Apie praeities gydymo metodų efektyvumą portalas tv3.lt pasikalbėjo su vaistininke Giedre Tautkevičiene.
Ar liaudies medicina vis dar išlieka populiari?
Aš manau kad taip, tačiau ne visi gydymo metodai. Kai kurios veiksmingos priemonės yra naudojamos iš kartos į kartą, pavyzdžiui inhaliacijos vandens garais, įvairių kompresų naudojimas ant sumušimų, ar ramunėlių kompresai esant odos uždegimams.
Šios priemonės yra populiarios iki šiol. Liaudies medicina yra veiksminga, bet kartais gali būti žalinga.
Kokios gydymo priemonės gali būti žalingos?
Liaudies medicinoje yra svarbu įvertinti ar ji gali padėti tam tikrame atvejyje, kadangi kartais savarankiškas gydymas liaudies medicina gali užvilkinti ligą. Padidėjus kraujo spaudimui kai kurie žmonės bando gydytis liaudiškomis priemonėmis ir dažnu atveju jos yra neveiksmingos.
Pavyzdžiui, jeigu žmogui yra padidėjęs cholesterolis kyla didelė infarkto rizika, todėl yra svarbu nustatyti ir įvertinti ar naudojama priemonė yra tinkama.
Jeigu žmogų kamuoja intensyvus peršalimas, padidėja temperatūra virš 37 laipsnių ir jis eina kaitintis vonioje, tai padaro daugiau žalos nei naudos. Pakilusi temperatūra nurodo, kad imuninė sistema kovoja su infekcija, o termoreguliacija bando normalizuoti kūno temperatūrą.
Jeigu peršalimu sergantis žmogus kaitinasi karštoje vonioje organizmui prireiks daugiau jėgų temperatūros normalizavimui. Yra žmonių, kurie labai mėgsta natūralius produktus. Aš turėjau vieną pacientę, turinčią labai jautrią ir alergišką odą. Jos močiutė jaunystėje naudojo grietinę kaip veido kaukę, pacientė nutarė išbandyti metodą, užsitepė ant veido ir jai prasidėjo stipri alerginė reakcija, kuri tęsėsi ilgą laiką.
Ši priemonė netiko jai, bet reikia nepamiršti to, kad anksčiau grietinė buvo kitokia nei ta kurią šiuo metu matome parduotuvėse. Šis atvejis įrodo, kad tos priemonės kurios buvo veiksmingos prieš 20 ar 50 metų, galimai buvo naudojamos dėl to, kad nebuvo kito pasirinkimo.
Kai kurie vyresnės kartos atstovai sakytų, kad bronchitą reikia gydyti taurėmis, gerti spiritą nuo gerklės skausmo arba skalauti burną sūdytu vandeniu, gerti daug vaistažolių arbatų.
Taures galima naudoti jeigu žmogų kamuoja labai karkalingas kosulys. Šiuo metu taurės nėra dažnai naudojamos medicinoje. Jos kai kuriais atvejais turi neigiamą įtaką ligos gydymui, nes žmonės jas pradeda naudoti turint bet kokio tipo kosulį. Taurės gali pernelyg stipriai nudeginti odą, o tai pablogina bendrą žmogaus savijautą.
Anksčiau spiritas buvo naudojamas kaip vienintelė gydymo priemonė. Žmonės turėjo spirito, įvairių vaistažolių, todėl gamino tinktūras. Pertusinas yra visiems žinoma tinktūra, ji yra labai skani, tačiau joje yra nemažas spirito kiekis. Anksčiau tokia tinktūra buvo plačiai naudojama, tačiau tik dėl to, kad kitų priemonių nebuvo.
Vyresnio amžiaus žmonės mėgsta gerti vaistažolių arbatas. Bronchito gydyme vaistažolės yra viena geriausių priemonių. Galima gerti daug įvairių augalinės ar cheminės kilmės vaistų, bet jeigu negeriame pakankamo kiekio skysčių, vaistai nesuveiks. Jeigu sergantis žmogus geria vaistažolių arbatas, tai suteiks jam daugiau galimybių pasveikti.
Dar vienas praeities medicinos gydymo metodas yra kojų kaitinimas karštame vandenyje. Ar tokia priemonė yra veiksminga?
Kaitinti kojas yra naudinga, jeigu žmogus yra peršalęs. Tai aktyvuoja imuninę sistemą, tačiau kojų negalima kaitinti jeigu yra pakilusi temperatūra, nes organizmui prireiks daugiau jėgų kūno temperatūros reguliavimui.
Svarbu, kad kojų kaitinimas neperaugtų į kojų deginimą. Prisimenu, vaikystėje labai bijojau kojų kaitinimo, nes reikėjo kišti kojas į labai karštą vandenį. Tai suteikdavo daugiau kančios nei naudos. Man atrodo, kad kojų kaitinimas turi būti su gerokai šiltu vandeniu, jis neturi būti labai karštas, į kurį sunku įdėti koją.
Žvelgiant į liaudies medicinos priemonių visumą į akį krenta šlapimo naudojimas, neva vartojant jį tiek išoriškai, tiek jį geriant galima išgydyti plaučių uždegimą, akių ir ausų ligas. Ar tai yra tiesa?
