peršalimas

Nors institucijos skelbia, kad sergamumo COVID-19 ir kitomis peršalimo ligomis skaičiai kiek stabilizavosi, gydytojai konstatuoja, kad skaičiai nuosekliai toliau tik auga. Tiesa, nepaisant to, kad sergančiųjų daug ir iškrenta ištisi kolektyvai, į ligonines priversti atgulti tik kai kurie pacientai.

Rudens pradžia mus lepino saulėtomis ir šiltomis dienomis, tačiau su atvėstančiu oru ir mažėjančia natūralia šviesa artėja virusinių kvėpavimo takų infekcijų sezonas.

Atėjus šaltesniems orams, sveikatos priežiūros specialistai sulaukia vis daugiau nusiskundimų dėl slogos ir komplikacijų. Taip pat jie, pastebi, kad dažnas į slogą numoja ranka – esą, anokia tai liga. Tačiau kai kuriais atvejais negydoma sloga gali pasibaigti ir komplikacijomis. Kaip jų išvengti, pataria vaistininkė ir gydytoja otorinolaringologė.

Peršalimas – tai viena dažniausių ligų, su kuria susiduriama šaltuoju metų laiku. Nors dažniausiai peršalus daugelis skuba pasitelkti vaistus, vaistininkė Elvyra Ramaškienė teigia, kad kartais pagelbėti gali natūralios priemonės. Ji įvardija, kokių natūralių pagalbos priemonių galima griebtis pajutus peršalimo simptomus. „Natūralios priemonės gali būti veiksmingos gydant lengvus peršalimo simptomus, ypač ankstyvose ligos stadijose.

Kai vasara baigiasi ir orai ima vėsti, vis dažniau susiduriame su peršalimo ligomis. Tačiau, norint išlikti sveikiems, būtina ne tik stiprinti imuninę sistemą, pasitelkiant vitaminus ir įvairius mineralus, bet ir rūpintis savimi kitais būdais. Naujienų portalui tv3.lt vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas atskleidžia, kaip užtikrinti bendrą imuninės sistemos veiklą ir kokie veiksniai gali prisidėti prie ligų atsiradimo.

Kai tik vaikai sugrįžta į darželus ir mokyklas, pasipila ligos – mintis, kurią girdime kone kasmet artėjant rudens sezonui. Ne veltui sakoma, jog slides reikia ruošti vasarą – šaltajam sezonui, pasak specialisčių, taip pat galima pasiruošti šiltuoju metu.

Plaučių uždegimas lieka viena dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje ir 2023 m. tai buvo 9-a visų Lietuvoje tais metais mirusių vyrų ir 11-a moterų mirties priežastis. Nors atrodytų, kad ši liga yra puikia pažįstama, dėl jos klastingumo išgydyti žmogų pavyksta ne visuomet.

Vasarą peršalimo ligos niekur nedingsta, todėl net ir šiuo sezonu galima lengvai pajusti tokius nemalonius simptomus kaip gerklės skausmas, sloga, pakilusi temperatūra ir kosulys. Portalas tv3.lt primena kad gydytojai dabar kaip tik stebi išaugusius sergamumo skaičius ir net sunkias komplikacijas. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė gi pranešime spaudai pasakoja, kad būtent šiuo laikotarpiu vaistinėse apsilanko kur kas daugiau peršalusių žmonių.

Žiemos metu susidurti su įvairiomis peršalimo ligomis, rodos, įprasta. Tačiau kai kurie iš mūsų suserga ir vasarą. Daugelis sako, kad dėl to gali būti kalti oro kondicionieriai. Apie tai, kiek racionalu kaltinti oro kondicionierius dėl peršalimo, papasakojo „ID clinic“ ir „Health Optimizing Vilnius“ klinikose dirbanti šeimos gydytoja, lektorė Agnė Misiūtė, kuri taip pat veda savo „Instagram“ profilį.

Peršalimas dažniausiai siejamas su šaltuoju metų periodu, tačiau iš tiesų su karščiavimu, kosuliu, sloga galima susidurti visais metų laikais. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Reda Pilkytė-Klimienė pastebi, kad vasarą pacientai dažniausiai peršąla dėl besikeičiančių oro sąlygų, netinkamo kondicionieriaus naudojimo.

