peršalimas

Praėjusią savaitę Lietuvoje išaugo sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis siekė 62,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę (kovo 7–13 d.) šis rodiklis buvo mažesnis (50 atvejų 10 tūkst.

Sergančiųjų ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir gripu per savaitę padaugėjo, pirmadienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Centro duomenimis, bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis praėjusią savaitę siekė 58 atvejus 10 tūkst. gyventojų, kai savaite anksčiau – 55,5 atvejo. Šiuo metu sergamumas ŪVKTI yra penkis kartus didesnis, nei pernai tuo pačiu metu, kai 10 tūkst. gyventojų teko 12,2 atvejo.

Šaltuoju metu sezonu siaučia peršalimo ligos, pasireiškiančios nosies gleivinės paburkimu, padidėjusia gleivių sekrecija, kosuliu, karščiavimu, čiauduliu ar galvos skausmų. Kaip tokių ligų išvengti ir padidinti organizmo atsparumą, TV8 laidoje „Sveikas rytojus“ patarimais pasidalino kariai. Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų Juozo Lukšio mokymo centro žvalgybos kursų ekspertas, seržantas Darius Stašelis pasakojo, ką žiemą eidamas į lauką turi žinoti kiekvienas.

Vaistininkai pastebi, kad šių metų pradžioje į vaistines plūstelėjo lietuviai besiskundžiantys simptomais, panašiais į peršalimą, tačiau tai nėra vienintelis jų nusiskundimas. Trijų lietuviškų vaistinių tinklų paklausėme, ką perka lietuviai ir kokios pagalbos ieško vaistinėse? „Gintarinės“ vaistinės rinkodaros vadovė Irena Tėvelienė nurodo, kad vidutinis vienos dienos žmonių skaičius sausio 2-6 dienomis buvo beveik 6 proc.  didesnis palyginus su gruodžio mėnesiu.

Lietuvoje vis sparčiau plinta ne tik omikronas, bet ir kiek primirštas gripas bei peršalimo ligos. Bendras sergamumo rodiklis yra jau dvigubai didesnis nei pernai tuo pačiu metu. Labiausiai sirguliuoja Klaipėda, mažiausiai užsikrėtimų – Utenoje. Beje, visuomenės sveikatos specialistai sako, kad nuo spalio gripas į ligonines paguldė 12 žmonių. Iš jų net 11 vaikų. Panevėžio miesto poliklinikoje 16-metis Kristianas gauna skiepą nuo gripo.

Vaistininkai pastebi, kad po švenčių į vaistines plūstelėjo peršalę klientai. Anot vaistininkės Jelenos Deksnienės, tam įtakos gali turėti ir šventinis maratonas, ir pastarosiomis dienomis vyraujantys permainingi orai. Vaistininkai pastebi, kad pastarosiomis dienomis padaugėjo peršalusių klientų. Pasak J. Deksnienės, tam įtakos turi ir šventinis maratonas.

Valgyti česnaką ar kišti jį į nosį, lašinti svogūno sultis ant smilkinių, gerti daug žolelių arbatų su citrina ir imbieru, įtrinti nosį eteriniais aliejais ir skalauti druskos tirpalu – tai liaudies medicinos metodai, kuriuos žmonės kartais renkasi peršalimo gydymui.  Vaistininkė Evelina Zykienė sako, kad daugelis šių būdų ne tik nepadeda, bet gali ir pakenkti. Kai kurie – gali būti veiksmingi kovojant su peršalimu, tačiau tuo piktnaudžiaujant, kyla šalutinių poveikių rizika.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad kaip ir kasmet šventiniu laikotarpiu Lietuvoje buvo registruotas mažesnis sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). 51-ąją metų savaitę (2021 m. gruodžio 20–26 d.) bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 42,8 atvejo 10 tūkst. Lietuvos gyventojų. Gruodžio 13–19 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 60 atvejų 10 tūkst.

