos - širdies raumens, smegenų uždegimas. Gripas pavojingiausias mažiems vaikams, seniems žmonėms, nėščioms moterims. Tačiau nereikia užmiršti ir to, kad mirtinai pavojingos komplikacijos gali susiformuoti ir jauniems, stipriems žmonėms, netinkamai gydant gripą.

Praūžus kol kas didžiausiems šios žiemos šalčiams meteorologai tvirtina, kad šią savaitę tradicinė žiema ilgai nesilaikys ir jau savaitės pabaigoje orus sujauks atšilimas ir krituliai, o vėliau šaltis vėl didės. Tai sveikatos specialistų nuomone, nieko gero nežada, mat tokia permaininga temperatūra pati palankiausia peršalimą bei gripą sukeliantiems virusams plisti.

Medikai informuoja, kad Lietuvoje šiuo metu siaučia net keli klastingi virusai, nuo kurių būtina kuo skubiausiai apsisaugoti. Tokių pranešimų apie virusus ypač padaugėjo pastarosiomis savaitėmis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, jog sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje didėja. Tiesa, tai ne vienintelis virusas, kurio derėtų saugotis.

Po šaltos žiemos pavasarį, kaitriau pašvietus saulutei, ne vienas iš mūsų peršalame: miesto transporte, parduotuvėse ir gatvėse girdisi kosint, čiaudint ir šniurkščiojant. Bet kurią dieną gali pradėti "varvėti" nosis, atsirasti kosulys. Tad pats metas prisiminti, kaip geriausia gydyti panašius negalavimus, kad jie netaptų lėtiniais. Regis, nėra įkyresnės ligos už slogą.

Žiemą ir ankstyvą pavasarį padidėja sergamumas ne tik peršalimo ligomis, bet ir ūmiomis žarnyno infekcijomis. Sergantys ne retai galvoja, kad virusinių žarnyno infekcijų užsikrėtimo būdas yra toks pat kaip gripo ar viršutinių kvėpavimo takų – oro lašelinis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena apie skirtingus ligų plitimo kelius ir jų prevenciją. Rotavirusai, norovirusai, astrovirusai, pikornavirusai, adenovirusai ir parvovirusai ir kt.

Suaugusieji ir vaikai, vartojantys vitaminą C 1-2 dienomis trumpiau serga sloga. Vitaminas C yra svarbiausias imuninės sistemos kovos su infekcijomis komponentas, tačiau užsikrėtus sloga, sumažėja jo kiekis baltosiose kraujo ląstelėse (leukocituose) ir šlapime. Todėl peršalus yra logiška vartoti vitaminą C. Helsinkio universiteto  medicinos mokslų daktaras H.Hemilä teigia, kad vitaminas C padeda greičiau pasveikti.

Sergamumui gripu ir peršalimo ligomis augant it ant mielių, medikai įspėja – leiskime organizmui pačiam kovoti su karščiavimu. Nepulkime temperatūros mažinti kada panorėję, ir kaip panorėję. Mat dažnas griebiasi piliulės vos termometro stulpelis peržengia trisdešimt septynių ribą. Negana to, kūno temperatūra numažinama pačiais įvairiausias būdais, pavyzdžiui vyniodamiesi į šaltame vandenyje mirkytą paklodę. Sergančiųjų eilę Karoliniškių poliklinikoje papildo vilnietė Rimantė.

Nėštumo metu pageidautina išvengti visų ligų – net ir paprasčiausi peršalimo. Tačiau ne visada tai padaryti pavyksta, ypač šaltuoju metų laiku, kai virusai savo aukų tyko visur. Klastingieji virusai Ūmias kvėpavimo takų virusines infekcijas, kitaip dar vadinamas viršutinių kvėpavimo takų kataru, sukelia ypatingas virusas, kuris išsiskiria kosint, čiaudint, kalbantis.

