Peršalimo simptomai gerai žinomi net ir tiems, kurie retai kada skundžiasi savo sveikata: tai karščiavimas, šaltkrėtis, sloga, gerklės ir galvos skausmai... Susirgti gali kiekvienas, tačiau labiausiai rizikuoja vaikai iki 7 metų ir tie, kam per 60, taip pat rūkantys, moterys prieš prasidedant menstruacijoms, ir, kaip teigia psichologai, intravertai bei kerštautojai.
Kodėl rudenį sergame?
Už mūsų sveikatą atsakinga imuninė sistema. Kasdien kontaktuojame su daugybe mikroorganizmų ir nesusergame tik todėl, kad ji mus saugo. Tačiau net jeigu nesergame, tai reiškia, kad imuninė sistema veikia nepriekaištingai.
Ruduo kasmet ateina „netikėtai“ ir sukelia daugybę nepatogumų. Atrodo, dar visai neseniai švietė saulė, buvo šilta, o ir apsižiūrėti nespėjama, kaip užklumpa dargana.
Nukritus temperatūrai, spazmuojamos kraujagyslės: tai reiškia, kad į plaučius patenka mažiau deguonies, smarkiai sumažėja apsauginių medžiagų. O žalingi mikroorganizmai nesnaudžia. Rezultatas – peršalimas.
Pagrindiniai veiksniai, turintys tam įtaką:
Bendras organizmo temperatūros kritimas, kuomet šaltyje esame plonai apsirengę, arba maudomės šaltame vandenyje.
Jautrių pėdos zonų kontaktas su šalčiu sukelia refleksinius kraujagyslių spazmus. Taip nutinka, kai, pavyzdžiui, peršlampa batai.
Greitas šilumos „nuotėkis“ gali įvykti dėl paprasčiausio skersvėjo, palietus drėgna šilta oda šaltą paviršių.
Alveolių spazmus sukelia geriamas ledinis vanduo ar kvėpavimas šaltu oru.
Kad organizmo imuninė sistema būtų stipri, būtina aprūpinti organizmą reikiamomis maisto medžiagomis, vitaminais ir mikroelementais.
Ko reikia stipriam imunitetui?
Riebalai. Jie naudojami ląstelių (taip pat ir makrofagų) sienelėms, todėl neatsisakykite sviesto, žuvų taukų, augalinių aliejų.
Visaverčiai baltymai – tai nepakeičiamų aminorūgščių, būtinų antikūnų gamybai, šaltinis. Įtraukite į savo meniu mėsos, žuvies, kiaušinių ir pieno produktų, augalinės kilmės baltymų (jų gausu pupelėse ir riešutuose). Kiekvienam kilogramui kūno masės per dieną reikia maždaug 2 g baltymų.
B grupės vitaminais ir vitaminai A, C, E yra būtini geram imunitetui. Jų trūkumas lėtina imuninių ląstelių gamybą ir jų aktyvumą.
Angliavandeniai – pagrindinis energijos šaltinis. Naudingiausi tie, kurių yra vaisiuose, daržovėse ir kruopose (be to, šie produktai turi daug ląstelienos ir vitaminų). Lengvai skaidomi ir rafinuoti angliavandeniai – tai miltų gaminiai ir saldumynai. Jie greitai virsta papildomais kilogramais, tad vartoti juos reikia saikingai.
Vitaminas A. Daugiausia jo randama raudonos ir geltonos spalvos vaisiuose bei daržovėse (morkose, abrikosuose, moliūguose), kepenyse, svieste, kiaušinių tryniuose.
Vitaminas C. Daug jo turi erškėtuogės, juodieji serbentai, šaltalankiai, petražolės, apelsinai ir rauginti kopūstai.
Mikroelementai (cinkas, selenas, geležis, kalcis, jodas, manganas) taip pat stiprina imuninę sistemą. Jų daug pupelėse, saulėgrąžose, neskaldytuose grūduose ir žalumynuose. 100 g šviežių žalumynų ar salotų per gali patenkinti visos dienos mikroelementų poreikį.
B grupės vitaminai. Jų turi rupi duona, saulėgrąžos, riešutai, grybai, sūris ir grikiai. Jeigu per dieną suvartojate apie pusę kilogramo termiškai neapdorotų vaisių ir daržovių, galima sakyti, kad vitaminų gaunate tiek, kiek reikia. Jeigu vis dėlto jų trūksta, įsigykite papildų.
Didžiausi imuniteto priešai
Cukrus. Moksliniai tyrimai atskleidė: jeigu jo per dieną suvartojama daugiau nei 18 g, imunoglobulino lygis kraujyje krenta. Tiek cukraus galima rasti ir pusėje bet kurio gazuoto gėrimo skardinės. Būtent tai, kad sacharoze minta daugelis mikroorganizmų, ir lemia, kad piktnaudžiaujantys ja dažniau serga, tad pakeiskite ją gliukoze ir fruktoze (medumi, džiovintais vaisiais). Gali būti, kad jūsų imunitetui to visiškai pakaks.