Aš manau kad tai nėra tiesa. Organizmas su šlapimu išskiria labai daug medžiagų, kurios organizmui nėra reikalingos. Nemanau kad tokių medžiagų vartojimas yra sveikas.
Net dabar savo darbe nuolat iš įvairių žmonių girdžiu pasakojimus apie šlapimo gydomąsias galias. Man atrodo tai nesaugi priemonė. Jeigu mūsų organizmas šalina tam tikras medžiagas, tai turi būti aišku, kad jų nereikėtų vartoti pakartotinai.
Ar yra veiksminga gerti pieną su medumi arba dėti ant nosies šiltus kiaušinių ar bulvių kompresus?
Šilti kompresai yra veiksmingi. Jie yra naudojami ant nosies, tam kad palengvintų slogą. Žmonės deda šiltą kiaušinį ant akies, kai auga miežis. Miežiui reikalinga šiluma, kad jis greičiau prasprogtų. Ar tai bus šiltas kompresas, ar mes susivilgysim kokį audeklą, ar tai bus kiaušinis, kompreso esmė yra šiluma. Anksčiau žmonės rinkdavosi kiaušinį dėl to, kad jis ilgiau išlaiko šilumą.
Dedant šiltą kompresą ant nosies, kai žmogus turi ūmią slogą, jis veikia atpalaiduojančiai. Kompresai turi gydomąją savybę, bet tik dėl to, kad yra šilti. Nėra svarbu kas duoda šilumą – ar tai būtų bulvė, ar kiaušinis.
Šiltų kompresų negalima naudoti jeigu žmogus turi kokį nors tinimą, jeigu jam skauda dantį, ar jam yra išrautas dantis, tokiose atvejuose visada yra rekomenduojama šaldyti.
Daugelis liaudies medicinos gydymo būdų yra veiksmingi ir geri, tik reikia žinoti, kada ir kokį metodą naudoti. Tokiu atveju reikėtų ateiti į vaistinę arba paskambinti gydytojui ir gauti profesionalią konsultaciją.
Yra mitas, kad tam kad gautume konsultaciją vaistinėje reikia būtinai kažką nusipirkti, nes kitaip žmogus negali užduoti klausimo – tai netiesa. Jeigu kyla kažkokių klausimų, galima pasiskambinti arba užeiti į vaistinę ir gauti konsultaciją, tai nieko nekainuoja.
Kokių liaudies medicinos gydymo priemonių reikėtų vengti?
Aš siūlyčiau vengti skysčių, šalinamų iš organizmo, naudojimo į vidų ar į išore. Šlapimo kompresai yra nepriimtini.
Jeigu žmogų kamuoja stiprus skausmas, kraujavimas, aukšta temperatūra, geriau nesiimti liaudies medicinos metodų o kreiptis į specialistą.
Nerekomenduočiau mažinti padidėjusį rūgštingumą geriant sodą. Taip, tai sumažins rūgštingumą, nes soda yra šarmas, tačiau skrandyje įvyksta reakcija, kai soda išskiria anglies dvideginį, kuris pakartotinai sukuria rūgštingumą ir dirgina skrandį. Trumpalaikėje perspektyvoje soda nesudarys jokių didelių problemų, tačiau dažnas vartojimas dirgins skrandį. Tai nėra labai pavojinga, bet ir nėra rekomenduotina.
Ką perka žmonės nenorintys gydytis įprastais mums žinomais vaistais?
Yra žmonių, kurie linkę į natūralius gydymo būdus. Dalis iš jų yra galbūt nusivylę dėl to, kad jiems kažkada buvo taikomas netikslingas gydymas, arba jie netinkamai vartojo vaistus, arba jiems pasireikšdavo šalutiniai poveikiai.
Mano artimoje aplinkoje žmogus turėjo likutį antibiotikų po buvusio gydymo. Jis blogai pasijuto, jam pasirodė, kad plaučiuose prasidėjo kažkokia infekcija, pakilo temperatūra, buvo stiprus kosulys ir nesikonsultavęs su gydytoju jis nusprendė pradėti vartoti antibiotikus.
Jis turėjo keturias tabletes, tai yra kiekis, kurio pakaktų tik dviems dienoms. Suvartojęs dviejų dienų kursą jis pasijuto geriau. Po savaites laiko jam prasidėjo plaučių uždegimas, buvo skirti antibiotikai, tačiau jie nebebuvo veiksmingi, kadangi bakterijos įgavo atsparumą šiems vaistams. Jam skyrė ženkliai stipresnius antibiotikus, o dėl to organizmas ženkliai nusialino.
Galbūt dėl to žmogus nusprendė nesikreipti pas gydytojus. Bet problema kilo ne dėl to, kad gydytojas parinko blogą gydymo būdą o dėl to, kad žmogus blogai pasielgė išgerdamas dviejų dienų antibiotikų kursą.
Kartais žmonės turi tam tikras patirtys, kai jiems atrodo, kad cheminiai vaistai nėra veiksmingi arba duoda daugiau žalos nei naudos ir dėl to jie nenori jų vartoti. Kita dalis žmonių yra linkę į natūralius gydymo būdus, jiems patinka gydytis augaliniais preparatais.
Teksto autorė: praktiką atliekanti žurnalistė Paula Stepanenkova.