Vasarą daugelis įpratę patalpose atsivėsinti kondicionierių pagalba, visgi, nežinant, kaip teisingai tai daryti, galima peršalti. „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė įvardija, kokiais atvejais galime peršalti nuo kondicionieriaus, bei pataria, kaip ne tik greičiau pagyti, bet ir užkirsti kelią tokiems peršalimams vasarą.

Daugelis mūsų esant šaltam orui ima sloguoti, kosėti, karščiuoti. Tačiau yra žmonių, kuriuos peršalimo ligos kankina beveik nuolatos. Ar tai gali būti sunkesnės ligos – imunodeficito požymis? Kada jį būtų galima įtarti ir kur kreiptis? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų ieškota su Santaros klinikų gydytojomis alergologėmis-klinikinėmis imunologėmis prof. Laura Malinauskiene ir dr. Kotryna Linauskiene. Pirminis imunodeficitas yra diagnozuotas maždaug 6 milijonams žmonių, o apie 70–90 proc.

Daugelis puikiai žino, naudoja ir netgi augina baziliką. Tai neatskiriamas itališkos virtuvės prieskonis, puikiai derantis su makaronų patiekalais. Mėgstamas tiek šviežias, tiek džiovintas. Tačiau ar žinote, kad ne mažiau dėmesio verta ir baziliko arbata? Nuo kokių negalavimų ji gelbsti ir kam baziliko arbata nepatartina sužinosite skaitydami žemiau.

Augalai yra neatsiejama mūsų kasdienės mitybos dalis ir turi nepaprastą įtaką mūsų sveikatai. Nuo seno žmonės tikėjo, kad įvairūs augalai, žolelės gali turėti neįkainojamą naudą organizmui. Jie ne tik suteikia reikalingų maistinių medžiagų, bet ir gali turėti gydomųjų ar prevencinių savybių, padedančių išlaikyti gerą sveikatą ir sumažinti ligų riziką.

Pavasaris pasižymi ne tik ilgesnėmis dienomis ar šiltesniu oru, bet ir gausesniu žiedadulkių bei kitų ore tvyrančių alergenų kiekiu. Sezoninės alergijos dėl savo simptomų dažnai maišomos su peršalimo ligomis arba gripu, tačiau vaistininkai perspėja, kad būtina žinoti, nuo ko gydomasi, kadangi priešingu atveju gali tekti susidurti su anafilaksija – gyvybei pavojinga alergine reakcija.

Nors kalendorinis pavasaris jau įsibėgėjo, orai mus lepina ne visuomet. Prie pavasarinių temperatūrų kontrastų pridėjus po žiemos nusilpusį imunitetą, tampa aišku – pavasarį žmonės ne rečiau nei žiemą serga įvairiomis peršalimo ligomis, skundžiasi padidėjusiu nuovargiu ar bendru savijautos suprastėjimu.

Pavasarį organizmas yra kiek pasilpęs po žiemos, trūksta vitaminų, dažnais atvejais tenka vis dar atsigauti nuo ligų, kuriais sirgta šaltuoju metų laiku. Be to, ir pavasarį infekcijos ir bakterijos niekur nedingsta, tad sergamumas neslūgsta.

Praėjusią savaitę fiksuotas sumenkęs sergamumas gripu, koronavirusu, tačiau ūgtelėjo sergamumas peršalimo ligomis, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Bendras sergamumas šiomis ligomis siekė 1240,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę jis buvo kiek didesnis – 1029,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Dviejose savivaldybėse – Marijampolės ir Vilniaus miesto – sergamumas vėl peržengė epideminį slenkstį.

Lietuvoje sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) mažėja penkta savaitė iš eilės, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).  Kovo 11–17 d. (11-ąją savaitę) sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 rodiklis sumažėjo iki 1029,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų (kovo 4–10 d. jis siekė 1125,1 atvejo 100 tūkst.

Kai tik lauke nukrinta temperatūra, gali atrodyti, kad visi aplink jus staiga pradeda čiaudėti ir kosėti. Naujausi tyrimai parodė, kad šaltas oras gali sukelti įvairias ligas, nes pažeidžia nosies imuninį atsaką.

