Kokios yra dažniausios kondicionierių naudojimo klaidos ir ko reikėtų nepamiršti norint apsisaugoti nuo peršalimo, naujienų portalui tv3.lt pasakoja Edgaras Acus, Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiasis specialistas.
„Dažniausios klaidos būna susijusios su tuo, kad kondicionierius yra netinkamai paruoštas šiltajam laikotarpiui. Jis yra įrenginys, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra. Rekomenduojama bent kartą į metus patikrinti jo būklę, filtrus ir visą sistemą, ar viskas veikia tinkamai“, – nurodo E. Acus.
Atkreipia dėmesį į temperatūrų skirtumą
Dar viena dažnai pasitaikanti klaida, kuri neretai ir sukelia peršalimus – pernelyg didelis lauko ir vidaus oro temperatūrų skirtumas bei per dažnas oro kondicionieriaus naudojimas.
„Dažniausiai žmonės nusistato pačią mažiausią vertę, pavyzdžiui, lauke yra 30 laipsnių karštis, o kondicionierius vėsina 16–17 laipsnių temperatūra, bet tai nėra gerai. Aš rekomenduočiau, kad temperatūrų skirtumas būtų ne daugiau kaip 5–6 laipsniai.
Kitas dalykas yra per dažnas naudojimas. Atvėsinus patalpą, kondicionierių galima išjungti, nebūtina jo visada naudoti įjungto. Iš esmės reikėtų naudoti kuo mažiau, kol pasiekiama tam tikra temperatūra, padedanti komfortiškai jaustis ir būti patalpoje, daugiau vėsintis jau kaip ir nebereikėtų“, – pabrėžia specialistas.
Jis nurodo, kad geriau palaukti ilgesnį laiko tarpą, kol kondicionierius atvėsins patalpą, nei dėl greičio pakenkti sveikatai:
„Laikantis rekomenduojamo temperatūrų skirtumo, kondicionierius atvėsins, tiesiog tam prireiks daugiau laiko. Bet tai bus geriau sveikatai, nes nepakenks. Didelis vėsinimas iškart gali sukelti peršalimo simptomus.“
Svarbu, kad nepūstų į veidą
Dėl netinkamo oro kondicionieriaus naudojimo gali džiūti akių, gerklės ar nosies gleivinės, būti juntamas gerklės perštėjimas, akių niežulys ar balso stygų užkimimas. Todėl visada geriau laikytis rekomendacijų nei vėliau skųstis sveikatos sutrikimais.
Žmonės dažnai suserga dėl automobiliuose įrengtų oro kondicionierių ir per dažno jų naudojimo. Dėl to, anot specialisto, vertėtų prisiminti kelis pagrindinius dalykus.
„Sakykim, žmogus atsisėda į automobilį, jam reikia pavažiuoti kelis kilometrus ir jis iš karto jungiasi kondicionierių, šaldo, vėsina. Tokiais atvejais gal vertėtų jo nesijungti, atsidaryti langą. Žinoma, jei kelionė ilgesnė, tada reikėtų įsijungti kondicionierių, bet laikytis tam tikrų rekomendacijų.
Čia taip pat svarbu palaikyti tinkamą temperatūrų skirtumą ir užtikrinti, kad oras nepūstų tiesiai į veidą, nesausintų akies gleivinės. To atstumo automobilyje nepalaikysi, bet svarbiausia, kad nepūstų į patį veidą“, – sako E. Acus.
Svarbu ir vėdinti patalpas
Karštomis dienomis išbūti biure ar kitoje patalpoje, kur nėra oro kondicioniavimo sistemos, gali tapti tikru iššūkiu. Dėl to žmonėms gali būti sunkiau susikaupti, dirbti ar tiesiog leisti laiką. Tačiau ir čia naudojantis kondicionieriumi turėtų būti paisoma tam tikrų rekomendacijų.
„Labai svarbu užtikrinti, kad kondicionieriaus oras nepūstų tiesiai į žmogų. Jis turi pūsti į patalpą, bet neturėtų būti tiesioginis kontaktas su žmogumi. Rekomenduojamas atstumas būtų apie 2 metrus, bet jei yra užtikrinama, kad nėra nukreipimo į žmogų, atstumas gali būti ir mažesnis“, – nurodo specialistas.
Taip pat jis atkreipia dėmesį, kad kondicionierius nėra skirtas patalpų vėdinimui, todėl reikėtų nepamiršti ir kartas nuo karto praverti langus bei įsileisti gaivaus oro:
„Oro kondicionieriai yra skirti vėsinti patalpą, ne ją vėdinti. Dėl to patalpos turėtų būti natūraliai pravėdinamos, įleidžiama šviežio oro. Svarbu atsiminti ir tai, kad kondicionieriai sausina orą, todėl reikia daugiau drėgmės turinčio oro iš lauko.
Vėdinti dažniausiai reikia pagal pajautimą. Pavyzdžiui, darželiuose ir mokyklose pagal higienos normas pravėdinti patalpas reikia po kiekvienos pamokos. O biuruose ar gyvenamosiose patalpose tai daryti pagal pojūtį, kai jaučiama, kad trūksta oro. Bent 2–3 kartus per dieną tai padaryti reikėtų.“