Prasidėjus žiemai vis dažniau užpuola sloga ar kosulys, tačiau vis populiarėja ne ligų gydymas vaistais, bet inhaliacijomis. Nors dažniausiai inhaliatoriai siejami su tam tikromis ligomis, tačiau ir peršalę galime griebtis inhaliatoriaus arba paprasčiausiai pakvėpuoti ir palengvinti ligos simptomus. Šiandien vaistinėse galima rasti pačių įvairiausių inhaliatorių – rinktis galima iš plataus asortimento.

Atšalus orams dažnas neišvengia peršalimo simptomų ir susirgimų ūmine virusine kvėpavimo takų infekcija. Neretai tokiais atvejais bandoma gydytis savarankiškai, patiems nusprendžiant, kokius vaistus vartoti. Visgi netinkamai gydomas ar iš viso negydomas peršalimas, „pri-sidėjus“ bakterinei infekcijai gali išprovokuoti sinusitą, ausų uždegimą, bronchitą bei plaučių ligas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) padidėjo visose apskrityse. NVSC duomenimis, lapkričio 22–28 d. Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 58,9 atvejo 10 tūkst., ankstesnę savaitę – lapkričio 15–21 d. – minėtas rodiklis buvo 53,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Peršalimo ligos yra nemalonus palydovas šaltuoju metų laiku, kuris užklumpa visada ne laiku. Kaip apsisaugoti nuo peršalimo, ką daryti jau susirgus, ar kaip atsikratyti kitų nemalonių rudens dovanų – slogios nuotaikos ir nemigos, naujienų portalui tv3.lt pasakojo vaistažolininkas Marius Lasinskas. Vaistažolininkas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas ir knygų „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ bei „Vaistažolių pasakos.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę padidėjo. NVSC duomenimis, praėjusią savaitę Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 52,8 atvejo 10 tūkst., pirmąją lapkričio savaitę – 44,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus – perštinčią gerklę, kosulį, slogą, bendrą silpnumą, ne visada reikia skubėti griebtis cheminių vaistų. Anot vaistininkės Ingos Norkienės, per pirmąsias tris paras ypač svarbu leisti sau ilsėtis, gerti daug šiltų skysčių ir vengti streso – geriau atraskite, kas kelia nuotaiką. Jeigu per šį laiką sveikata negerėja ar simptomai netgi sunkėja – tarkitės su gydytoju ar vaistininku ir nenustokite vartoję pakankamai skysčių.

Pasaulio vis dar nepaleidžiantis koronavirusas sezoninių peršalimo ligų, deja, reikšmingai nesumažino. Orui vis labiau vėstant, šios, kaip ir kasmet, puola didelius ir mažus. Ir nors visuomenėje kartais vis dar pajuokaujama, kad sloga – dar ne liga ir praeina savaime, Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja otorinolaringologė Inga Tamošaitienė atkreipia dėmesį, kad į slogą numoti ranka nevalia.

Visi nori kiek įmanoma greičiau atsikratyti peršalimo, bet kartais tai nėra taip paprasta. Jau seniai baigėsi tos dienos, kai paprasto peršalimo nepakakdavo, kad liktume namuose. Koronaviruso pandemija plačiai paskleidė žinią, kad prastai besijaučiantys neturėtų niekur eiti. Juk nė vienas nenorime užkrėsti kitų žmonių. Taip pat kalbama, kad po pandemijos sumažėjus imunitetui, paprastas peršalimas žmones veikia stipriau, nei prieš tai.

Vos atvėsus orams, daugeliui tenka susidurti su nemalonia problema – sloga, kuri, kenčiama diena iš dienos, ima varginti. Tačiau yra natūralių būdų, kurių galite griebtis, norėdami sumažinti nosies užgulimą ir palengvinti slogą. Sloga arba rinorėja – būklė, kai nosies ertmė prisipildo daug gleivių skysčio. Slogą dažniausiai sukelia peršalimas ir gripas, kitos slogos priežastys yra alergijos ir šienligė. Gerkite daug skysčių Skysčių kiekio organizme palaikymas turi daug naudos jūsų kūnui.