Lapkritis ir gruodis yra patys drėgniausi mėnesiai Lietuvoje. O drėgname ore geriausiai plinta virusai. Gerai, kad egzistuoja tam tikri metodai, kurie padeda apsisaugoti peršalimo sezono metu. Svarbiausia – stiprinti imuninę sistemą. O tai daryti reikia nuolat judant bei taisyklingai maitinantis, geriant įvairias arbatas.

Išradingiausiai nuo gripo ir peršalimo besisaugančia įmone buvo išrinkta „Wisdom Events“. Šios įmonės atsiųsta nuotrauka surinko 750 portalo tv3.lt lankytojų balsų. Dėkojame visiems konkurso dalyviams ir linkime nepasiduoti virusams peršalimo sezono metu.

Manydami, jog peršalimas nėra rimta liga, dažnai ignoruojame simptomus ir stengiamės neatsilikti nuo įprastos kasdienės rutinos. Ilgainiui tai perauga tik į dar sunkiau pakeliamus negalavimus, tačiau užuot gydydamiesi namuose, darbuotojai toliau užsispyrusiai keliauja į darbą. Įdomu, ką apie tokius darbuotojų įpročius mano darbdaviai, vėlyvą rudenį vis dažniau susiduriantys su šiais iššūkiais? „Žinoma, sirgdami darbuotojai į darbą eiti neturėtų.

Susirgus peršalimo ligomis ypatingai vengiame „lovos režimo“. Atrodo, jog tada gyvenimas sustoja, ima kauptis nenudirbti darbai ir net pradeda graužti kaltės jausmas. Vis dėlto šio vieno iš veiksmingiausių gydymosi būdo vengti nevertėtų. „Kreiptis į gydytoją ir sveikti lovoje rekomenduojama esant aukštai temperatūrai, karščiavimui nesumažėjus ir neišnykus per 3 dienas nuo ligos pradžios. Taip pat staigiai atsiradus kosuliui su švokštimu, dusuliu, atsiradus bėrimui ar krūtinės skausmui.

Įsigalint permainingiems ir vis bjūrantiems orams, pasigauti virusą ar rudeninį peršalimą tampa itin lengva. Nepaisant nedraugiško oro, nerimą kelią ir aplink daugėjančių sergančių kolegų, atrodo, vis besitaikančių perleisti savo ligą šalia sėdintiems. Be abejo, suvaldyti ligų antplūdį dideliuose kolektyvuose yra sudėtinga, tad kalbiname UAB „Palink“, valdančio prekybos tinklą „IKI“ vykdantįjį direktorių Darių Malakauską apie tai, kaip paskatinti darbuotojus atsakingiau žiūrėti į savo sveikatą.

Peršalimo ligos perduodamos oru, tad jomis užsikrėsti labai lengva – ypatingai darbo vietoje. Didelis kolegų būrys ar nuolatinis tiesioginis bendravimas su klientais šią riziką padidina dar daugybę kartų, tad kaip nuo to apsisaugoti? Didžiausio Lietuvoje buitinės technikos ir elektronikos mažmeninės prekybos tinklo „Topo centras“ generalinis direktorius Remigijus Štaras dalinasi patirtimi, kaip tokiame dideliame kolektyve pavyksta apsiginti nuo ligų virtinės.

Gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų ligos dažniausiai pasireiškia sloga, sausu ar drėgnu kosuliu, gerklės skausmu arba perštėjimu. Taip pat jaučiamas silpnumas, prakaituojama, kamuoja čiaudulys bei karščiavimas. „Pajutus pirmuosius ligos simptomus patariama gerti kuo daugiau šiltų skysčių: žolelių, liepžiedžių, aviečių stiebelių, juodosios ir žaliosios arbatos bei geriamo filtruoto vandens. Be to, rekomenduojama drėkinti ir vėdinti patalpų orą.