Lietuvoje vasario 26 d. – kovo 3 d. (9-ąją savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo iki 1216,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Vasario 19–25 d. (8-ąją savaitę) jis siekė 1363,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergančiųjų visomis ligomis (gripu, ŪVKTI, COVID-19 liga) skaičius sumažėjo.

Nors kalendorinis pavasaris – jau čia, lietuviai vis dar nepaliauja vaduotis iš peršalimo ligų. Apie tai byloja iš vaistinių šluojami vaistiniai preparatai. Gyventojus taip pat aktyviai atakuoja žarnyno infekcijas sukeliantis rotavirusas ir kiti jam giminingi virusai.

Vaistininku iš didžiosios raidės vadinamas žemaitis Kęstutis Beržinis iš Telšių įsitikinęs – daug sveikatos bėdų ištinka dėl to, kad šiandien žmogus taip nutolo nuo gamtos. Žolelių paslaptis išmanantis vaistininkas pastebi, kad šiandien dažnai ne tik nebegyvenama gamtos ritmu, bet ir nevertinamos dosnios jos dovanos.  Tris dešimtmečius vaistinėje dirbantis vyras pasakoja, jei tik galintis, visų pirma stengiasi į vaistinę atėjusiam žmogui padėti žodžiu ir patarimu, o ne įbrukti vaistą.

Pradedant šilti orams varvančią nosį žmonės dažnai laiko netikėto peršalimo simptomu, atsiradusiu dėl apgaulingos orų kaitos. Vis tik tokie simptomai gali reikšti visai ne netikėtą peršalimą, o prasidedančią pavasarinę alergiją žiedadulkėms, įspėja alergologė dr. Algirda Krisiukėnienė. Netikslus simptomų interpretavimas gali sukelti didelių problemų, nes negydoma alergija pažeidžia nosies ir gilesnių kvėpavimo takų gleivinę, kas gali tapti netgi astmos priežastimi.

Nuolat varvanti nosis, perštinti gerklė ar užklupusios rimtesnės žiemos sezono ligos dažną priverčia susimąstyti, kodėl nusilpo jo imunitetas ir kaip organizmą sustiprinti? Gydytojai pabrėžia: imunitetą stiprinti būtina visus metus, ne tik išvargintiems nesibaigiančių ligų, o didžiausi jo priešai – stresas, per mažas fizinis aktyvumas ir netinkama mityba.  Rūpintis – ištisus metus  Imunitetas – organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo virusų ar bakterijų patekimo į organizmą.

Lietuvoje vasario 19–25 d. (8-ąją savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar šiek tiek sumažėjo ir siekė 1363,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Per savaitę gripas nusinešė dar 3 žmonių gyvybes. Vasario 12–18 d. (7-ąją savaitę) jis siekė 1422,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Tūkstančius metų naudojamos žolelės bei iš jų daromos arbatos gali puikiai praversti užklupus įvairioms ligoms, tad ne vienam tampa neatsiejama kasdienybės dalimi. „Jau prieš 5 tūkstančius metų persų gydytojas, filosofas Avicena yra pasakęs, kad: „Arbata atgaivina kūną, sutvirtina dvasią, suminkština širdį, prabudina mintį ir išvaro tingumą“, –  apie nuo seno žinomą žolelių naudą pasakoja žolininkė Danutė Kunčienė.

Lietuvoje vasario 12–18 d. (7-ąją savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo, palyginus su ankstesne savaite, ir siekė 1422,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Nuo gripo mirė dar 4 žmonės, arti 130 paguldyta į ligonines. Vasario 5–11 d. (6-ąją savaitę) jis siekė 1809,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Gydydamiesi ne tik peršalimą, bet ir kitas ligas lietuviai noriai atsigręžia į tradicinį paveldą, konstatuoja farmakognostė dr. Gabrielė Balčiūnaitė-Murzienė. Pasak jos, Lietuva net atsiduria tarp pirmaujančiųjų pagal suvartojamų vaistinių augalų kiekį. Mūsų paveldas – mūsų turtas, pažymi mokslininkė, bet įspėja, kad juo naudotis reikia protingai.

Lietuvoje vasario 5–11 d. (6-ąją savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo iki 1809,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, sausio 29 d.–vasario 4 d. (5-ąją šių metų savaitę) jis siekė 1783,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Susirgimų gripu ir ŪVKTI skaičius išliko panašus, o COVID-19 ligos – sumažėjo.

