Sakoma, sveikatos nenusipirksi. Tai faktas. O profilaktika visada atsieina pigiau nei gydymas. Stiprus imunitetas labai svarbus ir jums, ir jūsų artimiesiems. Apie tai, kaip jį stiprinti, šiandien ir pakalbėkime.
Imunitetas – kas tai?
Imunitetas atsako už du svarbiausius mūsų organizmo procesus:
• Įvairių organų senų ir pažeistų ląstelių pakeitimas naujomis;
• Organizmo apsaugą nuo įvairaus pobūdžio infekcijų – virusų, bakterijų, grybelių.
Kasdien, kas minutę visa armija ląstelių ir daugybė mechanizmų saugo žmogaus sveikatą, pasirengę ginti nuo bet kokios infekcijos patekimo į vidų. Yra ir „policija“, kuri prireikus gali sulaikyti vidun vis dėlto patekusią infekciją. Ir ta „policija“ – būtent imuninė sistema.
Tam, kad būtų užtikrintas vidinis saugumas, specialios ląstelės kursuoja po visą organizmą ir tikrina „molekulinį pasą“. Todėl, kad į mūsų organizmą nuolat su maistu, oru, per mikroįtrūkimus odoje patenka įvairiausi mikroorganizmai.
Imuninė sistema mus saugo ir greitai apie tokį įsiveržimą sužino, tada lokalizuoja ir sunaikina infekcijos „agentą“. Beje, daugumos tokių mini mūšių mes nė nepajuntame. Ir vis dėlto kada ataka pasirodo itin agresyvi, o priešas labai stiprus, organizme skelbiama visuotinė mobilizacija, tada link uždegimo vietos pasiunčiamos ląstrelės-kariai, pasiryžusios ginti pažeistą sritį.
Kartais organizme vietoje išorės priešų atsiranda vidinių kenkėjų, o nuo to saugantis visi organai ir audiniai nuolat atsinaujina savo sudėtimi. Kad šis procesas vyktų sėkmingai, ląstelėms, sudarančioms specialią ląstelių „atsargos pajėgas“, tenka nuolat dalintis.
Tokio dalijimosi metu galimi įvairūs sistemos sutrikimai. Maždaug 1 iš 10 000 dalinimųsi nepraeina be sutrikimo. Nepalankios aplinkos sąlygos gali padidinti klaidų skaičių. Dėl šių klaidų ląstelė gali žūti arba supiktybėti - tokiu atveju prasideda vėžys.
Štai tada sveiko žmogaus imunitetas, per eilinį „dokumentų patikrinimą“ sureaguoja ir sunaikina vėžinę ląstelę. Tačiau jei „ląstelių-policininkių“ apsaugos funkcijos pažeistos, tikimybė, kad vystysis piktybinis auglys, labai padidėja.
Kitaip tariant, imunitetas – tai:
• Organizmo gebėjimas nepriimti infekcijos;
• Organizmo gebėjimas pašalinti iš organizmo bet kokį svetimą audinį ar organizmą (bakterijas, virusus, atipines (vėžines) ląsteles).
Kodėl imunitetas nusilpsta?
Imunitetą gerokai susilpnina bet kokia liga, ypač infekcinė, taip pat chirurginis įsikišimas ir narkozė, pervargimas, stresas, netaisyklinga mityba, hormoniniai preparatai ir antibiotikai.
Esama dviejų tipų imuniteto:
• Specifinis imunitetas, įgyjamas po infekcijos (pavyzdžiui, persirgus tam tikro tipo gripu, raudoniuke, vėjaraupiais) arba vakcinacijos. Kai kada specifinis imunitetas išlieka visą gyvenimą, o kai kada – keletą savaičių ar metų.
• Nespecifinis (įgimtas) imunitetas – įgimtas organizmo gebėjimas naikinti tai, kas į jo vidų patenka svetimo.
Dėl kokių nors priežasčių nusilpus imunitetui susidaro imuniteto deficitas. Imunodeficitas gali būti:
• Pirminis, įgimtas (dažnai susijęs su genetiniais defektais);
• Antrinis, įgytas (susijęs su persirgtomis ligomis, medicininių preparatų, kurie silpnina imunitetą, vartojimu ir kt.).
