peršalimas

Šių metų balandžio mėnesį, palyginti su kovu, gyventojai iš vaistinių lentynų šlavė kur kas daugiau priemonių nuo peršalimo ligų. Vaistinių tinklo „Gintarinė vaistinė“ atstovų teigimu, šio gana neįprasto pakilimo priežastys gali būti kelios, viena iš jų – karantino atlaisvinimas. Vaistinių tinklo duomenimis, prekių nuo peršalimo pardavimai šių metų sausio-vasario mėnesiais buvo daugiau nei 2 kartus mažesni palyginti su įprastu 2020 metų sezonu.

Greičiausiai visi pamename mamos pasakymą, kad vos sušilus orui nesėdėtume ant šalto grindinio. Be to, pavasarį pasirodant daugiau saulės ir kylant temperatūrai, norisi kuo greičiau nusimesti žieminius paltus, apsivilkti plonesnius drabužius ir apsiauti lengvesnius batus. Tačiau neskubėkite – taip galite pasigauti šlapimo pūslės uždegimą. Plačiau apie ligą tv3.lt portalui pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojas urologas dr. Kęstutis Vaičiūnas.

Nuo seno kalbama, kad pavasarį su gamta atgyja ir peršalimo ligos. Šios kalbos nėra iš piršto laužtos – jau dabar galime pastebėti, kad atšilus draugus ar šeimos narius dažniau puola sloga ar kiti susirgimai. Tai patvirtina ir Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Edita Svikščiūtė. Pavasarį šviečiant saulei norisi vis daugiau laiko praleisti gryname ore, tačiau kartais pasivaikščiojimus tenka atidėti dėl perštinčios gerklės, slogos ar kiti virusinių susirgimų požymių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje vasario 1–7 d. bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis šiek tiek sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite. Praėjusią savaitę daugiausia sergančiųjų užregistruota Šiaulių apskrityje (17,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų), mažiausia – Tauragės apskrityje (9,4 atvejo 10 tūkst.

Gydytojai įspėja, kad sloga ir kiti peršalimo simptomai turėtų būti traktuojami kaip galimi COVID–19 požymiai. Koronavirusu sergantiems pacientams dažnai pasireiškia gerklės skausmas, sloga ir užsikimšusi nosis, galvos skausmai, sako šeimos gydytojai.

Pasijutus prastai susimąstome, kaip turėtume elgtis – galbūt reikėtų visą dieną gulėti lovoje, o gal galima ir pasportuoti. Gydytojų teigimu, pasireiškus tam tikriems simptomams nuo sporto reikėtų susilaikyti. Kokie tai simptomai domėjosi TV3 laida „Būk sveikas“.  „Peršalimo metu dažniausiai jaučiami simptomai yra nosies užburkimas, slogavimas, gerklės perštėjimas.

Nors šalį kaip reikiant kaustys šaltis, gydytojai neslepia, kad pandemijai toks oras yra dėkingas – kuo temperatūra žemesnė, tuo virusams plisti sąlygos mažiau palankios. Be to, pastebima, kad sergančiųjų Covid-19 kiek sumažėjo ir į „savo vietą“ grįžta peršalimo ligos. Kaip pasakojo „MediCa klinikos“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė, palankiausios virusams, tarp jų – ir COVID-19, plitimui drėgnas ir vėsus oras.  „Iš esmės virusų plitimui labai palanki vėsuma ir drėgmė.

Atėjus žvarbiems orams atrodo, kad gyvenimas sulėtėja – norisi vis dažniau apsisupti šiltu pledu ir laiką leisti prie televizoriaus ekrano. Tačiau tai ne visada pavyksta ir tenka išeiti į lauką pučiant žvarbiam vėjui ar drebiant sniegui. Naujienų portalui tv3.lt skaitytoja uždavė klausimą, ką rengtis, kad išėjimas į lauką nesibaigtų nušalimu.

Itin dažnai šaltuoju sezonu linksniuojamas susirgimas – ausų uždegimas – toli gražu nėra vien tik mažų vaikų liga. Gydytojai įspėja, kad suaugusiesiems ji ne mažiau pavojinga: komplikavęsis ausų uždegimas gali ne tik pažeisti ausies būgnelį, bet ir veido nervą, sukelti kitų bėdų. VU ligoninės Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro vadovo prof. dr. Eugenijaus Lesinsko aiškinimu, paprastai stebimi keli sergamumo ausų uždegimais padidėjimai.

