Nors artėjančios šventės daugumą gyventojų palepins ne vienu laisvadieniu, ypač priėmimo skyriuje dirbantiems gydytojų laukia karštymetis. Tuo metu sulaukiama daugiau sunegalavusių pacientų, ypač – vaikų.
„Įprastinėmis dienomis labiau esame vidaus ligų profilio priėmimas, didžiąją dalį pacientų sudaro su vidaus organų ligomis susiję nusiskundimai – krūtinės, nugaros skausmai, hipertenzijos, karščiavimai, kosuliai ir panašiai. Šventinėmis dienomis ir savaitgaliais šiek tiek padaugėja trauminių susirgimų. Darbo organizavimas labai nepasikeičia“, – nuotolinės konferencijos metu pasakojo VUL Santaros klinikų Skubios medicinos centro vadovas skubios medicinos gydytojas Julius Jaramavičius.
Tu metu su visai kitokiais pacientais susiduriama Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. „Pagrindinis srautas yra nedidelės traumos, sumušimai, lūžimai žaizdos ir terapinės problemos – virusinės infekcijos, viduriavimai, vėmimai. (...)
Savaitgaliais ir švenčių dienomis ypač pagausėja pediatrinių pacientų, kadangi poliklinikų nedarbo metu jie neturi, kur kreiptis. Srautas tada išauga trečdaliu – nuo 200 iki 300 pacientų per parą“, – dėstė skyriaus vedėja gydytoja ortopedė-traumatologė Ingrida Sapagovaitė.
Pasak jos, tėveliai ir darbo dienos metu dėl nedidelių problemų neretai nesikreipia į šeimos gydytoją, o atvyksta į priėmimą: „Bet šiaip greičiau paslaugą jie gautų atvykę į polikliniką, nei stovėdami eilėje pas mus.“
Kodėl vieni pacientai priėmimo skyriuje priimami be eilės?
Nors kitą kartą pacientai išreiškia nepasitenkinimą, kad teko laukti ilgoje eilėje priėmimo skyriuje, kitus atvežtus pacientus priėmė greičiau, medikai priminė, jog esama griežtos tvarkos, kokios būklės pacientai turi būti apžiūrėti pirmiau.
„Jau ne vieni metai daugumoje priėmimo skyrių yra įdiegta pacientų rūšiavimo sistema – visi atvykę pacientai pirmiausia yra apžiūrimi apmokytų slaugytojų, rezidentų ar kitų gydytojų ir yra įvertinamas paciento būklės sunkumas. Yra vertinami gyvybiniai parametrai – kvėpavimas, sąmoningumas, pulsas, spaudimas, išklausomi skundai, surenkama anamnezė ir pacientai priskiriamas tam tikrai skubumo kategorijai.
Tai dar vadinama šviesoforo principu, kur raudona spalva reiškia sunkiausią būklę, toliau rikiuojasi oranžinė, geltona, žalia ir mėlyna spalva priskiriama pačios neskubiausios būklės pacientams, kada gali tekti laukti ilgiausiai. Tad jei atvyko lengvos būklės pacientas, o po jo – keli žymiai sunkesni, pirmajam teks palaukti“, – aiškino I. Sapagovaitė.
J. Jaramavičius pridūrė, kad suaugusiųjų priėmimo skyriui specifiška tai, kad yra vadinamieji klasteriniai pacientai – patyrę miokardo infarktą, insultą ir panašiai, kuriems pagalba turi būti teikiama nedelsiant.
Jis pridūrė, kad priėmimo skyrius turi savo funkciją atlikti per 24 valandas nuo paciento atvykimo: „Jei pacientas atvyko 8 val. vakaro, kitos dienos vakare jo situacija turi būti išspręsta – ar jis toliau gydomas ambulatoriškai, ar stacionarizuojamas. Dažniausiai pagalbos teikimo vidurkis yra apie 4–8 valandas.“
Į ligoninę paguldo tik 20 proc. suaugusiųjų
Paklaustas, kiek iš į Skubios pagalbos skyrių atvykusių pacientų paguldoma į ligoninę, gydytojas nurodė, kad tokių yra tik apie 20 proc.
„Tokios patologijos kaip akies traumos, konjunktyvitai, tai yra paprastai konsultacijos ir šiek tiek manipuliacijų reikalaujantis dalykas. Dažnai šeimos gydytojai siunčia stacionarizavimui, bet neįvertinę paties paciento būklės – nei tyrimai būna tragiški, tiesiog nustatė pneumoniją, nors žmogus gali gerti antibiotikus namuose, tad tokius iš esmės išleidžiame.
Ritmo sutrikimas tai praktiškai irgi ambulatorinės paslaugos – sutvarkius ritmą tokie pacientai išleidžiami namo. Tad atvykus tikėtis, kad stacionarizuosime, ne visada yra realu“, – aiškino gydytojas.
