Šių metų respiracinių kvėpavimo takų infekcijų sezonas dar nesibaigė, tačiau jau aišku, kad jis bus rekordinis. Tiek mirčių nuo gripo, kiek fiksuota šią žiemą, nebuvo niekada.
Naujausiais duomenimis, priešpaskutinę žiemos savaitę dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 200 asmenų, dėl COVID-19 ligos – 16. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma 14 asmenų.
Taip pat buvo registruoti 6 mirties nuo gripo atvejai: vienas asmuo priklausė 40–49 m., po du – 70–79 m. ir 80–89 m. ir vienas – vyresnių nei 90 m. amžiaus grupei. Visi turėjo lėtinių ligų ir buvo nepasiskiepiję. Mirties nuo COVID-19 ligos atvejų – 1 (iš viso šį sezoną – 54). Asmuo priklausė vyresnių nei 90 m. amžiaus grupei.
Virusai plinta itin aktyviai
Kaip portalui tv3.lt aiškino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Greta Gargasienė, šis gripo sezonas tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse yra gana aktyvus ir visur yra registruojamas padidėjęs mirčių skaičius tiek nuo gripo, tiek kitų kvėpavimo takų infekcijų.
„Šis gripo sezonas yra sunkesnis, nes vienu metu cirkuliuoja tiek A, tiek B tipo gripo virusai, tiek respiracinis sincitinis virusas ir kiti sukėlėjai. Ir tai bus metai, kai registruotas turbūt didžiausias mirčių nuo gripo skaičius“, – komentavo ji.
Pasak specialistės, tai galėtų būti siejama ne tik su viruso intensyvesniu plitimu, bet ir tuo, kad nuo šio sezono pradžios šalyje šiek tiek pasikeitė šios ligos diagnostika.
„Nemokamai yra atliekami ne tik greitieji COVID-19, bet kombinuoti testai, kai galima nustatyti ir gripo virusą. Taigi matome, kad didesnis testavimas bei galimybė vienu metu nustatyti kelis virusus ir padidino mirčių skaičių.
Tai leidžia tiksliau nustatyti mirties priežastį. Nors tie žmonės, kurie mirė, mirė nuo gripo sukeltų komplikacijų, bet gripo virusas buvo pagrindinis sukėlėjas“, – komentavo G. Gargasienė.
Tiksliau nustato ligą
Ji pasakojo, kad ligoninėse atliekami brangesni ir tikslesni PGR tyrimai, tačiau ne visada būdavo galimybė padaryti šį tyrimą – jį ir paimti sudėtingiau, ir atlikimo trukmė yra ilgesnė.
„Atsiradus galimybei panaudoti greituosius antigeno testus, kurie „čia ir dabar“ leidžia nustatyti, koks yra ligos sukėlėjas, šį tyrimą ir paimti lengviau, ir rezultatas greitesnis. Be to, ne visi asmenys, kurie mirė nuo gripo komplikacijų, buvo spėti hospitalizuoti – kai kurie mirė po kelių valandų vos atvykę.
Šis gripo sezonas yra sunkesnis, nes vienu metu cirkuliuoja tiek A, tiek B tipo virusai, tiek respiracinis sincitinis virusas ir kiti sukėlėjai.
Šiaip kiekvienu atveju gydytojas nusprendžia, kokią mirties priežastį įrašyti, daug gripo ir COVID-19 atvejų turbūt slepiasi ir po pneumonijos diagnoze, nes šie virusai gali būti vieni iš šių komplikacijų sukėlėjų“, – pastebėjo NVSC specialistė.
Iš mirusiųjų – 5 darbingo amžiaus
Kaip nurodė G. Gargasienė, iš mirusiųjų nuo gripo šį sezoną 5 asmenys buvo iki 60 metų, tai yra darbingo, jauno amžiaus.
„Visi kiti – virš 65 metų, rizikos grupėms priklausantys asmenys, didžioji dauguma – virš 80 metų. Bet šiaip tai yra turėję lėtinių ligų, nepasiskiepiję asmenys, į gydymo įstaigas dažniausiai kreipęsi su uždelstomis komplikacijomis, kai buvo sudėtingiau juos gydyti“, – pastebėjo ji.
Poliklinika (Lukas Balandis/ BNS nuotr.)Specialistė ragino susirgus atidžiai stebėti savo sveikatos būklę, ką nuolat pabrėžia ir gydytojai. „Turbūt visi ne kartą yra jautę peršalimo simptomus, tad žinome, kaip jaučiamės peršalę. Tad jei simptomai kažkokie kitokie ar jaučiamės prasčiau, tikrai galima atlikti greituosius testus ir namuose, jei nėra galimybės kreiptis į gydymo įstaigą.
Gavus teigiamą tiek gripo, tiek COVID-19 rezultatą, kaip tik gali būti paskirtas specifinis gydymas ir sumažinta komplikacijų ir net mirties tikimybė. Taigi savęs stebėjimas ir savo galimybių nepervertinimas labai svarbus. Juo labiau šiandien yra galimybė konsultuotis su gydytoju telefonu, tai pat ir gauti nedarbingumą“, – patarė pašnekovė.
