Šeimos gydytojas Gediminas Urbonas pasakojo, kad sergančiųjų srautas pastaruoju metu tik auga, o šie metai išskirtiniai tuo, kad sunku būtų išskirti dominuojantį ir labiausiai šiuo metu plintantį patogeną.
„Karščiuojančių, sergančių vadinamomis peršalimo ligomis pacientų tik daugėja. Bet šie metai išskirtiniai tuo, kad negalime išskirti vieno sukėlėjo, kuris plistų šiuo metu. Be to, toliau tęsiasi vadinamų atipinių patogenų – Mycoplasma pneumoniae ir Chlamydia pneumoniae – protrūkis.
Jau prasidėjo ir gripo sezonas, nustatome vis daugiau A gripo atvejų, fiksuojami pavieniai COVID-19 susirgimai. Kadangi nuo šių metų šeimos gydytojai turi galimybę atlikti ne tik gripo ir kovido testus, bet ir tyrimą dėl respiracinio sincitinio viruso (RSV), ne tiek daug, bet pasitaiko ir šio viruso atvejų. Nemažai yra ir kitų virusų bei sukėlėjų, kurių neidentifikuojame, nes tiesiog nenustatome“, – pasakojo šeimos gydytojas.
Nors pernai tokiu metu jau kurį laiką garsiau kalbėta apie vaikus itin puolantį RSV, šiemet situacija ramesnė. Pasak gydytojo, RSV pasižymi sezoniškumu, kuris praktiškai sutampa su gripo pakilimu.
„Kaip minėjau, šie metai išskirtiniai tuo, kad šeimos gydytojai PSDF lėšomis gali atlikti ir šį tyrimą. Kol nebuvo šių greitųjų testų, šeimos gydytojo praktikoje ir nebuvo nustatomi tie atvejai, jie „pasislėpdavo“ tarp kitų virusų“, – pagerėjusios diagnostikos galimybėmis džiaugėsi jis.
Virusas – tas pats, tačiau sirgti galima skirtingai
Nors paprastai gripo eiga apibūdinama kaip ūmi, pasireiškianti dideliu karščiavimu, galvos skausmu, kaulų laužymu, gydytojas atkreipė dėmesį, kad sunku būtų labai konkretizuoti tik vienai ligai būdingus simptomus. Be to, kiekvieno organizmas skirtingas, tad ir į tą patį virusą gali reaguoti nevienodai.
„Esu matęs daug bandymų pagal klinikinius požymius išskirti simptomus, koks virusas susargdino žmogų, bet tą padaryti labai sudėtinga. Tiek gripo, tiek RSV, tiek COVID-19 bendrieji simptomai yra labai panašūs – galvos, raumenų skausmas, aukšta temperatūra, kosulys, nosies užgulimas, akių ašarojimas. Tai yra būdinga visiems virusams ir pasakyti, kad vienas simptomas būdingas vienam virusui, o kitas – kitam, nebūtų teisinga.
Taip pat ne visi žmonės serga vienodai – vieniems tas pats virusas gali pasireikšti labai lengva eiga, o kitiems sukelia labai sunkios eigos susirgimą. Tą labai gražiai parodė ir COVID-19 pandemija – vieni sirgo labai lengvai, o kiti, net ir pakankamai jauni žmonės, gydėsi ir reanimacijos skyriuose. Tai labai priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos, bendros organizmo būklės ir daugelio kitų dalykų“, – komentavo gydytojas.
Įspėja nenumoti ranka net į menkus simptomus
Todėl net ir pajutus lengvus simptomus pašnekovas primygtinai ragino nepatingėti pasidaryti greitąjį testą, mat susirgus COVID-19 ar gripu galima paskirti efektyvius vaistus.
„Labai kviesčiau išsitirti, nes laiku paskyrus priešvirusinius vaistus galima greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų“, – patarė G. Urbonas.
Rekomenduočiau visiems išsitirti dėl gripo, nes priešvirusinius vaistus paskyrus per pirmas 48 val., tai apsaugo ir gali sutrumpinti sirgimo laiką perpus.
Nors nemokami priešvirusiniai vaistai nuo COVID-19 prieinami rizikos grupės pacientams, gydytojas tikino, kad gripo atveju jie gali būti paskirti ir jaunam darbingam žmogui:
„Rekomenduočiau visiems išsitirti dėl gripo, nes priešvirusinius vaistus paskyrus per pirmas 48 val. net ir ne rizikos grupės pacientui, yra aiškiai įrodyta, tai apsaugo ir gali sutrumpinti sirgimo laiką perpus, žmogus gali greičiau grįžti į darbą, ugdymo įstaigą ir pan.
Be to, kaip minėjau, šie vaistai apsaugo nuo bakterinių komplikacijų – sinusito, vidurinės ausies uždegimo, pneumonijos – išsivystymo, kas yra būdinga gripo infekcijai.“
Gripas ne mažiau pavojingas nei koronavirusas
Pasak gydytojo, juo labiau jokiu būdu nereikėtų bandyti „išvaikščioti“ ligą, mat taip galima ne tik kitus užkrėsti, bet „užgyventi“ komplikacijų.
„Dabar išties labai geras metas kalbėti apie gripą – esame ant jo protrūkio slenksčio, aiškiai auga sergamumas visoje Lietuvoje ir artimiausius du mėnesius daugiau ar mažiau visos šeimos susidurs su gripu.