Deja, šaltuoju metų laiku išvengti peršalimo ar kitų kvėpavimo takų susirgimų dažnai nepavyksta. Tiesa, paprastai tokios ligos žymesnių sveikatos problemų nesukelia ir pasirūpinus tinkamu jų gydymu greitai praeina. Visgi, numoti ranka į jas nederėtų – pasak Kauno „InMedica“ klinikos šeimos gydytojos Giedrės Viganauskienės, svarbu prisiminti, kad virusų arba bakterijų infekcijos gali komplikuotis ir sukelti plaučių uždegimą, dar vadinamą pneumonija.

Lietuvoje sausio 29 d.– vasario 4 d. (5-ąją šių metų savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 1783,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Ankstesnę savaitę jis buvo mažesnis –1609,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Pastarosiomis savaitėmis sergančiųjų gripu ir ŪVKTI skaičius didėjo, o COVID-19 liga – mažėjo.

Per pastarąsias savaites (palyginus 3-osios ir 4-osios šių metų savaičių duomenis), Lietuvoje išaugo ir gripo, ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) atvejų skaičiai, primena Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis auga, taip pat daugiau asmenų dėl gripo patenka į ligonines, tačiau toks sergamumo pakilimas yra įprastas šiam metų laikui. Situacija atidžiai vertinama ir kol kas nėra jokių rodiklių, kurie verstų sunerimti.

Bulvių sultys – maisto produktas, kurio nauda ir populiarumas nuolat auga sveikos gyvensenos šalininkų tarpe. Šios natūralios ir maistingos sultys yra gaminamos iš įvairių veislių ir spalvų šviežių bulvių. Nors daugelis žmonių paprastai bulves sieja su įvairiais patiekalais, bulvių sultys tampa vis populiaresnėmis dėl jų gausaus maistinių medžiagų kiekio ir galimų sveikatos privalumų. „Pagavo koronavirusą ir mudu.

Intensyviai plintant kvėpavimo takų infekcijas sukeliantiems virusams visuomenės sveikatos specialistai ragina prisiminti per pandemiją aktyviai taikytas priemones – laikytis higienos, vėdinti patalpas, užsidėti kaukę ten, kur viešose vietose nėra galimybės išlaikyti atstumo. Profesorius Saulius Čaplinskas savo ruožtu primena, kokie simptomai galėtų padėti atskirti, kokiu virusu užsikrėtėme.

Lietuvoje sausio 22–28 d. (4-ąją šių metų savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 1609,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Sausio 15–21 d. (3-iąją savaitę) jis buvo mažesnis – 1309,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergančiųjų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, o COVID-19 liga – sumažėjo.

Gripas, COVID-19 ar kiti vadinamąjį peršalimą sukeliantys virusai įgauna pagreitį. Ypač kylant sergamumui gripu dar nesiryžtama prognozuoti, ar pikas jau pasiektas. Tiesa, specialistai skuba raminti, kad sergamumas iš esmės yra sugrįžęs į priešpandeminį ir kol epidemijos skelbti nemato reikalo.

Lietuvoje sausio 15–21 d. (3-ąją šių metų savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 1309,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (2-ąją metų savaitę buvo 1200,9 atvejo 100 tūkst.

Šiuo metų laiku serga daugelis lietuvių. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas atskleidė, kad dažniausiai pasitaiko virusinės COVID-19 ir gripo infekcijos. Laidos vedėjas kartu su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene patarė, kaip elgtis persirgus koronavirusu ir greičiau atgauti jėgas.

Gydytojai įspėja – nusprendę savarankiškai gydytis peršalimą ar gripą galite prisidaryti daugiau bėdos, nei galbūt pati liga sukeltų komplikacijų. Pacientai raginami tiek atidžiau vartoti įvairius karštus gėrimus, tiek purškalus nuo slogos. Nesilaikant vaistininko ar gydytojo nurodymų savigyda gali sukelti ir labai rimtų sveikatos problemų, dėl kurių patenkama net į reanimaciją.

