peršalimas

Deja! Visa tai atėjo: šalti orai ir peršalimas. Jiems nesvarbu, kad jūs nuo pat pirmų rūgštynių lapelių iki paskutiniųjų kopūstų gūžių rūpinotės organizmo vitaminų atsargomis. JIE vėl įrodė: savaitė prie jūros jums greičiau buvo stresas, nei imuniteto stiprinimas. Ir štai! Bjaurūs simptomai jau čia! Kūną krečia šaltis, nosis užgulta, gerklėje dar nestiprus, bet jau įkyrus skausmas.

Žmogus, nė karto nesusidūręs su vadinamuoju lūpų peršalimu – retenybė. O ši nelaimė nutinka, atrodytų, lygioje vietoje. Deja, lūpų pūslelinė – ne tik skausminga ir nemaloni, bet ir gerokai pagadinanti išvaizdą liga. Ir nieko čia nepadarysi: pūslelinė kartkartėmis užklumpa kas trečią mūsų planetos gyventoją. Beje, galime net ir nepastebėti, kad turime šį virusą, oficialiais Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, šį virusą savo organizme nešiojasi 95 procentai viso pasaulio žmonių.

Baisus ne kiek pats peršalimas, kiek jo galimos komplikacijos. Apleidus jį, galima sulaukti tokių rimtų problemų, kaip sinusitas, bronchitas, ausų infekcijos, kurios turi būti gydomos antibiotikais arba kitais specialiai parinktais preparatais. Bendros praktikos gydytoja Kristina Morkūnienė akcentuoja, kad labai svarbu žinoti galimus peršalimo koplikacijų simtomus.

Kad pirmųjų snaigių romantikos nežlugdytų varvanti nosis, erzinantis kosulys ir ne laiku užpuolę sezoniniai negalavimai, paruoškite kūną gintis nuo virusų ir infekcijų atakų. Peršalimas, tarsi žiema kelininkus, visada užklumpa netikėtai: ką tik jautėtės puikiai, džiaugėtės gyvenimu, bet... prabudote vieną rytą – ir šekit: sloga, gerklės skausmas, kosulys. Iš kur atsirado šios negandos? Viskas labai paprasta.

Peršalome: sloga, kosulys, skausmas gerklėje? Lašai į nosį erzina, sirupai nuo kosulio – kartūs, garstyčios ant nugaros – degina. Pasirodo, gydytis galima ir patiriant malonumą. Išbandykite. Tačiau siūlomi metodai tik palengvins simptomus, jei kūno temperatūra pakilusi, stipri sloga, plaučiuose jaučiami karkalai, kreipkitės į gydytojus. Pradėkime nuo to, kad peršalimo infekcijos neatsilaiko prieš humoro jausmą ir gerą nuotaiką.

Ar žinojote, kad netinkamai vartojami antibiotikai gali ne tik nepadėti, bet ir pakenkti jūsų sveikatai? Ar žinojote, kad šiais vaistais negalima gydyti peršalimo ar gripo? Jau penktus metus lapkričio 18 d. Europos supratimo apie antibiotikus dieną Lietuvoje ir kitose šalyse gyventojai raginami atsakingai gydytis antimikrobiniais vaistais ir juos vartoti tinkamai. Veikia bakterijas Antibiotikai kitaip dar vadinami antimikrobiniais vaistais.

Šiais metais Lietuvoje viešėjęs ruduo dar ilgai išliks atmintyje kaip nepaprastai saulėtas ir gražus - be nuolatinio lietaus ir atšiauraus vėjo, auksaspalviais lapais, kurie lyg užsispyrę ilgai laikosi ant medžių šakų. Visgi, po truputėlį šąlant orams, vis daugiau laiko norisi praleisti šiltuose namuose. Pasaulinė prekių sodui, namams ir lauko darbams gamintoja „Fiskars“ pataria, ką malonaus ir naudingo galite nuveikti virtuvėje belaukdami žiemos.