Šaltuoju metų laikotarpiu siaučia ne tik koronavirusas, bet ir kitos sezoninės ligos – peršalimas bei gripas. Vaistininkas Rimvydas Blynas pasakoja, ko reikėtų imtis pajutus pirmuosius ligos simptomus, kad nepakenktumėte nei sau, nei kitiems. Vaistininko teigimu, iš pirmo žvilgsnio gripas, peršalimas ir koronavirusas gali turėti panašių simptomų. „Šiuo metu koronaviruso diagnostika kelia daug iššūkių, nes liga yra nauja, nepakankamai gerai mums pažįstama.

Mūsų organizme gyvena net keli kilogramai mikroorganizmų. Dauguma jų atlieka mums naudingą darbą, bet ne visi. Anot žinomo neurologo, medicinos mokslų daktaro Jokūbo Fišo, su blogaisiais mikroorganizmais kovoti žmogui labai padeda vitaminas C. Plačiau apie tai jis papasakojo laidoje „Būk sveikas“. „Tie gerieji mikroorganizmai yra mūsų pagalbininkai, jie yra mes patys, mūsų alterego.

Vaistiniai augalai – viena geriausių profilaktinių priemonių. Vaistažolių arbatas galima vartoti ilgą laiką neišbalansuojant organizmo vidinių sistemų. Apie tai – laidoje „Būk sveikas“. „Ką duoda vaistažolių vartojimas profilaktiškai? Jos duoda pasiruošimą organizmo vidinių sveikatos problemų sprendimui, duoda visų organizmo funkcijų sustiprinimą ir net padeda organizmui pasiruošti galimiems blogiems pokyčiams.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) įspėja, kad peršalus ir nusprendus paieškoti medikamentų namų vaistinėlėje, reikėtų itin atsargiai.  Vienas tokių vaistų – visiems gerai žinomas paracetamolis, slopinantis karščiavimą, mažinantis vidutinį ir sunkų skausmą.  Visgi suvartojus per didelę jo dozę galima apsinuodyti ir dėl to atsirasti rimtų kepenų pažeidimų. Vartojant alkoholį arba sergant kepenų ligomis net ir gydomoji paracetamolio dozė gali sukelti sveikatos sutrikimų.

Nors sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis šiemet yra mažesnis nei pernai, pasigauti visa dar galima ne tik COVID-19, bet ir paprastą peršalimą sukeliančią infekciją. Biomedicinos mokslų daktarė ir BENU vaistininkė Aurima Stankūnienė pastebi, kad dažnas gyventojas, pajutęs pirmuosius peršalimo simptomus, linkęs vaistinėje teirautis visų įmanomų preparatų jiems lengvinti.

Atėjusi žiema gąsdina ne tik šalčiu ar ledu, bet ir virusais, todėl visada naudinga žinoti, kaip greitai susitvarkyti su ligą pranašaujančiais ženklais, nesigriebiant vaistų, o panaudojant gamtoje slypinčias jėgas.

Neretai atvėsusių orų palydovu tampa peršalimo ligos ir kosulys. Šiemet kosulys įgavo dar ir kitą reikšmę – tai vienas pagrindinių COVID-19 infekcijos simptomų. Todėl sveikatos specialistai sako, kad nevalia į kosulį žiūrėti pro pirštus, o kosulio gydymas turėtų būti prioritetu. Vaistininkė pataria, kokiais atvejais po ranka turėtų būti vaistai nuo kosulio, o kuomet arbata nuo kosulio.

Virusų plitimo periodu visur, kur pasukate, rodos, girdite kosulį ar matote, kaip kažkas čiaudėja – pradedate nerimauti, ar jūs nesusirgsite, neužsikrėsite. Natūralu, kad norite, jog jūsų imuninė sistema būtų pakankamai stipri, kad galėtumėte kovoti su mikrobais, su kuriais susiduriate. Visgi, jei pastebėjote, kad dažnai sergate nežymiomis infekcijomis, jaučiate ilgalaikį nuovargį ir patiriate daug streso – tai gali reikšti, kad tuoj turėsite arba jau turite susilpnėjusią imuninę sistemą.