Imuninės sistemos pažeidimus ir imuniteto susilpnėjimą lemia šie faktoriai:
• Nesveikas gyvenimo būdas (rūkymas, alkoholis, miego stygius);
• Netaisyklinga mityba;
• Stresas;
• Dideli fizinio ir protinio darbo krūviai;
• Aplinkos užterštumas;
• Dažnos bakterinės ir virusinės infekcijos, kurios silpnina organizmą ir sekina imuninę sistemą.
O štai ir imuniteto susilpnėjimo požymiai:
• Dažnos peršalimo ligos (dažniau nei 4-6 kartus per metus), herpesas;
• Dažni chroniškų ligų recidyvai;
• Padidėjęs nuovargis, silpnumas, vangumas;
• Alerginės ligos.
Su amžiumi žalingo poveikio efektai organizme kaupiasi, kūnas pradeda nebesusitvarkyti su kontrolės funkcijomis ir laiku sunaikinti patologiškai pakitusių ląstelių ir struktūrų. To rezultate organizmas greičiau sensta, atsiranda įvairių chroniškų ligų, prastėja savijauta.
Ką daryti, jei imunitetas susilpnėjęs? Štai efektyvių jo stiprinimo metodų top-12:
1. Tarkite stresui NE! Saugokite nervus
Nedidelė nervinė įtampa stiprina jūsų organizmo apsaugines jėgas, bet nuolatinis stresas veikia atvirkščiai. Nuo streso kenčiančių žmonių organizme sumažėja antikūnų gamyba ir limfocitų aktyvumas. Amerikiečių mokslininkai atliko eksperimentą – pamėgino oro lašeliniu būdu užkrėsti peršalimo virusu 400 savanorių. Eksperimento dalyviai, kurie, jų žodžiais tariant, eksperimento metu jautė stresą, buvo imlesni ligai nei tie, kurie išliko ramūs.
2. Išmokite atsipalaiduoti
Kad pašalintumėte atsiradusią nervinę įtampą, pamėginkite atsipalaiduoti. Atsikvėpkite 10 minučių, raskite tylią, jaukią vietą. Atsisėskite, užsimerkite, tada įtempkite ir lėtai atleiskite kiekvieną raumenį, pradedant pėdomis, blauzdomis ir judant aukštyn.
Medituokite. Net ir trumpa meditacija sumažina kraujospūdį, ramina nervus ir stiprina imuninės sistemos veiklą. Raskite ramią vietą ir pasėdėkite vienumoje. Užsimerkite, giliai įkvėpkite ir iškvėpkite, pajuskite, kaip išsipučia ir susitraukia pilvas. Pasistenkite apie nieką negalvoti, susikoncentruokite į kvėpavimą. Įkvėpkite ir iškvėpkite 20 kartų. Na, kaip, ar jau pasijutote geriau?
3. Nepasiduokite depresijai
Depresija – stiprus smūgis jūsų imunitetui. Amerikiečių mokslininkai nustatė, kad moters, patiriančios lengvos arba vidutinės formos depresiją, imuninės sistemos veikla pakinta, ji tampa mažiau atspari ligoms. Nepasiduokite nusivylimui – tokia būsena išgydoma. O tie, kurie kenčia depresiją ir jos nesigydo, tampa mažiau atsparūs ligoms nei tie, kurie sėkmingai atsitiesė.
Neužsisklęskite savyje. Pasikalbėkite su artimu draugu, rašykite dienoraštį, pieškite ar netgi dainuokite – svarbiausiam, nelaikykite savyje emocijų, išliekite jas. Tyrimais nustatyta, kad po traumuojančio įvykio užgniaužtos emocijos neišvengiamai veda prie imuniteto silpnėjimo, o net toks paprastas metodas, kaip dienoraščio rašymas, padeda jas išlieti ir sėkmingai įveikti stresą. Tam, kad užrašytumėte tai, kas jus neramina, sugaišite viso labo 5 minutes, o tada galėsite viską suplėšyti ir išmesti.
4. Atsikratykite baimės
Be to, kad baimė pati savaime nėra vertybė, ji dar ir silpnina imunitetą, mažina baltųjų kraujo kūnelių aktyvumą.
5. Sportuokite, bet su saiku
Niekas taip nesilpninta organizmo kaip judesio trūkumas. Kokį sportą pasirinkti – jums pasakys organizmas. Vieniems užtenka rytinės mankštos, kiti geriau jaučiasi pabėgioję ristele, pašokę, treti praktikuoja jogą. Svarbiausia – krūvis turėtų būti reguliarus (ne rečiau kaip 2 kartai per savaitę) ir sakingas, kad neišsekintų.