Gerklės skausmas gali būti labai nemalonus ir kankinti ilgą laiką. Pagrindiniai simptomai yra skausmas ir dirginimas, ypač ryjant. Gerklės skausmas atsiranda kaip imuninis atsakas į virusines ir bakterines infekcijas. Natūralus imuninis atsakas sukelia gerklės gleivinės uždegimą ir patinimą, tačiau kai kurios natūralios priemonės gali padėti, o jų nauda pagrįsta net moksliniais tyrimais.  Obuolių sidro actas Obuolių sidro actas yra natūralus sveikatos tonikas.

Peršalimo simptomai gydantis namuose dažniausiai praeina per kelias dienas ir be komplikacijų. Tačiau vaistininkai pastebi, kad pacientai, norėdami greičiau pasveikti, neretai daro klaidas, kurios ligos eigą gali apsunkinti. Vaistininkė Jurgita Jankauskienė primena, kad pajutus peršalimo simptomus reikėtų atlikti COVID-19 tyrimą mobiliajame punkte, o gavus rezultatą kreiptis į šeimos gydytoją dėl tolesnio gydymo.

Atvėsus orams, vis dažniau susiduriame su peršalimo ligomis ir nusilpusiu imunitetu, kurie paskatina itin nemalonios pūslelinės suaktyvėjimą. Šį virusą savyje nešioja daugiau nei 90 proc. pasaulio populiacijos, dėl to kiekvienam iš mūsų yra itin svarbu žinoti, kas paskatina pūslelinės suaktyvėjimą ir kaip teisingai ją gydyti.

Vis šaltesnis ir šlapesnis ruduo žmonių kasdienybę užpildo įvairiais su sveikata susijusiais rūpesčiais – nesibaigiančia sloga, kosuliu ar peršalimu. Vienas geriausių būdų sustiprinti savo imunitetą ir išlaikyti žvalią nuotaiką – naudingos natūralios priemonės ir skirtingi jų vartojimo būdai – nuo arbatų ar fermentuotų uogų iki nuo visų ligų apsaugančių preparatų.

Ekspertai pasakė, ką daryti ryte, popiet ir vakare, jei norite atbaidyti pirmuosius ligos požymius siaučiant peršalimo ir kitiems virusams. Šiuo laikotarpiu daugelis žmonių skundžiasi sunkaus peršalimo simptomais. Visi atpažįstame tos pirmuosius peršalimo požymius – daugelis tokių atveju griebiasi šiltos sriubos ir vaistų, o tada šiltai įsisupa į antklodes ir laukia, kol praeis.

Įsibėgėjęs ruduo džiugina besikeičiančiomis gamtos spalvomis, tačiau daugeliui sunkiai perkandamas besikeičiantis oras, prie kurio prisitaikyti retkarčiais, rodos, nepavyksta, ko pasekoje dienas tenka leisti namuose, besigydant užpuolusias peršalimo ligas.

Nuo pirmadienio Lietuvoje oficialiai prasideda gripo sezonas, tačiau pirmieji susirgimai gripu užfiksuoti jau kiek anksčiau. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja, kad šiuo metu Lietuvoje gripu serga 3 žmonės, visi jie yra iš Utenos. NVSC primena, kad Lietuvoje gripo sezonas prasideda nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės ir trunka iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės.

Atšalus, keičiantis orams vis dažniau sunegaluoja organizmas – skauda gerklę, varva, užsikemša nosis. Kartais numojus ranka į užsikimšusią nosį peršalimas gali įsisenėti – tai pasireiškia bloga savijauta ar netgi karščiavimu. Specialistai sako, kad sloga geriau pradėti rūpintis iškart, nes negydoma ji gali komplikuotis. Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikų ausų ir gerklės ligų gydytoja Daina Šimulynienė sako, kad paprastai sloga trunka iki 7 dienų ir ją išsigydyti galime namuose.