Į Lietuvą sugrįžus ne tik karantinui, bet ir sezoninėms peršalimo ligoms, pacientams neretai kyla klausimas, kaip apsisaugoti ir pasirūpinti savo sveikata. Vilniuje įsikūrusioje „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Kornelija Pumputienė sako, kad laikantis kelių pagrindinių taisyklių galima sumažinti susirgimo sezoninėmis ligomis tikimybę.

Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis praėjusią savaitę truputį padidėjo, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Jo duomenimis, lapkričio 2–8 dienomis bendras sergamumo rodiklis šalyje siekė 31,5 proc. 10 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę jis buvo 30,1 procento.

Gerklės skausmas, užgulusi nosis, temperatūra – vieni iš dažniausių peršalimo simptomų. Keli paprasti būdai gali padėti pasijusti geriau ir greičiau pasveikti. Taigi, kokie jie?  Skysčiai. Esant aukštai temperatūrai gausiai prakaituojama – taip iš organizmo pašalinami mikrobai bei jų išskiriami toksinai, todėl norint greičiau pasveikti, labai svarbu atkurti skysčių balansą. Per dieną rekomenduojama išgerti 8 puodelius vandens, natūralių sulčių arba žolelių arbatos.

Ateinantis peršalimo ligų sezonas šį rudenį kaip niekad kelia daug nerimo sveikatos priežiūros specialistams ir gyventojams. Neabejojama, kad susirgimų COVID-19 skaičius augs, daugės ir norinčiųjų išsitirti, ar karščiavimas ir kosulys – ne koronavirusinės infekcijos pradžia. Svarbu žinoti, kuo skiriasi COVID-19, peršalimo ir gripo simptomai, kad galėtumėte tinkamai nuspręsti, ar reikia skubėti tirtis dėl koronavirusinės infekcijos, o gal užteks karštos arbatos.

Kovą su koronavirusu apsunkina ir kitos šaltuoju metų laikų padažnėjančios ligos. „Eurovaistinės“ vaistininkė Miglė Kazakevičienė pranešime spaudai atsako į dažniausius klausimus apie COVID-19 ir paaiškina, kaip jį atskirti nuo peršalimo. Tarp dešimties klausimų ir vaistininkės patarimas, kaip įveikti nerimą. Kaip žinoti, kad nuo COVID-19 saugojuosi pakankamai? Visų pirma, svarbi asmeninė higiena.

Paprastasis peršalimas gali padėti apsisaugoti nuo koronaviruso, sako užsienio mokslininkai. Kovojant su peršalimu organizmas gamina interfezoną, o jis, tikima, gali padėti kovoti ir su koronavirusu. Jeilio universiteto ekspertai pastebėjo, kad sergant rinovirusu – dažniausia paprastojo peršalimo forma – įsijungia organizmo antivirusinė gynyba. Todėl imuninė sistema yra geriau pasiruošusi kovoti ir su kitais virusais. Tiriama, ar tas pats galioja ir koronavirusui.

Įprastai gripo sezonas šalyje prasideda apie 40-ąją metų savaitę, t.y. rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje. Sausi ir šilti orai šiais metais gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezoną pavėlino, tad dabar puikus metas pasitikrinti, ar esate jam pasiruošę. Gripo simptomai pasireiškia staiga, todėl pravartu namų vaistinėlėje turėti pagrindinius medikamentus, leisiančius kibti į kovą su liga nedelsiant.

Artėja šaltieji metų mėnesiai ir koronaviruso atvejų vis daugėja, todėl kaip niekad verta įsiklausyti į gydytojo patarimus – kaip geriausia apsisaugoti? Kovo mėnesį daugelis dar manė, kad iki vasaros koronavirusas tebus blogas prisiminimas. Tačiau realybė tokia, kad ši liga ir toliau veikia kone visas mūsų gyvenimo sritis, rašoma mirror.co.uk.

Vaikams grįžus į mokyklas dar svarbiau atkreipti dėmesį į koronaviruso simptomus. Artėjant žiemai neišvengiamai padaugės gripo ir peršalimo atvejų, kurių simptomai yra panašūs į COVID–19. Tėvai raginami išmokti pastebėti skirtumus tarp koronaviruso, gripo bei peršalimo. Kai kurie simptomai visoms trims ligoms yra panašūs, todėl kartais juos atskirti gali būti sudėtinga.