Retas kuris iš mūsų atšalus orams nesiskundžiame peršalimu. Anot specialistų, nežiūrint šio negalavimo pavadinimo, šaltis nėra pagrindinė peršalimo ligų priežastis. Stiprūs temperatūros ir drėgmės svyravimai turi neigiamos įtakos žmogaus organizmui. Dėl to sumažėja jo atsparumas įvairiems virusams, infekcijoms. Ką iš tiesų žinome apie peršalimą, kas jį sukelia, kaip nuo jo saugotis ir kas padeda įveikti šią ligą, teiraujamės gydytojos, vaistininkės ir žolininkės.

Kartu su rudeniu į Lietuvą grįžta ūmiosios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Praėjusią savaitę šalyje užregistruota 38,5 susirgimo gripu ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos atvejo, tenkančio 10 tūkstančiųgyventojų. Gripas kol kas diagnozuotas tik šešiems žmonėms. Daugiausia sergančiųjų – Kaune. Kodėl taip netikėtai užpuolė šaltojo sezono ligos, nors ruduo neūžauja vėjais ir neprausia lietumis? O ir po vasaros, rodos, vitaminų prisotintas organizmas turėtų intensyviai kovoti su ligomis.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje praėjusią – 40-ąją metų savaitę išaugo sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Susirgo 37,73 iš 10 tūkst. gyventojų. 39-ąją metų savaitę 10 tūkst. gyventojų teko 35,51 gripo ir ŪVKTI susirgimų atvejo.

Net pats sveikiausias žmogus nors kartą gyvenime yra kentęs nuo slogos. Ir ką mes dažniausiai tokiu atveju darome? Einame į vaistinę ir perkame lašus nosiai, net nepasikonsultavę su gydytoju.

Skai­ty­to­jams pa­tei­kia­me in­ter­viu su gy­dy­to­ju Ma­ri­ju­mi Mo­tie­jū­nu. – Nuo­mo­nių apie skie­pus yra ga­na įvai­rių – vie­ni ne­ti­ki jų efek­ty­vu­mu, bai­min­da­mie­si komplika­ci­jų, ki­ti pa­si­kliau­ja vien tik jais. Ku­rie iš jų tei­ses­ni ir ko­dėl rei­kia skie­py­tis? – Kas­met gri­pu Lie­tu­vo­je su­ser­ga tūks­tan­čiai žmo­nių, 10 proc.

Psichologų asociacija nustatė, kad psichologinis-socialinis stresas gali lemti arba paskatinti peršalimo ligas. Neseniai atliktų tyrimų rezultatai atskleidžia aiškų ryšį tarp išgyvenamo streso ir žmonių, susirgusių peršalimu ar gripu. Jei padidėja įtampa ar stresas, proporcingai didėja jautrumas aplinkos dirgikliams, kas gali sukelti peršalimą ir kitas infekcines ligas. Tolimesni tyrimų rezultatai buvo atlikti su padidinto laipsnio gripo infekcija.

Kartu su rudeniu į Lietuvą grįžta ūmiosios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Praėjusią savaitę šalyje užregistruota 38,5 susirgimo gripu ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos atvejų, tenkančių 10 tūkst. gyventojų. Gripas kol kas diagnozuotas tik 6 žmonėms. Daugiausia sergančiųjų – Kaune. Kodėl taip netikėtai užpuolė šaltojo sezono ligos, nors ruduo neūžauja vėjais ir neprausia lietumis? O ir po vasaros, rodos, vitaminais prisotintas organizmas turėtų intensyviai kovoti su ligomis.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad šį sezoną cirkuliuos tokie patys kaip ir pernai gripo virusai: A(H1N1), A(H3N2) ir B tipo, tačiau Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai ragina neprarasti budrumo. Saugesni gali jaustis tik tie žmonės, kurie praėjusį sezoną persirgo gripu, ir jų ligą sukėlęs gripo viruso tipas buvo patvirtintas laboratorijoje.

Drauge su vėju, lietumi ir žvarba ir, žinoma, su moksleiviais, sugrįžusiais į klases, į miestą atkeliavo ir peršalimo ligos. Sergančiųjų eilės nutįso prie gydytojų kabinetų durų. Daugiausia jose – moksleivių, kuriems diagnozuojamos ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, dėl kurių dažniausiai vargina sloga, užgulta nosis, kosulys, galvos ir gerklės skausmas, čiaudulys, akių gleivinės paraudimas.