Atvėsus orams poliklinikas užplūdo negaluojantys pacientai. Paskutinėmis rugsėjo savaitėmis sergamumas ūminėmis viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis smarkiai šovė į viršų – serga ir vaikai, ir suaugę. O bendras sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodiklis yra dvigubai didesnis nei pernai tuo pačiu metu. Sostinės poliklinikose rikiuojasi eilės pacientų. Vieni skundžiasi prasta savijauta – gerklės skausmu, sloga, kai kurie ir kosuliu.

Kai oro temperatūra sparčiai krenta ir dienos tampa vis žvarbesnės, aplinkoje ima siautėti virusai. Šiuo laikotarpiu padaugėja žmonių, kurie skundžiasi suprastėjusia savijauta, perštinčia gerkle ir karščiavimu. Vaistininkė Greta Šimkė dalijasi patarimais, kaip padėti savo imuninei sistemai kovoti su negalavimus sukeliančiais virusais.

Artėjant žiemai, susirgimų virusinėmis infekcijomis tik daugės, be to ne tik keičiasi orai, o ir turime galimybę bendrauti su šeima, draugais ir kolegomis, ko praėjusiais metais negalėjome laisvai daryti. Jei jau jaučiate pirmuosius peršalimo simptomus, čia jums padės vaistininkė Giulia Guerrini. Ji pasidalijo patarimais, kaip kovoti su nemaloniomis virusinėmis infekcijomis. „Nueikite į karštą vonią arba prauskitės duše, kad būtų daug garų.

Žvarbūs rudeniški orai skatina rinktis sotesnius patiekalus, gerti daugiau karštųjų gėrimų ir pasirūpinti organizmo stiprinimu. Subalansuota mityba ir tokių produktų kaip imbieras bei citrina įtraukimas į kasdienį valgiaraštį ne tik padeda atrasti naujų skonių, bet ir prisideda prie imuniteto. Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad vos prasidėjus šaltajam sezonui imbiero ir citrinų pardavimai iš karto šokteli.  „Prasidėjęs ruduo keičia ir mitybos įpročius.

Jau nuo rugpjūčio mėnesio, ypač, kai orai tapo permainingi, vaistinėse pagausėjo pacientų, jaučiančių peršalimo ar kitų virusinių infekcijų simptomus, o sergančiųjų pastaruoju metu tik gausėja. Kiti Lietuvos gyventojai aktyviai domisi prevencinėmis, imunitetą stiprinančiomis priemonėmis kaip vitaminas D, vitaminas C, žuvų taukai ir kt. „Šiuo metu pastebime didesnius pacientų srautus vaistinėse, taip pat daugiau klientų ir didesniais kiekiais apsiperka internetinėje vaistinėje.

Netikėtai užkluptas negalavimų dažnas kaltina neveiksmingą imuninę apsaugą, tačiau retai susimąsto, kodėl organizmas nesugeba apsiginti nuo jį puolančių virusų. Tiesa tokia, kad savo imunitetą žmogus nualina pats: gyvendamas nuolatinėje įtampoje, neskirdamas laiko poilsiui ir fiziniam aktyvumui, valgydamas nereguliariai ir nesveikai.

Žmonių pagal amžių nesirenkančios peršalimo ligos dažniausiai organizmą puola vasaros pabaigoje- rudens pradžioje. Deja, įprastai šių ligų atsiradimą lemia klaidingi žmonių veiksmai, o komplikacijas – jaučiamų simptomų ignoravimas. Šeimos gydytoja įspėja, kad vėluojant suteikti reikalingą gydymą, kyla virusinių organizmo infekcijų rizika bei pataria, kaip tinkamai pasirūpinti savimi šių metų laikų sandūroje.

Varvanti ir užgulusi nosis, gerklės perštėjimas, nežymiai pakilusi kūno temperatūra bei sausas kosulys – tokiais simptomais vis dažniau skundžiasi į vaistinę užsukantys pacientai. Vaistininkas Mintautas Kamandulis sako, kad pacientai ieško patarimo, kaip greičiau išgyti ir priduria, kad tokių negalavimų atsiradimą dažniausiai skatina neapdairios klaidos.