„Dažnai šeimos gydytojai siunčia stacionarizavimui, bet neįvertinę paties paciento būklės – nei tyrimai būna tragiški, tiesiog nustatė pneumoniją, nors žmogus gali gerti antibiotikus namuose, tad tokius iš esmės išleidžiame.“
Komentuodamas situaciją, ar gali būti pacientai išvežami į kitas gydymo įstaigas, J. Jaramavičius teigė, kad tą padaryti nėra taip paprasta.
„Yra problema su Santaros klinikomis – nesame guminiai, nors pacientai labai pageidauja būti paguldyti čia. Kai turime vietų, tą ir darome, nes išvežti pacientą į kitą gydymo įstaigą yra sudėtingas procesas. (...) Kai pacientams nereikia kažkokių ypatingų intervencijų, stengiamės jį pervežti pagal gyvenamąją vietą, Vilniuje – Mykolo Marcinkevičiaus ligoninę, šiek tiek padeda ir Vilniaus miesto klinikinė ligoninė.
Kalbant apie rajono gyventojus, suprantame, kad ten gydymo įstaigos turi blogą reputaciją, bet ten dirba lygiai tokie patys gydytojai, kai kurie išėję iš tų pačių Santaros klinikų, terapinis gydymas ten niekuo nesiskiria“, – komentavo Skubios pagalbos centro vadovas.
Kada greitoji gali ir iš ligoninės parvežti namo
Paklaustas, ar į priėmimo skyrių būtinai reikia atvykti su greitosios pagalbos automobiliu, gydytojas paneigė šį kartais vis dar pasitaikantį įsitikinimą.
„Galima atvažiuoti patiems, greitosios automobilis nesuteikia nei pirmenybės, nei kažkokio bilieto į stacionarą. Ir kartais labai keistai atrodo, kai peržiūri greitosios korteles, kad 2 savaites žmogus kosėjo ir vakare išsikviečia greitąją atvažiuoti 3 kilometrus iki ligoninės.
Šį atstumą žmogus galėjo ir pėsčiomis ateiti, tai tikriausiai būtų pagerinę ir jo kosulio būklę, o viską būtume lygiai taip pat ištyrę“, – pasakojo skubios pagalbos gydytojas.
Tuo metu jei pacientas ir buvo atvežtas greitosios automobiliu, bet nėra guldomas į ligoninę, grįžti dažnu atveju turi pats. Tiesa, dalimi atveju gali būti suteikiama pacientų pavėžėjimo paslauga:
„Jauniems, sveikiems, judriems pacientams ši paslauga nėra teikiama. Ji, kaip numato ministerija, nemokamai priklauso senyvo amžiaus, neįgaliems ir pan. asmenims. Jei tai yra sveikas pacientas, ypač dar paprašęs, kad greitoji atvežtų jį iš kokių Širvintų ar Švenčionių, nepykite, atgal reikės važiuoti viešuoju transportu, ieškoti draugų, pažįstamų, kad pasiimtų iš ligoninės.“
Kam tenka susimokėti?
Nors kai kurie pacientai, patekę į tokią ligoninę kaip Santaros klinikos užsinori visokeriopo ištyrimo, net siūlosi susimokėti, medikai pabrėžė, kad tokių pageidavimų paisyti negali.
„Planinio ištyrimo nedarome, atliekami tik tie tyrimai, kurių reikia pagal tą būklę, dėl kurios pateko į priėmimo skyrių“, – pastebėjo I. Sapagovaitė.
Kartais nepatenkiname pacientų lūkesčių, kad neguldome, kad per ilgai laikome priėmime, per ilgai neapžiūrime, bet tas lūkestis kartais nerealus – atvykau dėl mažos problemos, o mane turi aptarnauti per 10 min. Kaip sakė kolega, čia ne greito maisto restoranas.“
Suaugusiųjų Skubios pagalbos centro vadovas šypsodamasis pastebėjo, kad pagrindinis tyrimas, dėl kurio teiraujasi vyresni pacientai, yra cholesterolio kiekio išaiškinimas.
„Tokį tyrimą Skubios pagalbos skyriuje per gyvenimą esu daręs gal tik kokį vieną kartą (šypteli). Labai dažnai prašo papildomo vaizdinio ištyrimo, pats dažniausiais turbūt yra galvos kompiuterinė tomografija. Tada argumentuojame, kad tam nėra indikacijų, to nereikia, be to, tokie tyrimai turi ir savo žalos komponentą – papildomą spinduliuotę. Dažniausiai su pacientais pavyksta susitarti“, – kalbėjo J. Jaramavičius.
Jis pabrėžė, kad net jei pacientas nori susimokėti, tokia paslauga nėra teikiama – tiek yra eilės, tiek tą atlikti be indikacijų netikslinga.
Tiesa, kitais atvejais pacientui gali tekti susimokėti priėmimo skyriuje. Taip nutinka, kai atvykstama be būtinosios pagalbos reikalo.