Dažniausiai šiltuose kraštuose tautiečių tykantys pavojai yra peršalimai nuo kondicionierių ir apsinuodijimas maistu, o daugiausia draudiminių įvykių pasitaiko Turkijoje, Graikijoje ir Egipte, pastebi draudikai. Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ duomenimis, lietuviams gydytojų pagalbos prireikia apsinuodijus, peršalus ar patyrus traumą. Į gydytojus keliautojai taip pat kreipiasi ir dėl alerginių reakcijų. Net 12 proc.

Kai už lango toks žvarbus lietus, peršalti galima ir vasarą. Anot medikų, visų pirma vasara yra anginų metas, tačiau šiam laikui būdinga ir sloga, gerklės uždegimas, laringitas bei faringitas. Rimtai susirgus, kreipkitės į medikus, bet nepamirškite ir gerų efektyvių „liaudiškų“ būdų. Šeimos gydytojas Renatas Dainius primena, kad kreiptis į gydytojus reiktų, jei kūno temperatūra pakilusi aukščiau 38ºC, vargina stiprus kaulų, raumenų, sąnarių skausmas, sunkus kosulys, prakaitavimas.

Kai už lango kaitina saulė, dažnas skuba mėgautis vasaros malonumais. Iš praktikos žinome, kad mūsuose vasaros malonumai gali greitai baigtis – vėl dangus apsiniauks ir vasaros kaip nebuvę. Tad ir skuba žmonės prie vandens telkinių, kaitinasi saulėje. Deja, vasaros malonumai gali baigtis ne tik sveikatos sutrikimu, bet ir didele nelaime.

Vėlyvas pavasaris – metas, kai sužydi pievos ir sodai. Deja, džiaugtis pavasario žiedais lemta ne kiekvienam. Kasmet vis daugiau žmonių kaip tik tokiu metu, užuot pajutę energijos ir jėgų antplūdį, tampa tikrų tikriausiais ligoniais. Čiaudulys, varvanti nosis, rodos, signalizuotų apie peršalimą, tačiau.

Kaip atsispirti ligoms, kai aplinkui visi čiaudi ir kosi? Kiekvienas turi savo receptus. Dažnai griebiamės iš vaikystės prisimenamų naminių priemonių. Daugelis jų ir šiandien yra veiksmingos. Dažniau vėdinkite Šiuolaikiniai mokslininkai tiksliai nustatė, kodėl tamsiuoju metų laiku taip išplinta gripas. Vos vienas užsikrėtęs žmogus kosėdamas ir čiaudėdamas virusų pripildo visą patalpą. Kosint oras iškvepiamas iki 80 km/val. greičiu, per keletą metrų pasklinda apie 3 tūkst. seilių lašelių.

Gerklės skausmas žiemą – kaip uodo įkandimas vasarą. Dauguma žmonių neįsivaizduoja šaltojo sezono be šio nemalonumo. Ir vis dėlto kartais paprastas gerklės skausmas gali būti opesnių sveikatos bėdų signalas. Taigi kada vertėtų sunerimti? Jei jums gerklę skauda ilgiau nei 2-3 dienas ir nepadeda jokios savigydos priemonės – metas kreiptis į gydytoją. Ne visada gerklės skausmas yra nerimtas. Ypač pavojinga kai šį skausmą sukelia bakterinė gerklės infekcija.

Žmogaus imuninė sistema – tarsi apsauginis skydas, saugantis mus nuo ligų ir susirgimų. Tačiau nereikėtų to skydo įsivaizduoti kaip visam gyvenimui įteiktos nerūdijančio plieno neperšaunamos apsaugos – ja turime sąmoningai rūpintis, o jei jau taip atsitiko, kad apsauginiame skyde atsirado skylių – jas užlopyti. Dažnesni susirgimai, ypač šaltuoju metų laiku, rodo, kad organizmo apsauginę funkciją atliekanti sistema neveikia arba veikia netinkamai.