Kaunietei Vaivai – 24-eri, neseniai ji baigė pirmąjį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) magistro studijų kursą, o nuo pavasario dirba Vytauto Didžiojo Karo muziejuje, yra muziejininkė – gidė ir edukatorė. Jos vedamų ekskursijų dalyviai nustebtų sužinoję, kad jų puikioji gidė jau 5-eri metai gyvena su transplantuotu inkstu. „Esu be galo laiminga. Jei ne donoro inkstas, šiandien gyvenčiau kitaip, nebūčiau nei studijavusi, nei dirbusi“, – su dėkingumu kalba Vaiva.

Įkaitus orams, ypač temperatūrai perkopus 30 °C, daugelis žmonių imasi visų įmanomų priemonių, kad sumažintų oro temperatūrą namuose ar automobilyje ir pajaustų gaivos bei vėsos pojūtį. Tikriausiai pats efektyviausias būdas reguliuoti temperatūrą yra kondicionieriai. Jie naudingi ar žalingi organizmui – atsako vaistininkė. „Prakalbus apie kondicionierius, vyrauja prieštaringos nuomonės, gal net ir mitai. Nauda ar žala tai organizmui? Vieną atsakymą rasti labai sunku.

Po šiltesnių pavasariškų dienų vaistinėse padaugėjo klientų, kurie skundžiasi peršalimo simptomais – galvos, gerklės skausmu, šiek tiek pakilusia temperatūra. Vaistininkai sako, kad tai gali būti pavasarinis peršalimas ir perspėja būti atsargiems. Vos atšilus orui daugelis atsipalaiduoja ir skuba nusimesti šiltus drabužius. „Eurovaistinės“ vaistininkai pataria neskubėti, net dirbant lauke sušilus nenusirengti viršutinio drabužio, nes per daug apsinuoginus padidėja tikimybė peršalti.

Šių metų balandžio mėnesį, palyginti su kovu, gyventojai iš vaistinių lentynų šlavė kur kas daugiau priemonių nuo peršalimo ligų. Vaistinių tinklo „Gintarinė vaistinė“ atstovų teigimu, šio gana neįprasto pakilimo priežastys gali būti kelios, viena iš jų – karantino atlaisvinimas. Vaistinių tinklo duomenimis, prekių nuo peršalimo pardavimai šių metų sausio-vasario mėnesiais buvo daugiau nei 2 kartus mažesni palyginti su įprastu 2020 metų sezonu.

Greičiausiai visi pamename mamos pasakymą, kad vos sušilus orui nesėdėtume ant šalto grindinio. Be to, pavasarį pasirodant daugiau saulės ir kylant temperatūrai, norisi kuo greičiau nusimesti žieminius paltus, apsivilkti plonesnius drabužius ir apsiauti lengvesnius batus. Tačiau neskubėkite – taip galite pasigauti šlapimo pūslės uždegimą. Plačiau apie ligą tv3.lt portalui pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojas urologas dr. Kęstutis Vaičiūnas.

Nuo seno kalbama, kad pavasarį su gamta atgyja ir peršalimo ligos. Šios kalbos nėra iš piršto laužtos – jau dabar galime pastebėti, kad atšilus draugus ar šeimos narius dažniau puola sloga ar kiti susirgimai. Tai patvirtina ir Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Edita Svikščiūtė. Pavasarį šviečiant saulei norisi vis daugiau laiko praleisti gryname ore, tačiau kartais pasivaikščiojimus tenka atidėti dėl perštinčios gerklės, slogos ar kiti virusinių susirgimų požymių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje vasario 1–7 d. bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis šiek tiek sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite. Praėjusią savaitę daugiausia sergančiųjų užregistruota Šiaulių apskrityje (17,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų), mažiausia – Tauragės apskrityje (9,4 atvejo 10 tūkst.