Kofeinas. Daugiau nei 5 puodeliai kavos per dieną 30 % susilpnins jūsų imunitetą. Gerkite ją saikingai.
Alkoholis stabdo antikūnų ir limfocitų gamybą. Tik tada, kai praeis alkoholio poveikis ir dar bent viena para, imuninė sistema vėl ims normaliai veikti. Kiek išgėrėte, reikšmės, deja, neturi.
Maistas kaip vaistas
Visavertė mityba – gera peršalimų profilaktikos priemonė. Jūsų dienos racione turi būti:
300 g mėsos, žuvies, varškės arba sūrio,
100 g kruopų,
500 g vaisių ir daržovių,
150–200 g duonos,
20 sviesto,
10 g augalinių aliejų.
Kiekvienas žinantis sveikos mitybos principus gali susidaryti savo meniu. Suvartojamų kalorijų neturėtų viršyti 1500–2000 per dieną, o valgyti reikėtų 4–6 kartus, kas 2 valandas darant pertraukas.
O štai dar keli produktai, padėsiantys sustiprinti jūsų imunitetą:
Peršalimo padeda išvengti fitoncidų, t.y. medžiagų, naikinančių ligas sukeliančius mikroorganizmus, turintys produktai: svogūnai, česnakai ir ridikėliai.
Paprastas ir veiksmingas gėrimas: jums reikės stiklinės šilto geriamojo vandens, vienos ką tik išspaustos citrinos sulčių ir 1 šaukšto skysto medaus. Viską sumaišykite ir iš karto išgerkite – per dieną galima ne daugiau kaip 2–3 stiklines (pavyzdžiui, ryte ir vakare).
Vitamininga vaistažolių arbata: tinka mėtos, ramunėlės, jonažolės, serbentų lapai.
Šviežiai spaustos sultys. Naudingiausia, jeigu jas gersite reguliariai. Ruošti galima iš šviežių arba šaldytų uogų ir vaisių, pridėti medaus, citrinų sulčių.
Erškėtuogių nuoviras. Kad nesuirtų vitaminas C, rekomenduojama uogas nuplauti, susmulkinti ir užpilti verdančiu vandeniu, virti karšto vandens vonelėje 10–15 minučių. Imunostimuliatoriai (pavyzdžiui, ženšenio nuoviras ir jo preparatai, ežiuolės ekstraktas).
Daržovių sultys taip pat labai naudingos: jų terpė (kitaip negu vaisių) yra neutrali, todėl nedirgina skrandžio.
Baltagūžių kopūstų sultys puikiai padeda nuo kosulio. Galite pridėti žalumynų, citrinos žievelių arba obuolį.
Atminkite, kad padidėjus skrandžio rūgštingumui arba sergant gastritu rūgščių sulčių gerti negalima, o jeigu sergate tulžies pūslės akmenlige, turėtumėte vengti pomidorų sulčių, jeigu diabetu – morkų. Špinatų, burokėlių ir rūgštynių sultys tiks visiems, tačiau jos gali šiek tiek dirginti virškinamąjį traktą, todėl jas rekomenduojama atskiesti.
Jeigu vis dėlto peršalote
Pasinaudokite šiais patarimais:
Vartokite daug skysčių. Atverti poras, padidinti prakaitavimą ir numušti temperatūrą padės vanduo, sultys, vaistažolių arbatos su medumi arba aviečių uogiene, spanguolės. Kartu su prakaitu pasišalins ligas sukeliančių mikroorganizmų išskirti toksinai.
Stenkitės daugiau ilsėtis ir gerai išsimiegoti. To reikia, kad organizmas galėtų mobilizuoti jėgas kovai su virusu.
Darykite inhaliacijas: išvirkite puodą bulvių ir užsidengę rankšluosčiu pakvėpuokite jų garais.
Šildykite biologiškai aktyvius taškus. Patrinkite prieš miegą pėdas ir apsiaukite vilnones kojines su trupučių garstyčių grūdelių.
Išbandykite liaudiškas priemones. Kiekviena šeima turi savų peršalimo gydymo receptų. Įveikti slogą padeda į nosį lašinamos burokėlių sultys, o gerklės skausmą – skalavimas jomis.
Keli liaudiški receptai:
Sumaišykite po 2 šaukštus karšto pieno ir konjako. Mišinį gerkite likus pusvalandžiui iki valgio 3 kartus per dieną.
Sumaišykite po šaukštą aviečių uogienės ir konjako (arba degtinės) su pusės citrinos sultimis. Įpilkite šilto vandens, kad susidarytų viena stiklinė, duokite išgerti ligoniui. Po poros valandų galima pakartoti.
Sumalkite 50 g svogūno, sumaišykite su 20 g acto ir nukoškite per marlę. Pridėkite 60 g medaus. Vartokite kas pusvalandį po arbatinį šaukštelį.
Būkite sveiki!