Pikas – vasario viduryje
Nors šiuo metu daugiau nei pusėje savivaldybių dabar registruotas epideminis sergamumo lygis, gydymo įstaigos jaučia padidėjusį bendrą krūvį, gripo epidemija niekur nėra paskelbta.
Paklausta, ar dar kovo mėnesį galima tikėtis ryškesnio sergamumo pakilimo, G. Gargasienė patikino, kad prognozės visada nedėkingos. Tačiau, panašu, didesnės bangos turėtume nebesulaukti.
„Matome, kad situacija stabilizuojasi. Didžiausias rodiklis buvo pasiektas 5 metų savaitę (pernai – 6-ąją savaitę), tad iš esmės ką tik stebėjome gripo sezonui būdingą sergamumo pakilimą.
Iš 41 mirusiojo nuo gripo šį sezoną 5 asmenys buvo iki 60 metų, tai yra darbingo, jauno amžiaus.
Jis buvo kiek aukštesnis palyginus su praeitų metų sezonu, dabar po truputį matome sergamumo mažėjimą, tačiau tai nevyksta taip sparčiai kaip praeitais sezonais tuo pačiu laikotarpiu.
Kol kas kreivė leidžiasi žemyn, tačiau labai sunku prognozuoti, tik sezono pabaigoje matysime galutinę situaciją. Tikimės, kad didesnio augimo nebebus“, – komentavo ji.
Portalas tv3.lt primena, kad priešpaskutinę kalendorinės žiemos savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis nukrito ir siekė 1745,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę buvo 1857,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų).
Mažiausias sergamumas buvo Alytaus apskrityje (1307,2 atvejo100 tūkst. gyventojų), didžiausias – Vilniaus apskrityje (2011,1100 tūkst. gyventojų). Epideminis sergamumo lygis pasiektas 27-ose savivaldybėse.
Specialistė priminė, kad anksčiau būdavusi tendencija, kad skirtingi viruso tipai cirkuliuodavo atskirai – pirmą didesnę bangą sukeldavo A tipo gripas, o vėliau – apie kovo mėnesį – pakildavo sergamumas B tipo gripu:
„Šiuo metu gal skirtingomis proporcijomis atskirose šalyse, bet cirkuliuoja ir susirgimus sukelia abu šie virusai. Tad sunku pasakyti, ar turėsime pavasarinio sergamumo bangą. Kol kas sergamumas neženkliai, bet mažėja.“
Moksleivių atostogos ir šaltukas – į naudą
Pašnekovės teigimu, prie sergamumo mažėjimo prisideda ir tai, kad praėjusią savaitę buvo moksleivių atostogos.
„Taigi niekas infekcijų plitimą ribojančio režimo įvesti ir neprašė. Tie, kurie susirgo atostogų metu, turėjo neateiti į ugdymo įstaigas, taigi irgi turėjo sumažinti virusų plitimo tikimybę.
Dabar po truputį matome sergamumo mažėjimą, tačiau tai nevyksta taip sparčiai kaip praeitais sezonais tuo pačiu laikotarpiu.
Šaltesni orai galėjo turėti įtakos dėl pasikeitusios žmonių elgsenos, nes lauke virusai taip neplinta kaip uždarose patalpose. Jei sirgdami niekur nesilankome, laikomės rekomendacijų, skiepijamės, sumažiname viruso platinimo rizika. Ji didėja daug laiko praleidžiant patalpose, jų nevėdinant“, – kalbėjo G. Gargasienė.
Ji priminė, kad sergamumo pakilimo metu rekomenduojamos kaukės ir respiratoriai. „Žmonės gali sąmoningai pasirinkti užsidėti kaukę vykstant į kažkokius renginius ar susibūrimo vietas, kur neįmanoma išlaikyti saugaus atstumo. Taip pat ir slaugant sergantį asmenį rekomenduojama užsidėti kaukę arba respiratorių.
Išties visuomenės užmiršo pagrindinę taisyklę – jei jaučiame kvėpavimo takų infekcijos simptomus, neturėtume vaikščioti ir platinti viruso, leisti vaikus į ugdymo įstaigas ir t.t. Tam asmeniui gal ir nebus didelių komplikacijų, bet reikia nepamiršti, kad platinant virusą ir užkrėtus kitą žmogų, jei jis priklauso rizikos grupėms, gali prireikti ir hospitalizacijos“, – įspėjo specialistė.
Ragina pasisaugoti iki sezono pabaigos
Primenama, kad efektyviausiai nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų apsaugo skiepai. Skiepytis ypatingai rekomenduojama rizikos grupėms priklausantiems asmenims.
NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad COVID-19 vakcinomis gyventojai gali skiepytis bet kurioje gydymo įstaigoje. Sezoninio gripo vakcina nemokamai skiepijami tik rizikos grupėms priklausantys asmenys ir tik toje gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašę.
Gripo sezonas tęsiasi (paprastai trunka iki gegužės pabaigos), todėl raginame ir toliau kruopščiai laikytis higienos taisyklių: plauti rankas, jei nėra galimybės nusiplauti – jas dezinfekuoti; vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas; laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo – prisidengti burną ir nosį vienkartine servetėle.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!