Ši infekcija lygiai tiek pat pavojinga kaip ir COVID-19 – gali sukelti ir mirtis, miokarditus, plaučių ir kitų organų pažeidimą, tą pačią citokinų audrą, virusines pneumonijas, apie ką daug kalbėta pandemijos metu. Gripas tikrai nėra toks nekaltas, kaip kam kartais pasirodo, į tai numoti ranka nevertėtų“, – patarė G. Urbonas.
Ramino dėl neregėto infekcijos protrūkio
Kalbėdamas apie šiais metais stebimą neregėtą atipinių patogenų sukeltų pneumonijų protrūkį, pašnekovas kiek nuramino, kad dažnu atveju yra pasveikstama savaime gydantis namuose.
„Atipinių patogenų sukeltos infekcijos – tiek pneumonijos, tiek bronchitai – daugeliu atveju tai yra savaime praeinančios infekcijos ir, skirtingai nuo gripo, koronaviruso, kažkokių labai grėsmingų komplikacijų ir mirčių nesukelia.
Dalis atvejų yra sunkiau gydomi, tačiau sunkesnė eiga būna ne dėl to, kad pati liga labai grėsminga – ji šiaip pagydoma antibiotikais, tik kartais diagnostinis kelias iki jų būna ilgas, kol susigaudo tiek pats pacientas, tiek gydytojas gali padaryti tyrimus.
Gripas tikrai nėra toks nekaltas, kaip kam kartais pasirodo, į tai numoti ranka nevertėtų.
Diagnostika yra sudėtinga, nes ją atliekame remdamiesi antikūnų tyrimais, o tai yra mūsų organizmo pagaminti baltymai prie šį sukėlėją ir jiems atsirasti reikia laiko. Ne visiems tai nutinka per tą patį laiką ir kartais vien remiantis kraujo tyrimų nustatyti ligą neįmanoma. Taip, protrūkis yra didžiulis, tokio niekada neturėjome, bet noriu dar kartą nuraminti – dažniausiai tai ambulatoriškai gydomos infekcijos“, – pabrėžė G. Urbonas.
Pasak jo, dažnai jos praeina savaime ir daugelis autorių diskutuoja, ar išvis reikia paskirti antibiotikus:
„Ir kur čia daroma ypač didelė klaida, ką pastebime iš vaikų darželių administracijos atstovų – kai vienam vaikui nustatoma atipinė infekcija, kitiems tėveliams liepiama eiti pas gydytoją ir prašyti antibiotikų sveiko vaiko gydymui. Tai yra didelė klaida ir labai neracionalu – to daryti nereikia.“
Plitimo kelias skirtingas
Gydytojas kartu atkreipė dėmesį, kad virusai ir kiti patogenai nesirenka savo aukų – serga tiek maži, tiek dideli. Tiesa, svarbu tai, kad jų plitimo būdas yra skirtingas.
„Atipinių patogenų sukeltomis infekcijomis dažniausiai serga artimą kontaktą su sergančiuoju turintys žmonės. Tai gali būti vaikų kolektyvai, bet dažniausiai užsikrečiama šeimose – turėtų būti bendri indai, miegama viename kambaryje, vienoje lovoje, bučiuojantis ar būnant arti vienas kito.
Virusai gi plinta oro-lašeliniu būdu, per smulkius lašelius, tai reiškia, kad galima užsikrėsti parduotuvėje, koncerte ir kitose susibūrimo vietose esant uždaroje patalpoje. Nereikia labai didelio atstumo, kad užsikrėstum virusu“, – komentavo G. Urbonas.
Šventiniu laikotarpiu šeimos gydytojas patarė laikytis dar pandemijos metu išmoktų taisyklių – blogai jaučiantis likti namuose, kol yra simptomai, neplatinti ligos, užsidėti kaukę, jei kažkur nuvykti būtina.
Epideminis sergamumas – 10 savivaldybių
Kaip paskelbė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), 50-ąją šių metų savaitę (gruodžio 9–15 d.) sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) ir COVID-19 liga padidėjo lyginant su ankstesne savaite. Bendras sergamumo rodiklis siekia 1403,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę jis buvo 1320,9 atv. 100 tūkst. gyventojų).
Mažiausias sergamumas praėjusią savaitę buvo Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis registruotas 10 savivaldybių: Vilniaus rajono, Vilniaus miesto, Plungės rajono, Tauragės rajono, Kazlų Rūdos, Klaipėdos miesto, Kauno rajono, Kauno miesto, Kėdainių rajono, Jonavos rajono savivaldybėse.
Lyginant su ankstesne savaite, gripo ir ŪVKTI atvejų skaičius padidėjo, o COVID-19 liga – sumažėjo. Praėjusio gripo sezono 50-ąją savaitę bendras sergamumo rodiklis buvo didesnis – 1772,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Dėl gripo į ligonines paguldyti 46 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 62 asmenys, intensyviosios terapijos skyriuje gydomas 1 asmuo. Užfiksuoti 2 mirties nuo gripo atvejai (asmenys priklausė 70–79 ir 80–89 m. amžiaus grupėms, turėjo lėtinių ligų, vienas asmuo nuo sezoninio gripo nebuvo paskiepytas, kito skiepijimo būklė nežinoma). Nuo COVID-19 ligos mirties atvejų neužfiksuota.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!