„Į konsultaciją yra įtraukti tyrimai, bet mokėti reikės tik už gydytojo konsultaciją. Būtinosiomis kategorijomis žmonės kartais šiek tiek piktnaudžiauja, ypač kalbant apie skausmo kategoriją. (...) Bet apmokestinami yra tik tie, kurie visiškai netūri būtinosios pagalbos poreikio, kurie atvyko dėl neaišku ko, tokių pacientų pasitaiko apie 5–10 proc. kiekvieną dieną“, – konstatavo J. Jaramavičius.
I. Sapagovaitės aiškinimu, teoriškai konsultacija vaikams gali būti mokama, jei pacientas atvyko planinių paslaugų: „Pavyzdžiui, jis jau gydosi, skubi pagalba suteikta prieš savaitę – uždėtas gipsas ar susiūta žaizda, o dabar jam reikalingas kontrolinis vizitas poliklinikoje, bet jis nori ateiti į ligoninės priėmimą. Bet dėl laiko stokos, didelių srautų tokios paslaugos net neteikiame, paprastai nukreipiame į konsultacijų polikliniką.“
Kai kurie pasiima televizorių
Gydytojai patarė, kad svarbiausia vykstant į skubios pagalbos skyrių svarbiausia turėti dokumentus (vaikui – gimimo liudijimą, jei paso neturi), telefoną, artimojo, kurį būtų galima informuoti, kontaktus.
„Jei tai yra skubi būklė, reikalaujanti būtinosios pagalbos, mes ją suteiksime. Kai kurie atvyksta vos ne su televizoriumi ir knygų lentyna. Kam taip daryti, jei greičiausiai viską teks pasiimti atgal į namus, nes į ligoninę žmogus nebus guldomas. Jei reikės hospitalizuoti, artimieji po to atveš, ko reikės. Atsivežus į Skubios pagalbos skyrių daug daiktų, jie yra nereikalingi ir tiesiog maišosi po kojomis, dar kitą kartą pranyksta ir sukelia daug problemų“, – patarė J. Jaramavičius.
Paklausus, kaip atpažinti, kada žmogui akivaizdžiai reikia skubios pagalbos I. Sapagovaitė pabrėžė, kad reikėtų įvertinti bendrą vaiko būklę.
„Jei jis yra be sąmonės, pasireiškia traukuliai, yra nesustabdomas kraujavimas įsipjovus ar susitrenkus, jei yra galūnių deformacija, dusulys, davus vaistų nepraeinantis skausmas, tada reikėtų atvykti.
Jei vaikas išsivėmė ir toliau žaidžia, krykštauja, išvėmė dar kartą ir toliau laimingas šokinėja, tai tikrai nėra ta būklė, dėl kurios reikėtų „čia ir dabar“ lėkti į priėmimo skyrių. Bet jei vaikas guli kaip lapas, yra išblyškęs, vangus, be abejo, kad jį reikia atvežti. Taip pat galvos traumos su sąmonės netekimu, kraujavimu, tai yra tos būklės, kai reikia nedelsiant atvykti“, – vardijo gydytoja.
Antrindamas jai J. Jaramavičius atkreipė dėmesį, kad suaugusiems galioja lygiai tokios pačios indikacijos.
„Kas aktualu vertinant iš mūsų šventinių tradicijų, tai rizikas kelia sotaus maisto vartojimas ir dar su alkoholiu. Tada pasireiškia viršutinės pilvo dalies skausmas, krūtinės skausmai, gastroenteritiniai simptomai, kai antrą Kalėdų antrą dieną valgomi Kūčių stalo patiekalai“, – pastebėjo jis.
Agresija ir grasinimai – kasdienybė
Gydytojai kartu prabilo ir apie kitą darbo pusę – kasdien tenka susidurti su pacientų agresija.
„Konfliktai, kartais – smurtas, jo pasitaiko ir fizinio pasitaiko, grasinimai atleisti iš darbo yra kassavaitinis dalykas, būna giminaičių puolimas, nesupratimas apie artimojo būklę. (...)
„Jau ne vieni metai daugumoje priėmimo skyrių yra įdiegta pacientų rūšiavimo sistema – visi atvykę pacientai pirmiausia yra apžiūrimi apmokytų slaugytojų, rezidentų ar kitų gydytojų ir yra įvertinamas paciento būklės sunkumas.“
Alkoholio pavartoję pacientai irgi savotiška problema, nes jie yra ir agresyvesni, labiau linkę į konfliktus. Kartais nepatenkiname pacientų lūkesčių, kad neguldome, kad per ilgai laikome priėmime, per ilgai neapžiūrime, bet tas lūkestis kartais nerealus – atvykau dėl mažos problemos, o mane turi aptarnauti per 10 min. Kaip sakė kolega, čia ne greito maisto restoranas“, – šyptelėjo J. Jaramavičius.
Vaikų ligoninės gydytoja pridūrė, kad kitą kartą jau užtektų sudėtingų pacientų, kuriems, kitą kartą, žinai, kad vargiai galėsi padėti – tai jau morališkai slegia: „Bet jei dar šalia yra ne vienas negatyviai nusiteikęs lydintis asmuo, yra labai sunku ir daug kas neatlaiko.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
