Vis tik, yra visai nesudėtingų būdų sau padėti ir palengvinti nemalonius simptomus. Vienas iš jų – vaistažolių arbatos, kurios maloniai sušildo iš vidaus ir palengvina peršalimą.
„Mano žolelės“ puslapio įkūrėja, žolininkė Jolanta papasakojo, kokių žolelių vertėtų turėti namuose siekiant apsisaugoti arba jau susidūrus su peršalimu.
„Arbatėles būtų galima gerti ir nebūtinai peršalus, o prevencijai, ką aš ir pati darau. Jeigu yra kažkokia grėsmė iš išorės, pavyzdžiui, lyja, šlapia, šalta, aš visada imu arbatėlę, kad užkirsčiau tam kelią“, – pokalbį pradėjo žolininkė.
Šios žolelės – aukso gysla
Liepžiedžiai
Viena pirmųjų žolelių, kurią rekomendavo ir kurios arbatas geria pati Jolanta, yra liepžiedžiai. Ji pasakojo, kad jos galima aptikti bene kiekvienuose namuose.
„Jeigu jau peršalome, sakyčiau, kad tradiciškai numeris vienas yra liepžiedžių arbata. Įprastai visi žmonės, kurie yra arčiau gamtos, pasirenka jų dar vasaros metu“, – pasakojo specialistė.
Anot jos, liepžiedžiai savyje turi gausybę naudingųjų medžiagų ir gali palengvinti dažną peršalimo palydovą – sausą kosulį.
Dėl to ji ragino susirgus nepamiršti šios žolelės ir turėti jos po ranka. Jolanta tikino, kad pagrindinė šios žolelės nauda – išskleidžiamos gleivės.
„Liepžiedžiai turi daug gleivių ir tai yra labai gerai, kai susiduriame su sausu, erzinančiu kosuliu, kai mums vis nepavyksta atsikosėti.
Taip pat ji padeda karščiuojant, tad patartina išgėrus šios liepžiedžių arbatėlės pagulėti ir paprakaituoti, nes taip valosi organizmas“, – kalbėjo pašnekovė.
Aviečių lapai
Kita vaistažolė, kurios patartina turėti namuose ir kuri turi naudingų savybių susidūrus su peršalimu, yra aviečių lapai.
Žolininkė Jolanta pasakojo, kad šių lapų veikimo principas yra labai panašus į liepžiedžių veikimo principą, tad galima šias abi žoleles maišyti tarpusavyje.
„Labai panašiai kaip ir liepžiedžiai veikia aviečių lapai. Aš visuomet pati jų vasarą prisirenku ir jie taip pat padeda karščiuojant, taip pat padeda skatinti prakaitavimą“, – aiškino ji.
Žolininkė pridėjo, kad svarbu nepamiršti ir liaudies pasakymų, kuriuose sutelpa šimtmečių išmintis – „su prakaitu išeina liga“. Pasak Jolantos, kuo daugiau žmogus prakaituoja, tuo geriau išsivalo jo organizmas.
Čiobrelis
Gaminant sau peršalimo simptomams palengvinti skirtą arbatą, dar viena žolelė, kurią vertėtų panaudoti, yra čiobrelis.
Anot žolininkės, ši žolelė ne tik pridėtų arbatai malonaus skonio ir kvapo, o taip pat praturtintų ją savo gerosiomis savybėmis.
„Savo arbatas galima paskaninti su čiobreliu, nes liepžiedžiai skanūs, o avietės lapai neutralaus skonio.
Čiobrelis ne tik duoda gero skonio, o taip pat labai tinkamas kosuliui, bronchitui, kvėpavimo takų uždegimams gydyti“, – aiškino Jolanta.
Pelkinė vingiorykštė
Vis tik, jeigu peršalimas pasireiškė ne tik sloga, kosuliu ar gerklės skausmu, o ir pakilusia temperatūra, Jolanta taip pat turėjo ką patarti.
Žolininkė pasakojo, kad prasidėjus sąnarių skausmams vertėtų prisiminti pelkinę vingiorykštę, kuri veikia kaip natūralus aspirinas.
„Jeigu, pavyzdžiui, pakilusi neaukšta temperatūra, bet „laužo kaulus“, t. y., skauda sąnarius, labai tiktų pelkinė vingiorykštė. Ji yra kaip natūralus aspirinas ir netgi yra sudėtinė aspirino tablečių dalis.
Ji turi tokį migdolinį kvapą ir skonį, verta jos įmaišyti į arbatėlę. Kylant temperatūrai, ji nuimtų skausmą, padėtų išprakaituoti, kartu sumažintų uždegiminius procesus“, – pasakojo pašnekovė.