Peršalus dažnai žmonės griebiasi ne tik vaistų simptomams malšinti, bet ir, norėdami pasijusti geriau, išbando įvairias liaudiškas priemones. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kad tikrai yra naudingų liaudiškų sveikatos patarimų peršalimui gydyti, tačiau kita pusė gali pridaryti daugiau žalos negu naudos.

Lietuvoje sausio 8–14 d. (2-ąją šių metų savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo, palyginus su ankstesne savaite, ir siekė 1200,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (1-ąją metų savaitę buvo 1063,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC). Sergančiųjų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, o COVID-19 liga – sumažėjo.

Pastaruoju metu gydytojai stebi tendenciją, kad net ir, atrodo, turėdamas akivaizdžius peršalimo simptomus ir net aplinkiniams sergant COVID-19, vis tik atlikus greitąjį antigeno testą, šis nieko neparodo. Virusologas prof. Saulius Čaplinskas ragino nepasikliauti tokiu atsakymu. „Simptomai akivaizdūs, kontaktas irgi, tačiau greitasis COVID antigeno testas neigiamas. Tai, pasak JAV ligų kontrolės centro (CDC), labai dažna situacija. Lietuvoje – taip pat.

Vaikų ligos – vienas didesnių išbandymų tėvams. Mažieji dažniau serga dėl nebrandžios, bakterijas ir virusus pažinti besimokančios imuninės sistemos. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja Rasa Isevičienė pastebi, kad sirgimų atvejų daugėja ir pradėjus lankyti ugdymo įstaigas, kuriose nematomų užkratų koncentracija dar didesnė. Dažniau serga ir turintys vyresnių, jau ugdymo įstaigą lankančių brolių ar sesių vaikai.

Pasibaigus šventėms gripu, COVID-19 ir kitomis virusinėmis infekcijos sergantys gyventojai vėl plūstelėjo į poliklinikas. Nors iki epideminio lygio sergamumas pakilti dar nespėjo, sveikatos specialistai neabejoja, kad tai – tik laiko klausimas. Daugelio metu statistika patvirtina, kad sausio-vasario mėnesį gripo plitimas būna didžiausias. Vis tik realią sergamumo situaciją turėti sunku, mat tyrimai nuo gripo atliekami nedažnai.

Ne paslaptis, kad mažamečiai yra kur kas jautresni įvairioms sezoninėms ligoms, o vis pasikartojantys susirgimai kartais būna susiję su išvešėjusiais adenoidais ir tonzilėmis. Šios struktūros yra žmogaus imuninės sistemos dalys, kurios aktyviai dalyvauja saugant organizmą nuo ligų sukėlėjų – virusų, bakterijų, alergenų bei teršalų, įkvepiamų kartu su oru.

Sloga – dažna įvairių alergijų bei virusinių ligų palydovė, todėl nosies lašų ar purškalų galima rasti bene kiekvieno žmogaus namų vaistinėlėje. Nors iš pirmo žvilgsnio varvančios ar užgulusios nosies problemas šie preparatai išsprendžia gana lengvai, vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė pabrėžia – nekontroliuojamas ar ilgalaikis nosies lašų vartojimas gali sukelti sunkiai įveikiamą priklausomybę.

Nuo gripo Lietuvoje šį sezoną jau mirė du žmonės. Abu mirusieji – nepasiskiepiję senjorai. Pasak medikų, sergamumas peršalimo ligomis, o ypač gripu, pastarosiomis savaitėmis ėmė augti it ant mielių. Daugiausia užsikrėtusių gripu – Vilniuje ir Kaune, mažiausiai – Alytuje. Vilnietė Eleonora po apžiūros pas gydytoją skuba namo. Sako – į polikliniką ją buvo atviję liekamieji peršalimo padariniai. „Tai buvo peršalimas, buvo bronchitas ir kamavo labai stiprus kosulys.

Savarankiškai nutraukiamas antibiotikų kursas, o likutis suvartojamas vėliau, nepasitarus su gydytoju, – tai vienas dažniausių neteisingo antibiotikų vartojimo pavyzdžių. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Reda Pilkytė-Klimienė sako, kad visuomenėje esama ir daugiau žinių apie antibiotikų vartojimą spragų. Deja, netinkamai vartojami vaistai gali sukelti sveikatos problemų ne tik pačiam sergančiajam, bet ir aplinkiniams.