  Įsivyravus šaltajam metų laikotarpiui ore tykantys virusai palaužia vis daugiau žmonių. Nepaisant ligų simptomų, kurie kelia grėsmę ne tik sergančiojo, bet ir aplinkinių sveikatai, užuot gydantis namie dauguma darbuotojų užsispyrusiai toliau keliauja į darbą. Viso to pasekmės – nepatenkinti kolegos, dar labiau suprastėjusi savijauta, o naudos iš to maža. Praėjusių metų sergamumo laikotarpiu vykdyto tyrimo rezultatai atskleidė, jog net 82 proc.

Kai rudeniniai orai tokie permainingi ir nedžiuginantys, peršalti tampa vis lengviau. Namų vaistinėlės pilnos įvairiausių vaistų, gelbėjančių nuo visokių negalavimų, deja, tokie gydymosi būdai ne visuomet pakankamai veiksmingi. Tokiais atvejais pradedama gręžiotis į natūraliąją mediciną, kuri gali kuo puikiausiai net užkirsi kelią peršalimo ligoms. „Ypatingai šiuo laikotarpiu būtina saugoti vaikus, kadangi toks mažas žmogutis yra bejėgis apsiginti prieš milžinišką mikrobų ataką.

Šiandien biuruose pirmenybė teikiama atviroms erdvėms, skatinančioms kolegų tarpusavio, bendravimą, atvirumą ir komandinį darbą. Vis dėlto artėjant gripo epidemijoms ir peršalimo antplūdžiams šie privalumai nublanksta, kada nepasigauti viruso nuo šalia sėdinčio kolegos tampa itin sudėtinga. Visgi, nors rizika ir didelė, tačiau ligų išvengti įmanoma.

Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis Lietuvoje pastarąją savaitę nežymiai padidėjo, pirmadienį pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Praėjusią savaitę bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) siekė 61,9 atvejį 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 55,7 atvejai 10 tūkst. gyventojų.

Retas kuris staiga atšalus orams nesiskundžia sveikata: peršalimas, gripas, sloga ir daugelis kitų negalavimų tampa mūsų kasdienybe. Vis dėlto ar tikrai dėl šių ligų kaltas tik šaltis? Kol esame sveiki per daug nesukame galvos dėl būtino imuniteto stiprinimo, papildomų vitaminų ar šiltos aprangos, tačiau be reikalo. Mūsų požiūris į sveikatą gali nulemti, ar šiuo šaltuoju laikotarpiu karščiuodami gulėsime lovoje, ar galėsime mėgautis savo produktyvumu ir nešlubuojančia sveikata.

Jūs persišaldėte ir nežinote kaip gydytis? Pradėti reikėtų nuo klausimo, kuo sergate: gripu ar ūmia virusine kvėpavimo takų infekcija (ŪVKTI)? Visų pirma norėtume pastebėti, kad ŪVKTI gali sukelti daugybė skirtingų virusų: rinovirusas, adenovirusas, paragripo virusas, koronavirusas ir t.t., o štai gripą sukelia tik gripo virusas.

Geriausia kovos su peršalimu priemonė yra profilaktika, tačiau jeigu jau nepasisekė – pasidalinsime keliomis naudingomis gudrybėmis! Visi mes gerai žinome tvarką: peršalai, tai gulėk lovoje, siurbčiok visokias arbatėles, jei jau visai blogi reikalai – gerk gydytojo skirtas tabletes ir lauk prašviesėjimo. Kadangi visi, ką čia slėpti, priklausome nepataisomų darboholikų kartai, baisiai didžiuojamės, jei prisiverčiame laikytis minėtų taisyklių, užuot leisgyviai sliūkinę į darbą.

Medikai su didžiuliu nerimu žiūri į bjūrančius orus. Jau pastarąsias dvi savaites prie jų kabinetų rikiavosi eilės peršalimo ligų kamuojamų pacientų. Žmonės sako nespėję susigaudyti - dar vasara ar jau ruduo. Tad medikai ragina jau šiltai rengtis, sočiai valgyti ir neužkrėsti vieniems kitų. Senjorė Teresė į šeimos gydytoją kreipėsi neapsikentusi ją kamuojančio kosulio ir temperatūrai pakilus iki 38 laipsnių.