Žolininkė pridėjo, kad pakilus jau aukštesnei temperatūrai ir įtariant nebe peršalimą, o gripą, vertėtų ir atitinkamai sustyguoti arbatos gėrimą.
„Tokiu atveju, aš arbatą gerčiau kas keturias valandas. Ji padėtų išprakaituoti, organizmas gautų medžiagų, reikalingų kovai su liga“, – teigė ji.
Nasturtė
Savo nauda kitoms žolelėms nenusileidžia ir nasturtės – senovinės gėlės, žinomos gėlių darželio puošmenos.
Jolanta pasakojo, kad tam tikros nasturtės dalys yra labai naudingos siekiant išvalyti kvėpavimo takus, tad ji pasidalijo, kokiais būdais galima panaudoti nasturtę.
„Nasturtės lapai ir žiedai taip pat yra labai naudingi. Ji puikiai tinka kvėpavimo takams pravalyti.
Aš pati visuomet turiu nasturtės tinktūros, kurios galima pasigaminti iš džiovintų lapų ir žiedų. Jos imu po šaukštelį ir dedu į arbatėlę. Tada ji tampa tarsi antibiotiku.
Žinoma, galima užpilti karštu vandeniu jos žiedus ar lapus ir gerti tokią arbatą“, – pasakojo žolininkė.
Šalpusnio lapai
Savo vaistinėlę vertėtų praturtinti ir šalpusnio lapais. Pasak Jolantos, jie puikiai tinka tuomet, kai prasidėjus peršalimui ima kamuoti varginantis kosulys.
„Liaudyje labai naudojami šalpusnio lapai. Jie skirti nuo dirginančio kosulio, nes padeda jį nuraminti“, – aiškino žolininkė.
Jolanta pridėjo, kad geriant šalpusnio lapų arbatas, vertėtų atsižvelgti į jo vartojimą. Ji patarė pernelyg ilgai šios arbatos negerti.
Žolininkė teigė, kad optimaliausias laikas yra dvi savaitės. „Jis turi vieną medžiagą, kuri gali pradėti kenkti, jeigu šalpusnio arbata be sustojimo yra geriama mėnesį laiko ar daugiau“, – sakė ji.
Nakviša, pilarožė, dedešva
Dar trys žolelės, kurių vertėtų nepamiršti peršalus, yra nakviša, pilarožė ir dedešva. Jos visos padeda suskystinti gleives.
„Visos šios žolelės skystina gleives, kurios atsiranda peršalus, būna tirštos konsistencijos, jas sunku iškosėti. Nakviša, pilarožė, dedešva turi žiedus, kurie yra renkami ir iš jų verdama arbata“, – teigė pašnekovė.
Tiesa, žolininkė pridėjo, kad yra tam tikras specialus jų paruošimo būdas. Pasak Jolantos, neatsargiai paruošus šias žoleles gali dingti visos naudingosios savybės.
Ji paaiškino, kad, visų pirma, reiktų užpilti žiedus kambario temperatūros vandeniu ir palikti pastovėti per naktį. Taip jos išskleidžia gleives.
Vėliau šią arbatą žolininkė ragino pašildyti, tačiau ne aukštesnėje kaip 40 laipsnių temperatūroje, o tuomet gerti mažais gurkšneliais.
„Tos gleivės nuramina ir užglosto gerklę ir kvėpavimo takus“, – reziumavo ji.
Juodasis ridikas
Galiausiai, Jolanta patarė taip pat nepamiršti ir juodojo ridiko. Nors jis nėra žolelė, tačiau taip pat gali puikiai suveikti peršalus ir palengvinti simptomus.
Anot jos, ši daržovė Austrijoje yra bene pirmu numeriu pasirenkamas vaistas, siekiant atbaidyti ar palengvinti kvėpavimo ligas.
„Trečdalį juodojo ridiko iš viršaus reiktų nupjauti, išskobti vidų, pradurti mažą skylutę apačioje. Į išskobtą ridiką įdėti medaus ir tada tos juodojo ridiko sultys susimaišo kartu su medumi.
Tuomet reiktų ridiką su medumi padėti ant stiklinės, kad privarvėtų, ir tada tą skystį gerti. Penkias dienas vertėtų gerti tokį gėrimą kasdien, paruošiant vis po naują ridiką.
Visa tai – liaudies medicinos metodas, kuris mano jau yra išbandytas“, – paaiškino pašnekovė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