Tik nuosaikus sportas – nuo 30 minučių iki 1 val. per dieną – dovanoja sveikatą ir stiprina imunitetą. Pernelyg daug pastangų reikalaujantis fizinis krūvis taip pat silpnina imuninę sistemą: po fizinio persitempimo 12 val. žmogus būna imlesnis įvairioms infekcijoms.
6. Nepiktnaudžiaukite alkoholiu
Taurelės mėgėjų imunitetas gerokai silpnesnis nei tų, kurie išgeria saikingai arba apskritai nevartoja alkoholio. Manoma, kad alkoholis trukdo leukocitams nusigauti iki infekuotų ląstelių ir virusų kad juos sunaikintų. Beje, rizikuoja ne tik tie, kurie išgėrinėja reguliariai. Tyrimai parodė, kad net ir atsitiktinis vienkartinis išgėrimas (pavyzdžiui, 2/3 butelio vyno moteriai) gali laikinai sumažinti imunines organizmo galimybes. Todėl nustatykite sau aiškias ribas ir jų neperženkite.
7. Ribokite laiką, praleistą saulėje
Saikingomis dozėmis saulės šviesa, be abejo, naudinga – ji skatina vitamino D gaminimąsi organizme. Tačiau pernelyg ilgos saulės vonios ne tik pažeidžia odos ląsteles, padidina melanomos ir kitų vėžio rūšių riziką, bet ir silpnina imunitetą. Stenkitės niekada „neperdegti“ saulėje. Karštą saulėtą dieną būtinai tepkite rūbais nepridengtą odą UV spindulių filtrą turinčiu kremu.
8. Meskite rūkyti
Rūkymas ne tik skatina vėžio, širdies, plaučių ligų vystymąsi, bet ir slopina imuninių ląstelių aktyvumą, eikvoja vitamino C atsargas organizme. Rezultatas netruks pasireikšti – 30 dienų be cigarečių, ir jūsų imuninė sistema vėl atsigaus.
9. Valgiaraštis – įvairus
Jame turėtų netrūkti šviežių daržovių, vaisių, kokybiškų pieno ir mėsos produktų, žuvies. Kuo rečiau lepinsitės greituoju maistu, konservais ir pusfabrikačiais, tuo geriau. Ypač svarbu vartoti žarnynui naudingų rauginto pieno produktų, kuriuose yra probiotikų. Šios bakterijos patekę į žmogaus organizmą užkerta kelią žarnyno infekcijoms ir stiprina organizmo pasipriešinimą ligoms. Pagrindiniai šių bakterijų šaltiniai – kefyras, jogurtas, sūriai.
10. Miegoti – ne trumpiau kaip 8 valandas
Optimalus miego laikas šiokiadieniais – nuo 23 iki 7 val. Tiesa, per išeigines taip pat nereikėtų atsipalaiduoti ir gultis ypač vėlai o keltis apie pietus. Tai pažeidžia nusistovėjusį organizmo biologinį ritmą, o kartu ir imunitetą. Būtinos gero miego sąlygos – tyla, tamsa ir vėsuma.
11. Pirtis ir grūdinimasis
Vienas iš žingsnių pakeliui į stiprų imunitetą – grūdinimasis. Jo esmė – pripratinti organizmą prie reguliaraus šalčio poveikio. Grūdintis galima įvairiais būdais. Galima apsilieti šaltu vandeniu iš kibiro, apsitrinti sniegu ar stiprinti organizmą kontrastiniu dušu. Svarbiausia grūdinantis – reguliarumas ir judėjimas palengva. Nevertėtų vaikytis rezultatų. Taisyklingai atliekama procedūra turėtų ne kelti stresą, o tapti malonumu ir kūnui, ir sielai.
12. Kelkite nuotaiką, bendraukite ir būkite optimistais!
Imunitetą stiprinti padeda ir gera nuotaika. Suteikite savo gyvenimui daugiau teigiamų emocijų: bendraukite su draugais, pasivaikščiokite gamtoje, eikite į teatrą, kiną, parodas, klausykitės muzikos, skaitykite įdomias knygas, įsigykite naminį gyvūną. Dažniau palepinkite save mažomis dovanomis.