Vėstantys orai ir artėjantis šaltasis metų laikas jau atginė peršalimo ligų sezoną. Slogos, čiaudulio ar kosulio kamuojami karščiuojantys žmonės šimtais rikiuojasi prie šeimos gydytojų kabinetų durų. Tad medikai pataria ruoštis artėjančiam gripo sezonui ir jau domėtis skiepais. Tuo metu miestiečiai, paklausti, kaip ginasi nuo peršalimo ar gripo, vardija išbandytas ir patikimiausias liaudiškas priemones.

Vaistininkai pastebi, kad rugsėjui įpusėjus į vaistines plūstelėjo sloga, kosuliu ir galvos skausmais besiskundžiantys klientai. Ypač padidėjo vaikų iki penkerių metų ir 20-40 metų suaugusiųjų sergamumas. Nors peršalimo ligos tokiu metu yra įprastas reiškinys, jų išvengti vis dėlto galima, o tinkamas organizmo paruošimas gali padėti greičiau pasveikti susirgus bei apsaugoti nuo pavojingų sveikatai komplikacijų.

Staigiai atvėsus orams, žmones užpuolė virusai: baisi sloga, čiaudulys, gerklės skausmas ir kosulys aplankė dažną Lietuvos gyventoją. Per kelias savaites sergamumas šiomis infekcinėmis ligomis išaugo triskart, ir nė nemano sustoti. Kaip teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, žmonės suserga labiausiai dėl to, kad, pasikeitus orams, neatitaiko rūbų. „Mes registruojame kiekvienos savaitės gripo ir ūminio viršutinio kvėpavimo takų sergamumą: 37-tą metų savaitę (praėjusią – red.

Orams vėstant vis dažniau susimąstome apie įvairias peršalimo ligas, norime sau padėti. Kyla klausimas, kada prasideda peršalimo ligų sezonas, kokiu oru jau reikėtų būti akylesniems, kokių priemonių imtis, kad nereikėtų gultis į lovą su skaudančia galva bei tekančia nosimi. Virusams daugintis padeda drėgmė Labiausiai prie spartesnio virusų plitimo prisideda žmonių kontaktas bei ore tvyranti drėgmė, be šių faktorių, pasak šeimos gydytojo Valerijaus Morozovo, jokie orai nėra baisūs.

Prasidėjus slogai pravartu prieš miegą išgerti karštos liepžiedžių ar aviečių arbatos prakaitavimui skatinti. Jei yra galimybė, reikėtų pagulėti, naudoti daug vitamino C turinčių vaisių, uogų bei jų sulčių, valgyti žiedadulkių ar bičių duonos.   Virintą vandenį ataušinkite iki 45 °C temperatūros ir jame ištirpykite medaus (2 dalys medaus, 1 dalis vandens). Sergant ūmia ar lėtine sloga į kiekvieną nosies landą lašinama po 5–8 lašus 3–4 kartus per dieną.

Ruduo veržte įsiveržė į Lietuvą. Lietus ir vėjas signalizuoja mums apie tai, jog verta susirūpinti šiltesniais rūbais. Mat esant tokioms oro permainoms, visai nesunku peršalti. Vasarą pakeitusio metų laiko dvelksmą pajusti jau spėjo modelis Solveiga Mykolaitytė. Moteris atskleidė turinti sveikatos problemų. „Dingo balsas. Nu, ta prasme, kiekvieną kartą įdedama visas pastangas pasakyti bent žodį, pasigirsta tik keistas šnypštimas. Visiškai dingo mano balsas.

Vidurvasaryje užplūdę karščiai verčia stipriau atsukti oro kondicionierius, veikiančius biuruose, automobiliuose, parduotuvėse, kino teatruose, sporto klubuose ir namuose. Tačiau šių prietaisų skleidžiama vėsos ir gaivos kaina neretai būna didesnė nei įsivaizduojama: dėl netinkamos jų priežiūros ir naudojimo dažną kankina varginančios peršalimo ir infekcinės ligos.