Įsibėgėjant gripo sezonui kyla vaistinių pelnai. Vaistininkai sako, kad žmonės medikamentus perka ne taip paniškai kaip pernai, bet išleidžia ne ką mažiau. Vis dėlto pernykščius pelnus, sumušusius pastarojo meto rekordus, vargu ar farmacininkams pavyks pasiekti, praneša LTV informacinė laida „Šiandien“. Daugėjant sergančiųjų ir persišaldžiusiųjų, daugėja ir žmonių vaistinėse.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, 1-ąją šių metų savaitę (sausio 3–9 d.) sergamumas gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukeltomis ligomis Lietuvoje, lyginant su prieš tai buvusia savaite, padidėjo. Bendras didžiųjų Lietuvos miestų sergamumo sezoniniu gripu ir infekcijų sukeltomis ligomis rodiklis praėjusią savaitę – 64,7 atv./10 000 gyv. 2009–2010 m. gripo sezono atitinkamos savaitės bendras Lietuvos rodiklis buvo 39,8 atv.

Didėjant šalčio poveikiui, medžiagų apykaita ir kraujotaka galūnėse išnyksta. Tačiau yra galimybė grąžinti medžiagų apykaitą odoje net tada, kai jos temperatūra nukritusi iki 8 laipsnių šalčio. Gilesni audiniai ilgai neatšyla Yra du nušalimo periodai. Pirmasis vadinamas anerginiu. Jis pasireiškia galūnėse stiprėjančiu šalčio jutimu, kuris pereina į deginimo jausmą ir baigiasi nejautra. Galūnė išbalusi, nejautri, lyg užtirpusi.

Kai aplinkui visi čiaudo, kosti ir visaip kitaip primena, jog už lango – ne vasara, svarbu išlikti tvirtai ir sveikai. O nesusirgti peršalimo ligomis tau padės šios 5 taisyklės. 1 taisyklė: subalansuota mityba Pamiršk sausus, šaltus užkandžius, Stenkis kasdien valgyti šiltos sriubos, ypač tavo organizmui pravers natūralus vištienos sultinys. Padėk savo imuninei sistemai: į valgiaraštį įtrauk daugiau šviežių daržovių ir vaisių.

Visi mes žinome, kad oficialioji medicina gripą ir peršalimą gydo priešvirusiniais, karščiavimą mažinančiais ir kitais vaistais. O liaudies medicina šiems negalavimams įveikti siūlo platų spektrą įvairiausių receptų, kurių efektyvumas tikrai nenusileidžia vaistais. Šį kartą siūlome pasidomėti įdomiausiai ir ekstremaliausiais receptais bei... sužinoti, ką apie juos mano paprastas šeimos gydytojas.

Užkirsti kelią peršalimui, sustiprinti imunitetą ir tuo pačiu pasirūpinti oda. Sakysite noriu per daug. Nieko panašaus. Ir pagalbininkai šiuo atveju yra išties paprasti - citrusiniai vaisiai, tiksliau vonios su apelsinais, citrinomis ir greipfrutais. Visų citrusinių vaisių sudėtyje yra vitamino C, kuris didina organizmo atsparumą infekcijoms. Be to, askorbo rūgštis skatina antikūnų gamybą ir teigimai įtakoja imuninių ląstelių gamybą.

Atėjus šaltajam sezonui daug kalbama apie tai, kaip nesusirgti. Bet ką daryti kai pajuntate, kad šaltukas jau ėmė kutenti gerklę ar vis dažniau prisireikia vienkartinių nosinių? Įprasti būdai kovoti su peršalimu – žolelių arbata, šilto sultinio puodelis, kojų mirkymas karštoje vonelėje. Tačiau tai – dar tikrai ne visi metodai, kurie padeda efektyviai nuvaryti šalin besibeldžiančią į duris ligą.

Sakoma, sveikatos nenusipirksi. Tai faktas. O profilaktika visada atsieina pigiau nei gydymas. Stiprus imunitetas labai svarbus ir jums, ir jūsų artimiesiems. Apie tai, kaip jį stiprinti, šiandien ir pakalbėkime. Imunitetas – kas tai? Imunitetas atsako už du svarbiausius mūsų organizmo procesus: • Įvairių organų senų ir pažeistų ląstelių pakeitimas naujomis; • Organizmo apsaugą nuo įvairaus pobūdžio infekcijų – virusų, bakterijų, grybelių.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, 49–ąją šių metų savaitę (gruodžio 6–12 d.) sergamumas gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis Lietuvoje, lyginant su prieš tai buvusia savaite, padidėjo. Bendras didžiųjų Lietuvos miestų sergamumo sezoniniu gripu ir ŪVKTI sukeltomis ligomis rodiklis praėjusią savaitę – 53,5 atv./10 000 gyv. Vyrauja ŪVKTI, užregistruoti tik pavieniai gripo atvejai.

