Regis, nėra įkyresnės ligos už slogą. Tai užgula nosį taip, kad neįmanoma pro ją kvėpuoti, tai iš jos ima varvėti skystas sekretas, tai pradeda skirtis tirštos gelsvos išskyros ir įskausta galva. Ir gydyk negydęs - slogos greitai atsikratyti nepavyks.
Vis dėlto slogą, kaip ir kitas ligas, būtina gydyti. Bet pirmiausia reikia įsitikinti, ar sloga infekcinė, ar alerginė. Jeigu alerginė, iš nosies dažniausiai skiriasi skystas sekretas. Jis sutirštėja tik ilgai nesigydant. Kad taip neatsitiktų, reikia gydytis specialiais vaistais. Infekcinė sloga dažniausiai išsivysto šaltuoju metų laiku, todėl jos čia neminėsime. O pavasarinei slogai gydyti geriausia naudotis mūsų liaudies medicinos patarimais:
* Prasidedant slogai, rekomenduojama ant padų uždėti bei tvarsčiu pritvirtinti garstyčių trauklapius ir užsimovus šiltas vilnones kojines taip pabūti ne trumpiau kaip 2 valandas. Neturint garstyčių trauklapių, galima dėti tarkuotų krienų kompresus. Šią procedūrą geriausia atlikti prieš miegą.
* Lašinti į nosį mišinius, pagamintus iš tam tikrų augalų sulčių: 0,5 valgomojo šaukšto jonažolės nuoviro ir 1 arbatinio šaukštelio alavijo sulčių; iš 1 dalies svogūnų ir 2 dalių česnakų sulčių; iš 2-3 česnako skiltelių sulčių, 1 arbatinio šaukštelio vandens ir 0,5 arbatinio šaukštelio medaus.
* Labai naudingos eukalipto bei mėtos lapų, eglės pumpurų, kmyno žolės inhaliacijos. Sumaišyti po 4 valgomuosius šaukštus mėtos bei eukalipto lapų ir 25 g eglės pumpurų; 1 valgomąjį šaukštą smulkinto mišinio užpilti vandeniu, 2 minutes pavirinti ir 10-15 minučių pakvėpuoti iš indelio kylančiais garais. Tokios inhaliacijos daromos 2-3 kartus per dieną.
* Rytais ir vakarais nosį plauti druskos tirpalu (įsiurbti į pipetę, atsargiai sušvirkšti į vieną ir kitą šnervę, o po to iššnypšti nosį).
* Siekiant greičiau išgydyti slogą, reikia laikinai atsisakyti pieno produktų ir miltinių gaminių. O dar geriau - bent vieną dieną pabadauti.
* Sumaišyti po lygiai augalinio aliejaus (geriausia saulėgrąžų, alyvuogių arba kukurūzų) ir morkų sulčių, įlašinti 1-3 lašus česnako sulčių ir keletą kartų per dieną lašinti į nosį. Šis mišinys ne tik palengvina kvėpavimą pro nosį, bet ir ją dezinfekuoja.
Lašai į nosį labai naudingi, bet negalima jais piktnaudžiauti. Naudojant tokius vaistus ilgiau negu savaitę, organizmas prie jų pripranta, be to, pasireiškia nepageidaujami šalutiniai reiškiniai.
Pavasarinio peršalimo liga retai "pasitenkina" vien sloga. Dažniausiai sukelia ir kosulį, kuomet atkosimi bespalviai ar gelsvi skrepliai. Tuomet turite stengtis atsikratyti ir jo. Kosulys yra ne tik ligos simptomas, bet ir apsauginis refleksas. Jis būna ne tik "blogas", bet ir "geras", todėl labai svarbu teisingai gydytis. O kaip tą padaryti?
"Blogasis" kosulys paprastai būna sausas, neproduktyvus. Kadangi kamuojant sausam kosuliui skreplių neatkosima, tai geriau tokį kosulį malšinti specialiais vaistais, raminančiais sudirgusią gleivinę, bet jokiu būdu nevartoti lengvinančių atsikosėjimą. Sausą kosulį labai sušvelnina vaistingųjų augalų arba specialių preparatų inhaliacijos. Ypač efektyvios eukalipto, mėtų, medetkų, gysločių, propolio, bičių pienelio, šarminio mineralinio vandens.
"Gerasis" kosulys padeda iš bronchų pasišalinti skrepliams, dulkėms ir ligų sukėlėjams, todėl jo negalima slopinti. Atvirkščiai, reikia jį stimuliuoti, vartojant vaistus, suskystinančius skreplius ir palengvinančius jų pasišalinimą. Be to, reikia gerti daug šiltų skysčių, pavyzdžiui, kasdien po 2-3 litrus bruknių, spanguolių, citrinų morso (sergant širdies ligomis, skysčių kiekį reikia riboti!).
Atsikosėjimą gali palengvinti ne tik specialūs vaistai, bet ir vaistingieji augalai. Ypač rekomenduotini keleto augalų mišinio antpilai:
* Sumaišyti po 2 dalis anyžiaus sėklų, gysločio lapų bei debesylo šaknų, po 3 dalis pušų pumpurų bei krapų sėklų ir 4 dalis raudonėlio šaknų; 3-4 valgomuosius šaukštus mišinio termose užpilti 3-4 stiklinėmis verdančio vandens, po keleto valandų perkošti ir išgerti per dieną.
* Tokiu pat būdu galima vartoti tokių mišinių antpilus: užpilti verdančiu vandeniu po 3 dalis pušų pumpurų bei mėtų lapų, 2 dalis trispalvės našlaitės ir 5 dalis erškėtuogių; užpilti po 5 dalis gysločio, šalpusnio bei dilgėlės lapų.
Atsikosėjimą gali palengvinti ir daugelis maisto produktų. Pavyzdžiui, būtų labai naudinga prieš naktį 1,5-2 valandas ant abiejų nugaros pusių (žemiau menčių) palaikyti "paplotėlius", pagamintus iš 1 kg ruginių miltų, 1 valgomojo šaukšto medaus ir 3 valgomųjų šaukštų sutarkuotų krienų. Galima viename litre pieno išvirti 5-6 svogūnus ar česnakus ir gerti po 1/4 stiklinės prieš kiekvieną valgį. Taip pat naudinga vartoti anyžių nuovirą su medumi: 2 valgomuosius šaukštus sėklų užpilti 1 stikline verdančio vandens, 20 minučių pakaitinti ant silpnos ugnies, atvėsinus perkošti, pasaldinti 4-6 valgomaisiais šaukštais medaus. Gerti po 0,5 stiklinės 2-3 kartus per dieną, prieš valgį.
Profilaktika
Sergant kvėpavimo takų ligomis arba dažnai kamuojant peršalimo ligoms ir kosuliui, reikia nepraleisti progos pailsėti prie jūros, pakvėpuoti pušyno oru, apsilankyti druskų gydykloje. Be to, reikia daryti kvėpavimo pratimus ir specialų nugaros masažą. Peršalimo ligų profilaktikai tinkamos ir pirties procedūros. Vartokite vitaminą C, kuris padeda organizmui kovoti su ligų sukėlėjais. Per dieną galite suvartoti po 500 mg šio vitamino, o jeigu nesergate inkstų akmenlige, galite šią dozę padidinti iki 1000 mg. Vitamino C perteklius pasišalina su šlapimu.
Paruošė Sandra PUTRUNAITĖ