Praėjusią savaitę šalyje sumažėjo sergančiųjų gripu ir peršalimo ligomis. Dvyliktąją šių metų savaitę bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis buvo 50,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ankstesniąją savaitę jis siekė 62,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 69,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Mažiausiai sirgo Šiaulių administracinės teritorijos gyventojų, daugiausia – Kauno.

Grace Yeats iš Naujosios Zelandijos iki 10 metų buvo sveika mergaitė. Prieš maždaug ketverius metus pajutusi, rodos, peršalimo simptomus, ji nė nesitikėjo, kad viskas baigsis taip blogai. Skrandžio skausmas, sloga, galvos skausmas ir kosulys – bent keletą kartų į metus tai tenka iškęsti visiems. Deja, G. Yeats sveikata ne gerėjo, o ėjo tik blogyn. Ėmė vemti, rodos per dieną prarado visus kalbos įgūdžius, ją pradėjo kankinti nenumaldomi viso kūno skausmai.

Atliktas darbdavių ir darbuotojų tyrimas atskleidė kad net 75 proc. žmonių eina į darbą jusdami peršalimo ligų simptomus. Baimė būti netinkamai pavaduotam ar net atleistam tokia stipri, kad darbuotojų nesustabdo nei ūmi sloga, kosulys ar pakilusi temperatūra.

Savivaldybės viena po kitos skelbia epidemijas, masiškai uždaromos mokyklos bei gimnazijos, įmonių biurai tuštėja, o likę juose stalus nukrauna servetėlių, medikamentų bei vaistinių arbatų krūvomis. Šiuo metu, rodos, pavojinga net išeiti į gatvę, kur ant kiekvieno kampo mūsų tyko virusai bei bakterijos.

 Lietuvoje praėjusią savaitę smarkiai išaugos sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Bendras Lietuvos sergamumo rodiklis pasiekė 53,8 atvejo 10 tūkstančių gyventojų. Tuo metu anksčiau, paskutinę praėjusių metų savaitę, šis rodiklis siekė 35 atvejus 10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų pirmąją savaitę užregistruotas Utenos administracinėje teritorijoje (34,78 atvejo 10 tūkst.

Statistika rodo, dažniausiai sergama rudenį. Ir tai nė kiek nestebina – juk sąlygos pasigauti ligą yra tiesiog idealios: drėgmė, temperatūrų kaita, šaltas vėjas... Peršalimo simptomai gerai žinomi net ir tiems, kurie retai kada skundžiasi savo sveikata: tai karščiavimas, šaltkrėtis, sloga, gerklės ir galvos skausmai.

Tiek prieš tūkstančius metų, tiek dabar kiekviena vaikelio besilaukianti moteris dėl ko nors baiminasi. Jai ramybės neduoda mintis, ar kūdikis vystosi normaliai, ar jis gims sveikas. O jei dar koks nors virusas netikėtai prikimba, būsimosios mamytės nerimas tik sustiprėja.

Vidutiniškai tris keturis kartus per metus suaugęs žmogus suserga peršalimo ligomis. Kartais stipriau, kartais silpniau – kaip pasiseka ir kokį imunitetą turime. Peršalimo ligos – vienos dažniausių ligų šaltuoju ir drėgnuoju metų laiku, nes joms būdingas sezoniškumas. Peršalimo simptomai: galvos skausmas, užgulta nosis, čiaudulys, gerklės skausmas, nuovargis, bendras negalavimas, kosulys.

Praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Lietuvoje truputį sumažėjo. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, spalio 26 – lapkričio 2 dienomis sergamumo rodiklis siekė 47,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ankstesniąją savaitę jis buvo pakilęs iki 58,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis buvo panašus ir siekė 46,7 atvejo. Dėl gripo praėjusią savaitę į ligonines paguldyti du asmenys.