Dar prieš keletą dienų termometras dienos metu rodė 12 laipsnių šalčio pagal Celsijų, o šiandien temperatūra gerokai šoktelėjusi į viršų – termometras rodo -3 laipsnius pagal Celsijų. Į tokią staigią oro kaitą reaguoja ne tik gamta, bet ir žmogaus organizmas. Sunkiau adaptuotis vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms Sveikas organizmas prie oro permainų dažnai adaptuojasi nepastebimai, tačiau  vyresnio amžiaus ir sergančių žmonių bei vaikų organizmo adaptacija dažniausiai būna varginanti.

Sergančiųjų peršalimo ligomis skaičius šiek tiek išaugo, tačiau bendras sergamumo rodiklis tebėra gerokai mažesnis nei pernai. Bendras didžiųjų Lietuvos miestų sergamumo sezoniniu gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI ) sukeltomis ligomis rodiklis praėjusią savaitę– 47,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Praėjusių 2009-2010 metų gripo sezono atitinkamo laikotarpio rodiklis buvo 196,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Tuo metu jau siautė gripo epidemija.

Peršalimo ligų sezonas man visuomet sunkus. Jeigu ir nesusergu ligomis, dėal kurių “iškrenta" bendradarbiai, sloga arba gerklės skausmai - ilgam. Ar yra patikimų natūralių priemonių, kaip viso to išvengti, gal - sustiprinti imunitetą? Tadas Atsako specialistė, VšĮ Ajurvedos akademija vadovė Lina Lukošienė: Silpnas imunitetas - tai susilpnėjusi viena organizmo atsparumą lemiančių kategorijų - “odžas". Išsekus “odžas", sako ajurveda, mirštama.

Ruduo jau pačiame įkarštyje, artinasi žiema. O peršalimas skuba regzti savo pinkles. Kiekvienas rūpinasi savo sveikata kitaip. Vieni jau pasiskiepijo nuo gripo, kiti prisipirko imunitetą stiprinančių preparatų, o treti kiekvieną patiekalą sąžiningai gardina česnakais ir svogūnais. Bet tik nedaugelis žino, kad peršalimą įveikti ar bent jau palengvinti jo simptomus galima ir specialiais kvėpavimo pratimais. Strelnikovos metodas Vienas iš pirmųjų peršalimo požymių – sloga.

1 mitas: Užsikrėsti gripu galima tik kosint ar čiaudant Iš tikrųjų yra 2 pagrindiniai užsikrėtimo būdai: tiesioginis kontaktas (pvz., paduodant ranką žmogui, kuris neseniai nusičiaudėjo, pridengęs burną ranka) ir oro-lašelinis (kai mikrobai plinta nusičiaudėjus ar kosėjant, sveiki žmonės juos įkvepia). Taip pat reikia paminėti, kad peršalimo ligomis labiau sergate, jei esate pavargę, patiriate daug įtampos ir streso. 2 mitas: Vakcina 100 proc.

Kai vėsesni orai užklumpa mus nepasiruošusias, gali nutikti visko. Viena nemaloniausių problemų, dažniau ištinkančių šaltuoju metų laiku – šlapimo pūslės gleivinės uždegimas, cistitas. Ši itin diskomfortiška liga bent kartą gyvenime užklumpa daugybę moterų. Neretai cistitas – pilnai neišgydyto peršalimo ar inkstų uždegimo pasekmė, taip pat jis dažnas menopauzės ir streso palydovas.

Net ir lengvos ligos vaikams gali sukelti komplikacijų. Dėl to neretai kalti būna tėvai. Nepasitikėjimas „chemija“ Situacija. Grįžusi po vasaros atostogų kaime penkerių Emilija ėmė dažnai bėgioti į tualetą. „Turbūt pašalo šlapimo pūslę“, – pagalvojo mama ir nuvedė mergaitę pas gydytoją. Gydytojas diagnozavo cistitą, skyrė antibiotikų kursą.