Į Lietuvą sugrįžus rudeniui, sugrįžo ir peršalimo ligos. Vėstant orams ir didėjant temperatūrų skirtumams, medikai primena daugiau dėmesio skirti imuniteto stiprinimui, tačiau ragina nepamiršti ir skiepų. Nors šiomis dienomis šalis gyvena visai kitomis aktualijomis, Šiaulių „MediCA klinika“ padalinio šeimos gydytojas Linas Petrauskas pastebi didėjantį sergančiųjų peršalimo ligomis skaičių. Daugiausiai jų – vaikai, o štai vyresni pacientai, pasirodo, serga rečiau.

Apie geležį, magnį ar kalį kalbama dažnai, cinkas yra rečiau minimas mikroelementas, nors savo naudingomis savybėmis jis yra vienas iš trijų būtiniausių. Cinkas naudingas ne tik imuninei sistemai, bet ir grožiui. „Eurovaistinės“ farmacijos specialistai sako, kad svarbu, jog rudenį jo nepritrūktų mūsų organizmui, nes jis naudingas kovojant su peršalimo ligomis. Imuninei sistemai palaikyti cinkas yra toks pat svarbus, kaip ir vitaminas C, D bei kiti mikroelementai.

Rudens sezonas pažeria ir įvairiausių viršutinių kvėpavimo takų ligų, tačiau pradėjusi varvėti nosis visgi nebūtinai reiškia, kad užsikrėtėte COVID-19 infekcija. Specialistai primena pagrindinius simptomus, kaip atskirti paprastą peršalimą nuo gripo ir koronavirusinės infekcijos. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, prof. Saulius Čaplinskas vardija pagrindinius simptomus, būdingus dabar daugiausiai linksniuojamai COVID-19 infekcijai.

Pipirai, druska ir citrina gali pasitarnauti kaip labai skanus salotų padažas, tačiau taip pat gali būti naudojami daugeliui kitų tikslų. Šie trys ingredientai, kartu arba atskirai, gali išspręsti ne vieną negalavimą. Citrinų sultys yra naudojamos tradicinėje medicinoje kaip prakaitą skatinantis produktas ir diuretikas. Druska organizmui yra reikalinga, kaip ir vanduo bei deguonis.

Visi nuo seno žino žuvų taukų naudą kiekvieno sveikatai. Šis maisto papildas ypač aktualus šiuolaikiniam žmogui, kuriam ne visuomet pavyksta pasirūpinti visaverte mityba. Tačiau kaip išsirinkti iš tokios gausos, siūlomos vaistinėse? Daugiau apie žuvų taukus papasakojo „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė.  Žuvų taukus pradėti vartoti naudinga ypač šiuo metu – prieš peršalimo ligų sezoną.

Su pirmosiomis rugsėjo dienomis atėję rudeniški orai į vaistines atginė ir pirmuosius peršalimo simptomais besiskundžiančius pacientus. Ateinantis peršalimo ligų sezonas šį rudenį kaip niekad kelia daug nerimo sveikatos priežiūros specialistams ir gyventojams. Neabejojama, kad susirgimų COVID-19 skaičius augs, daugės ir norinčiųjų išsitirti, ar karščiavimas ir kosulys – ne koronavirusinės infekcijos pradžia.

Sloga, peršinti gerklė, nepaliaujamas čiaudulys – turbūt peršalote? Gali būti, kad apetito beveik neturite, bet kažką valgyti vis tiek reikia. Tinkami maisto produktai peršalus padeda sustiprinti imuninę sistemą ir simptomai dingsta greičiau, tuo tarpu netinkamas maistas būklę gali pasunkinti. „Bright Side“ sudarė sąrašą, kurie maisto produktai tinka geriausiai, o kurių geriausia nevartoti, jei jaučiatės peršalę.

Šiltomis dienomis kiekvienas ieško geriausių būdų atsigaivinti: vieni mirksta vandenyje, kiti mėgaujasi gaiviomis ledų porcijomis, o kai kurie nė akimirkos neįsivaizduoja be kondicionieriaus. Nors šis prietaisas ir gelbsti kovojant su karščiu, netinkamas jo naudojimas gali turėti ir liūdnų pasekmių.

