„Ką duoda vaistažolių vartojimas profilaktiškai? Jos duoda pasiruošimą organizmo vidinių sveikatos problemų sprendimui, duoda visų organizmo funkcijų sustiprinimą ir net padeda organizmui pasiruošti galimiems blogiems pokyčiams. Po visų šitų profilaktinių vaistažolių naudojimų mūsų organizmas tampa atsparesnis, pati liga, sutrikimas praeina greičiau, lengviau ir sumažina po to gresiančių komplikacijų riziką“, – laidoje „Būk sveikas“ aiškino gydytojas Elmantas Pocevičius.
Tiesa, vaistažolės veiksmingos ne tik profilaktikai.
„Jeigu pasižiūrėsime istoriškai, tai dauguma farmacinių cheminių preparatų atsirado iš vaistažolių – iš tų pačių veikliųjų medžiagų.
Pats blogiausias dalykas yra tada, kai žmogus nuo pačių pirmųjų simptomų iškart puola prie chemijos, nes nori labai greito ir staigaus efekto. Taip, jie duoda greitą efektą, bet jie panaikina simptomus, tam tikrus sutrikimus.
Pavyzdžiui, sumažina temperatūrą, tuo pačiu išbalansuoja visą mūsų organizmą ir iškart atsiranda galimybė, kad liga po kurio laiko atsinaujins, nes mūsų organizmo atsparumas sumažėja. Mes nepadėjome kovoti su ligos priežastimi, o su ja geriausiai kovoja organizmas, o organizmui geriausiai padės natūralios priemonės iš gamtos“, – laidoje pasakojo medikas.
Pirmuosius simptomus rekomenduojama malšinti natūraliais būdais ir tik jaučiant, kad situacija blogėja, reikėtų pasikonsultuoti su medikais dėl tolimesnio gydymo.
Tad kokias vaistažoles rinktis?
„Kol dar nejaučiate simptomų, pirmiausia reikia pradėti galvoti apie imunitetą. Žinoma, pirmiausia yra ežiuolė, čiobrelis, raudonėlis, šeivamedžio žiedai, imbieras.
Jeigu jums pradėjo skaudėti gerklę, tinka tas pats čiobrelis, galime vartoti ramunėlę, medetką.
Jeigu jau atsirado kosulys, ypač jeigu jis sausas, reikėtų atkreipti dėmesį į tokias vaistažoles kaip tūbės žiedai, anyžių vaisiai, debesylų šaknys, tas pats raudonėlis, čiobrelis, islandinė kerpena irgi tinka.
Kai temperatūra viršija 37-nis laipsnius, bet dar nėra 38-nių, tai turime tokių vaistažolių kaip gluosnių žievė, aviečių lapai, liepų žiedai“, – tikino gydytojas E. Pocevičius.
Vaistažolių profilaktikai vartojimo rekomendacijos nėra labai griežtos. Tiesa, apsirgus reiktų laikytis instrukcijų, kurios įprastai nurodomos ant pakuotės.
Arbatą rekomenduojama gerti mažiausiai tris kartus per dieną. Viena pagrindinių taisyklių – arbatos paruošimas negali būti labai greitas. Minkštų žolelių paruošimas trunka mažiausiai 10 minučių, o esant sudėtyje ir kietų augalo dalių tokių kaip sėklos ar šaknys rekomenduojama ruošti nuovirus, kad veikliosios augalo medžiagos išsiskirtų.
Tiesa, reikia nepamiršti skaityti vaistažolių arbatos sudėtį, nes net ir jose kartais būna cheminių priedų – pavyzdžiui, aromatizatorių dėl skonio ar kvapo. Anot specialisto, verčiau tokių arbatų vengti. Bet tokie priedai kaip vitaminai ar tam tikrų augalų ekstraktai nėra pavojingi – jie sustiprina vaistažolių veikimą.
Daugiau patarimų – vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Būk sveikas“ žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 10:30 per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