Kai atšąla oras, mano rankos ir kojos nuolat būna šaltos. Jas labai sunku sušildyti. Ar tai kokia nors liga? Vaidas Norint tiksliai išsiaiškinti, kodėl šąla rankos ir kojos, būtina apsilankyti pas gydytoją, nes tai gali būti ir rimtos ligos simptomas. Tiesa, galūnės gali šalti dėl labai paprastos priežasties - netinkamos aprangos. Medvilnės, vilnos, poliesterio ir polipropileno mišinys padės išsaugoti kojas sausas ir šiltas.

Kai šalyje tokie permainingi orai, vis lengviau peršalti ar užsikrėsti virusu. Pajutus pirmuosius infekcijos simptomus - kosėjimą, gerklės skausmą ar slogą, juos pirmiausia bandykite įveikti natūralios medicinos pagalba. Liaudyje yra žinoma daugybė būdų, kaip atgauti jėgas stiprinant sveikatą pačios gamtos siūlomais “vaistais". Atsako „Camelia“ vaistininkė Edita Starovoitova Pajutus pirmuosius peršalimo požymius rekomenduojama likti namie ir sveikti.

Pastarieji metai buvo kupini nerimo dėl pasaulyje siautėjančių epidemijų. Virusai mutuoja, kad išgyventų kintančioje aplinkoje, todėl privalome imtis visų įmanomų priemonių, kad atbaidytume stiprėjančias jų atmainas. Kiekvienam teko girdėti apie imuniteto stiprinimą, padedantį atsilaikyti prieš peršalimą ir gripą. Tačiau kaip to pasiekti? Subalansuokite dietą Vaisiuose ir daržovėse gausu maisto medžiagų, svarbių imuniteto stiprinimui, taip pat vitaminų ir mineralų.

Sloga dažniausiai net ir negydoma išnyksta per savaitę. Tačiau tai dar nereiškia, kad į šią, iš pirmo žvilgsnio nerimtą, ligą neverta kreipti dėmesio. Šiaip ar taip, įsisenėjusi sloga gresia sinusitu, o tai – menki juokai. Tad gal įmanoma ką nors padaryti, kad ši nemaloni liga truktų trumpiau? Kad greičiau išsigydytumėte nosies užgulimą, išmėginkite taškinį masažą! Tam tikrų taškų masažas padės atkurti gyvybinę energiją, paspartins kraujotaką, sumažins skausmą ir užgulimą.

Nuo senų senovės žmonės žinojo pačių įvairiausių receptų nuo peršalimo. Prieš griebdamiesi cheminių vaistų, išbandykite liaudiškų receptų. Jie daug sveikesni ir nekenkia mūsų organizmui. Nuo senų laikų peršalus geriamos aviečių uogienės ar džiovintų aviečių arbatos. Kosulį gydo čiobrelių, trispalvių našlaičių, paprastojo raudonėlio, saldymedžio, šalpusnio arbatos arba įvairūs jų mišiniai.

Gripas – kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia gripo virusas. Sezonas tęsiasi nuo lapkričio iki kovo mėnesio. Vaikai gripu serga 2–3 kartus dažniau nei suaugusieji, jie taip pat dažniausiai tampa viruso nešiotojais. Ir nors dauguma gripo atvejų apsiriboja keletą dienų trunkančiu karščiavimu, galvos, sąnarių skausmais ir sloga, vis dėlto kasmet pasitaiko atvejų, kai gripo komplikacijos ilgam paguldo į ligoninę, o kai kuriems ligoniams jos baigiasi tragiškai.

Kiekvieną savaitę registruojamas didėjantis sergamumas virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Vaidotas Varpučianskas, Šiaulių centro poliklinikos apylinkės terapeutas, teigia, jog šiemet peršalimo sezonas prasidėjo anksčiau, bet pataria stiprių vaistų iš karto nesigriebti.

Atėjus šaltajam metų sezonui ne vienas skundžiasi peršalimo simptomais. Tačiau, užuot griebus cheminius preparatus, siūlome išbandyti natūralius metodus. Gydykitės su skania aviečių arbata! 3-4 kartus per dieną po valgio gerti po 1/2 stiklinės.