Karštosios birželio savaitės pasiuntė gyventojus į parduotuves. Žmonės ieško būdu, kaip atsivėsinti, ir nuo lentynų šluoja ir ventiliatorius, ir kondicionierius. Medikai aiškina, pastatomas ventiliatorius didelės žalos sveikatai nepadarys, tačiau netinkamai naudojamas kondicionierius gali sukelti peršalimą. Mat, tyrimai rodo, kad daugiau nei trečdalis šalies gyventojų vasarą sunegaluoja.

Vasara Lietuvoje prasidėjo audringai: vietomis siautė škvalas, užfiksuotas viesulas, buvo kruša, liūtys su perkūnijomis. Taip pat termometro stulpelis kilo aukščiau nei 25 laipsniai karščio. Visgi, nepaisant gana šiltos vasaros pradžios, kai kurie žmonės peršalo. Kodėl per karščius persišaldo daugybė žmonių, pokalbis su gydytoju Valerijumi Morozovu.

Oro pokyčių laikotarpiais imunitetas stiprėja geriant daugiau šiltos žolelių arbatos, rašoma food.ndtv.com. Tai padeda išvengti peršinčios gerklės keliamų nemalonumų. Greitas perėjimas iš vieno metų laiko į kitą gali stipriai paveikti imuninę sistemą. Šiuo laikotarpiu žmogaus organizmas nėra itin atsparus infekcijoms, todėl būtina imtis visų atsargumo priemonių. Nevalgykite labai šalto maisto, gerkite daugiau skysčių, daugiau valgykite namuose, o ne kavinėse, taip pat rinkitės sveiką maistą.

51-erių metų vilnietė Jelena jau dvejus metus kovoja su plaučių vėžiu – viena klastingiausių jo formų, kuri kasmet nustatoma daugiau nei tūkstančiui Lietuvos gyventojų. Moteris pasakoja, kad pastebėti gresiantį mirtiną pavojų gali būti iššūkis: iš pradžių galvojusi, kad serga paprastu peršalimu, tik po daugybės tyrimų Jelena išgirdo niūrią diagnozę – III-ios stadijos plaučių vėžys.

Koronavirusui siaučiant ir toliau, žmonės bando ieškoti būdų, kaip nesusirgti. Kai kurie mano, kad išeitis – antibiotikai, nes jie kovoja su infekcijomis, tačiau šeimos gydytoja Justė Latauskienė įspėja nedaryti šios klaidos. Pasak J. Latauskienės, nėra duomenų, kad antibiotikai veiktų koronaviruso infekciją ir jos tikrai neišsigydys. Yra atliekama daugybė tyrimų su daugybe vaistų, bet kol kas nėra patvirtintų duomenų, dėl vaistų, kurie veiktų šį susirgimą.

Po žiemos labai svarbu atstatyti visas prarastas jėgas ir sutvirtinti imunitetą. Visada svarbu žinoti, kaip greitai susitvarkyti ir su pirmaisiais peršalimo ženklais. Atsiradus pirmiesiems simptomams nebūtina griebtis vaistų. Šioje situacijoje gali padėti ir natūralūs gydymo būdai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento duomenimis, nuo gripo mirė dvi Kauno apskrities gyventojos (79 m. amžiaus Kaišiadorių r. ir 63 m. Kauno r.). Kaip pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, viena iš jų sirgo lėtinėmis ligomis, todėl rizika susirgti sunkia gripo forma buvo didesnė. Paaiškėjo, kad abi ligonės nebuvo pasiskiepijusios vakcina nuo sezoninio gripo. Lietuvoje gripas šį sezoną jau pareikalavo 7 gyvybių.

„Tai tik sloga“, – taip dažnai sakome sau ir laiku nepastebime besivystančio sinusito. Tačiau į šį negalavimą verta pažvelgti rimtai, nes negydomas arba netinkamai gydomas jis gali sukelti sudėtingų komplikacijų. „Sinusitas prasideda, kai nuo slogos pabrinksta gleivinė, sinusų angos ir kanalai susiaurėja, juose pradeda kauptis gleivės, kurios tampa puikia terpe virusams ir bakterijoms veistis“, – sako farmacininkė Elvyra Ramaškienė. Sinusitas dažnai yra netinkamai gydyto peršalimo pasekmė.