Branginkite draugystę. Moksliškai įrodyta, kad žmonės, kurių socialinė adaptacija gera ir kurie gerai sutaria su aplinkiniais, yra atsparesni ligoms, rečiau serga nei tie, kurie mieliau laiką leidžia vienumoje. Tad kuo daugiau draugų – tuo stipresnis imunitetas!
Nepamirškite linksmintis. Juokas mažina kraujospūdį, organizme mažėja streso hormonų, atsipalaiduoja raumenys, gaminasi daugiau endorfinų. Įdomu, kad net galvojant apie ką nors juokingo kraujyje mažėja adrenalino.
Kiekvieną vakarą, užuot galvojus apie savo klaidas ir nesėkmes, vertėtų prisiminti, kas tą dieną nutiko pozityvaus, gero. Kaip žinia, optimistai gyvena ilgiau nei pesimistai.
Paprasti būdai imunitetui stiprinti
Česnakas. Stipri antibakterinė, antivirusinė ir antimikrobinė priemonė. Valgykite jo kasdien – ir rizika susirgti peršalimo ligomis sumažės dviem trečdaliais, o net jei susirgsite – liga praeis kur kas lengviau ir greičiau. Nebūtina jo valgyti žalio, naudokite jį gaminant maistą, troškinant, kepant, verdant. Kad išlaisvintumėte aliciną – medžiagą, kuri ir suteikia česnakui stiprų gydomąjį poveikį, - česnaką rekomenduojama sutrinti. Luktelėkite 10 minučių prieš dėdami jį į patiekalą, jei troškinsite ar virsite – dėkite patiekalui jau bebaigiant gamintis, likus ne daugiau kaip 5 minutėms. Taip išsaugosite jo gerąsias savybes. Jei vartojate maisto papildus su česnaku, juose turėtų būti ne mažiau kaip 4-5 mg alicino.
Naudingosios bakterijos. Probiotinių papildų, pavyzdžiui, acidofilų, vartojimas padidina gerųjų bakterijų kiekį organizme ir padeda apsaugoti skrandį nuo infekcijų, stiprina imuninės sistemos veiklą. O dar geriau šių bakterijų gauti su rauginto pieno gaminiais, kurių galiojimo laikas – ne ilgesnis nei savaitė. Tik tokiuose produktuose yra pakankamai daug gyvų, aktyvių ir naudingų bifidobakterijų, kurios taip pat dalyvauja imuniteto stiprinime.
Ženšenis. Pirma, jis padeda organizmui įveikti stresą. Antra, padidina imuninių ląstelių kiekį kraujyje ir saugo nuo gripo bei peršalimo. Pavartojus visą kursą ženšenio papildų imunitetas stiprėja.
Multivitaminai. Jie papildo trūkstamų elementų atsargas organizme. Dar geresnis pasirinkimas – vartoti daug šviežių uogų, vaisių ir daržovių. Deja, kai toks valgiaraštis neįmanomas, tenka kliautis sintetiniais pakaitalais.
Ežiuolė. Ši žolelė laikoma svarbiausiu imunitetą stiprinančiu augalu. Joje yra medžiagų, kurios spartina žaizdų gijimą, įveikia uždegiminius procesus. Ežiuolė padeda organizmui kovoti su įvairiais virusais ir bakterijomis. Profilaktiškai rekomenduojama ežiuolės gerti 2-3 kursus per metus.
Bičių duonelė. Ypatingos jėgos turintis bičių produktas – bičių duonelė. Jos unikalias savybes patvirtina daugybė mokslinių tyrimų. Bičių duonelė – vertingas vitaminų ir gamtinių elementų šaltinis. Joje yra visų B grupės vitaminų, karotinoidų, vitaminų C, D, E, taip pat proteinų, aminorūgščių, fermentų ir netgi gamtinių antibiotikų. Joje yra visko, ko reikia medžiagų apykaitai normalizuoti ir organizmo augimui. Bičių duonelė vartojama ant tuščio skrandžio, po 10 kruopelių. Profilaktinis kursas – 10 dienų, iš viso per metus rekomenduojami 3 tokie kursai.
Imuniteto atstatymas
Jei jokie metodai nepadeda įveikti nuolat puolančių dažnų ligų – būtinai pasikonsultuokite su specialistų imunologu kad ištirtų, kas būtent trukdo stipriam imunitetui susiformuoti, ir skirtų atitinkamą gydymą.
Nepamirškite – stiprus imunitetas ne tik saugo nuo ligų, bet ir prailgina gyvenimą!