Gydytojai įspėja, kad sloga ir kiti peršalimo simptomai turėtų būti traktuojami kaip galimi COVID–19 požymiai. Koronavirusu sergantiems pacientams dažnai pasireiškia gerklės skausmas, sloga ir užsikimšusi nosis, galvos skausmai, sako šeimos gydytojai.

Pasijutus prastai susimąstome, kaip turėtume elgtis – galbūt reikėtų visą dieną gulėti lovoje, o gal galima ir pasportuoti. Gydytojų teigimu, pasireiškus tam tikriems simptomams nuo sporto reikėtų susilaikyti. Kokie tai simptomai domėjosi TV3 laida „Būk sveikas“.  „Peršalimo metu dažniausiai jaučiami simptomai yra nosies užburkimas, slogavimas, gerklės perštėjimas.

Nors šalį kaip reikiant kaustys šaltis, gydytojai neslepia, kad pandemijai toks oras yra dėkingas – kuo temperatūra žemesnė, tuo virusams plisti sąlygos mažiau palankios. Be to, pastebima, kad sergančiųjų Covid-19 kiek sumažėjo ir į „savo vietą“ grįžta peršalimo ligos. Kaip pasakojo „MediCa klinikos“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė, palankiausios virusams, tarp jų – ir COVID-19, plitimui drėgnas ir vėsus oras.  „Iš esmės virusų plitimui labai palanki vėsuma ir drėgmė.

Atėjus žvarbiems orams atrodo, kad gyvenimas sulėtėja – norisi vis dažniau apsisupti šiltu pledu ir laiką leisti prie televizoriaus ekrano. Tačiau tai ne visada pavyksta ir tenka išeiti į lauką pučiant žvarbiam vėjui ar drebiant sniegui. Naujienų portalui tv3.lt skaitytoja uždavė klausimą, ką rengtis, kad išėjimas į lauką nesibaigtų nušalimu.

Itin dažnai šaltuoju sezonu linksniuojamas susirgimas – ausų uždegimas – toli gražu nėra vien tik mažų vaikų liga. Gydytojai įspėja, kad suaugusiesiems ji ne mažiau pavojinga: komplikavęsis ausų uždegimas gali ne tik pažeisti ausies būgnelį, bet ir veido nervą, sukelti kitų bėdų. VU ligoninės Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro vadovo prof. dr. Eugenijaus Lesinsko aiškinimu, paprastai stebimi keli sergamumo ausų uždegimais padidėjimai.

Šaltuoju metų laikotarpiu siaučia ne tik koronavirusas, bet ir kitos sezoninės ligos – peršalimas bei gripas. Vaistininkas Rimvydas Blynas pasakoja, ko reikėtų imtis pajutus pirmuosius ligos simptomus, kad nepakenktumėte nei sau, nei kitiems. Vaistininko teigimu, iš pirmo žvilgsnio gripas, peršalimas ir koronavirusas gali turėti panašių simptomų. „Šiuo metu koronaviruso diagnostika kelia daug iššūkių, nes liga yra nauja, nepakankamai gerai mums pažįstama.

Mūsų organizme gyvena net keli kilogramai mikroorganizmų. Dauguma jų atlieka mums naudingą darbą, bet ne visi. Anot žinomo neurologo, medicinos mokslų daktaro Jokūbo Fišo, su blogaisiais mikroorganizmais kovoti žmogui labai padeda vitaminas C. Plačiau apie tai jis papasakojo laidoje „Būk sveikas“. „Tie gerieji mikroorganizmai yra mūsų pagalbininkai, jie yra mes patys, mūsų alterego.

Vaistiniai augalai – viena geriausių profilaktinių priemonių. Vaistažolių arbatas galima vartoti ilgą laiką neišbalansuojant organizmo vidinių sistemų. Apie tai – laidoje „Būk sveikas“. „Ką duoda vaistažolių vartojimas profilaktiškai? Jos duoda pasiruošimą organizmo vidinių sveikatos problemų sprendimui, duoda visų organizmo funkcijų sustiprinimą ir net padeda organizmui pasiruošti galimiems blogiems pokyčiams.