Drėgmė – geriausia terpė plisti virusams
Labiausiai prie spartesnio virusų plitimo prisideda ore tvyranti drėgmė, nes virusiniai susirgimai plinta oru keliaudami nuo žmogaus prie žmogaus.
„Virusiniai susirgimai plinta oro – lašeliniu būdu, tiesioginio efektyvaus gydymo nuo paprastų kvėpavimo takų infekcijų nėra, tam nėra ir poreikio, nes paprastai su infekcijomis susitvarko mūsų imuninė sistema. Keičiantis klimatinėms sąlygoms tikimybė peršalti yra didesnė. Esant vėsiasniam orui galima sušlapti kojas, įkvėpti šaltesnio oro skubant. Taigi padidėja tikimybė, jog organizmas sureaguos į virusą atsakydamas sloga, karščiavimu, gerklės skausmu, kosuliu. Pats peršalimas ligos nesukelia”, – kalba vidaus ligų gydytoja Lina Bukauskaitė.
Rytą pradėkite nuo stiklinės vandens
Specialistas vaistininkas Marius Lasinskas mini, kad norint tinkamai apsisaugoti nuo virusų reikia savimi rūpintis kasdien. Rytais, prieš pusryčius, nepamiršti apie higieną.
„Reikia atsiminti apie profilaktiką. Tai reiškia, kad ryte atsikėlus, reikia ne sumuštinį suvalgyti, o šaukštą aliejaus. Rinkitės geriausią kokį turite, nerafinuotą. Įsidėkite šaukštą į burną ir palaikykite 5-10 minučių, paskui reikia jį išspjauti, vandeniu praskalauti burną, kad nieko neliktų, tuomet nusivalyti liežuvį su liežuvio grandikliu, išsivalyti dantis. Nepamirškite šiltu, kambario temperatūros vandeniu praplauti nosies gleivinės, galima tai daryti tiesiog su vandeniu iš krano”, – mini M. Lasinskas.
Žolininkas priduria, kad svarbu išgerti ir vandens, nes miegodami mes jo netenkame, o vanduo yra mūsų gyvybės šaltinis.
„Po to kai pasirūpinsite savo higiena reikėtų išgerti vieną arba dvi stiklines vandens, kartu su citrina. Tai reikia daryti nieko nevalgius, prieš pusryčius. Taip įvyksta organizmo pasipildymas vandens atsargomis, kurio netenkame per naktį. Tokiu būdu nuplauname viską, ko organizmui nereikia. Nebūtinai tai turi būti citrina, tai gali būti ir svarainiai, žolelių arbata“, – mini Marius Lasinskas.
Peršalimo sezonu gerkite šeivamedžio arbatą
Žolininkas išskiria vieną arbatą, kuri, jo manymu, yra viena tinkamiausių peršalimo sezonu. Tai – šeivamedžio arbata.
„Šeivamedžio žiedų arbata yra viena iš tokių, kurios geriausiai veikia prieš virusus, visus peršalimus, gripą. Norint viso to išvengti patarčiau gerti arbatą su šeivamedžio žiedais. Jei pajutote pirmus simptomus, arba kaimynas čiaudėjo už sienos, pradėkite gerti šeivamedžio žiedų arbatą, tiek kiek galite, net jau ir nelabai malonu“, – mini M. Lasinskas.
Šios arbatos paruošimo būdas
„Vieną šaukštelį arba du šaukštelius žiedų arbatos panaudokite stiklinei vandens. Žoleles užpilkite karštu, bet ne verdančiu vandeniu, uždengus palaikykite dešimt minučių ir geriausia ant tuščio skrandžio išgerkite. Tinkamas laikas būtų ryte prieš pusryčius, arba dienos metu, pusvalandį, arba valandą prieš valgį, arba valandą – dvi po valgio“, – mini M. Lasinskas.
Į šeivamedžio žiedų arbatą galite įdėti ir liepų žiedų, galima lygiomis dalimis sumaišyti šias dvi vastažoles. Stiprinant imunitetą galima gerti ir čiobrelį, šalaviją, pakramtyti šermukšnių uogų, šaltalankių.
Drėgniausi mėnesiai – lapkritis ir gruodis
Apsiniaukusių bei drėgnų dienų Lietuvoje netrūksta. Meteorologė Viktorija Čėglienė mini, kad per metus mūsų šalyje būna 135-140. Daugiausia jų pasitaiko vidurio Lietuvoje bei pietvakariuose.
„Lietuvoje kasmet pasitaiko vidutiniškai 135-140 apsiniaukusios dienos. Apsiniaukę orai vyrauja lapkričio ir gruodžio mėnesiais, kai aktyvūs ciklonai ir didelis santykinis oro drėgnis. Nuo sausio mėnesio debesuotumas mažėja, nes dažniau atslenka sausos arktinės oro masės. Pavasarį ir vasarą sustiprėja anticikloninė cirkuliacija, dėl jos ir dažnesni giedri orai. Kai dienos apsiniaukusios, jas lemia žemo slėgio laukas ir aktyvi cikloninė veikla, kai vienas ciklonas keičia kitą“, – kalbėjo V. Čėgelienė.