Žmonės, kurie kada nors turėjo bėdų dėl užsikimšusios nosies, tikriausiai pritartų tam, kad to jausmo norisi atsikratyti kuo įmanoma greičiau. „Bright Side“ siūlo keletą būdų, kaip tai padaryti. Masažuokite tašką tarp antakių švelniai, bet užtikrintai minutę. Šis masažas daro įtaką nosies gleivinei: • apsaugo nuo sinusų sausumo ir uždegimo; • jis turi prevencinį poveikį; • tai sumažina slėgį priekiniuose sinusuose. Masažuokite nosies sinusus.

Peršalimą gali sukelti virš 100 rūšių virusų. Tiesa, dažniausiai apie peršalimą praneša nemalonūs, bet visiems pažįstami simptomai – sloga, kosulys ir čiaudėjimas. Dažnai jau pirmą dieną griebiamės vaistų, kurie šiuos peršalimo požymius slopina. Deja, darome klaidą. „Čiaudulys yra organizmo apsauginė reakcija. Taip organizmas apsisaugo ne tik nuo virusų, bet ir nuo visų dulkių, pašalinių priemaišų ore, kurios patenka į mūsų kvėpavimo takus. Čiaudulys su oro srove padeda tai išmesti lauk.

Pakilusi temperatūra – vienas iš dažniausių, ypač žiemą lydinčių simptomų, signalizuojančių, kad organizmas kovoja su virusine ar bakterine infekcija. Nors kai kurie asmenys ir gerokai karščiuodami sako besijaučią „gerai“, kitiems ir vidutiniškai aukšta temperatūra gali sukelti kliedesius. Teiraujamės šeimos gydytojos, kada pakilusi temperatūra būtina sveikimui, o kada reikėtų skubėti ją mažinti.

Šaltuoju metų laiku ženkliai padaugėja įvairiausių virusinių infekcijų atvejų – nuo virusinės kilmės slogos iki gripo, virusinio plaučių uždegimo ir kitų ligų, kurios gali tapti labai sunkiai sukontroliuojamos, greitai plintančios bei sukeliančios nežinomybę net ir visame pasaulyje. Kaip apsaugoti save ir savo artimuosius nuo pavojingų virusų? Ką naudinga žinoti arba tiesiog dar kartą sau pakartoti?  · Būtina vengti artimo sąlyčio su sergančiu asmenimi.

Įprastai po šaltos žiemos su pavasariu sugrįžta ir alergija žiedadulkėms. Tačiau šie metai yra išskirtiniai – nuo 2020 m. sausio vidurio Lietuvoje yra aukšta alergijos žiedadulkėms rizika. Tokios aplinkybės yra susidariusios pirmą kartą per 20 metų laikotarpį.  Kuo pasireiškia alerginė reakcija ir kaip jos nesumaišyti su peršalimu naujienų portalui tv3.lt pasakojo Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Audra Blažienė.

Lietuvoje kol kas nėra užsikrėtusiųjų grėsminguoju koronavirusu, tačiau šaltuoju metų laiku žmonės dažnai peršąla ir suserga gripu ar kitomis virusinėmis ligomis. Dezinfekcija reikalinga ne tik viešose vietose: prekybos centruose, medicinos įstaigose, mokyklose, darželiuose, bet ir namuose, jei šeimos narys susirgo užkrečiama liga. Kaip turėtume elgtis, kad neužsikrėstume nuo sergančių? Patalpų vėdinimas Dauguma virusų plinta oro lašeliniu būdu, sergantiems kosint, čiaudint.

Įsivaizduokite, ilgam susirgote, turėjote reabilitaciją, tačiau, pasirodo, jums priklausančią ligos išmoką galite gauti tik pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui. Iš kokių lėšų gyvensite ir gydysitės tuo metu – jūsų reikalas. Ekonomisto, Vilniaus universiteto profesoriaus Romo Lazutkos tvirtinimu, tvarkai pakoreguoti daug nereikia, tačiau daliai žmonių tai būtų didelis palengvinimas.