Sparčiai judame epidemijos link: gydytoja įspėjo – gripas šiemet „piktas“

Skelbdamas naujausius skaičius Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nurodo, kad sergančiųjų gripu ir kitais kvėpavimo takų virusais kas savaitę tik auga.

Sausio 6–12 d. sergamumas siekė 1435,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kai pirmąją šių metų savaitę – 1136,9 atvejo. Be to, skaičiai jau yra didesni už buvusius pernai tokiu pačiu metu (1201,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

TAIP PAT SKAITYKITE:

Šiems pacientams – ne vieta priėmimo skyriuje: įsigaliojo pokyčiai, kurie palies kiekvieną

Mokslininkė atskleidė, kas šiandien darosi su maistu: kaip tai veikia smegenis ir kodėl sunku pasisotinti

Situacija apverktina – vienų vaistų pasigenda, kiti gali brangti: ar šiemet lietuviai turės, kuo gydytis?

Mažiausias sergamumas fiksuotas Tauragės apskrityje, didžiausias – Vilniaus. Epideminis sergamumo lygis, tai yra viršyta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba, registruotas 10-yje savivaldybių.

Gripas šiemet „piktas“: serga daug ir sunkiai

Šeimos gydytojos Elenos Šukės teigimu, susirgimų gripu kreivė jau antrą savaitę kyla į viršų.

„Turbūt artėjame prie gripo epidemijos ribos jau daugelyje miestų. Dauguma šeimos gydytojų lygiai tą patį mato savo kasdieniame darbe. COVID-19 atvejų taip pat yra, bet jų jau buvo visą rudenį, tai nieko ypatingo neišskirčiau. 

Bet akivaizdu, kad artėjame gripo epidemijos link. Be to, gripas šiemet „piktas“ – pastebime daug ir sunkiai sergančių žmonių, todėl darbo pirminiame lygyje yra pakankamai“, – komentavo gydytoja.

Ji atkreipė dėmesį, kad gripas mutuoja nuolatos, o pasaulinių pandemijų sulaukiama kas 100 metų.

„Gripo virusas mutuoja kasmet, tad ir skiepytis nuo jo reikia kiekvienais metais. Kartais net būna sunku nuspręsti, kaip tas virusas mutuos ir ne iki galo atitaikomos vakcinos pagal tai, koks yra virusas. Ir tai yra normalu. 

Gripo virusas šiemet tikrai yra mutavęs į kiek „piktesnio“ pusę. Aišku, jis ne toks „piktas“, kad sukeltų pasaulinę pandemiją. Kita vertus, tai yra normalus reiškinys, įvykstantis maždaug kas 100 metų. Dabar jau kaip ir esame pergyvenę tą laikotarpį nuo paskutinės ispaniškojo gripo pandemijos, tad kaip ir būtų laikas tokiam „piktam“ gripui atsirasti. 

Tačiau vietoj gripo atsirado COVID-19, bet, kas dabar kalbama, kovidas nėra gripas ir jis vis tiek gal savo eilės laukia. Taigi gali būti, kad jis vis „piktės“, „piktės“ ir gal kažkokia pandemija per kelis metus ir galėtų kilti“, – svarstė E. Šukė. 

Ragina užsidėti kaukę bent poliklinikoje

Visgi gydytoja apgailestavo, kad pandemijos pamokas išmoko ne visi – nesisaugoja plintančių virusų, nesiskiepija.

„Kalbame žmonėms apie skiepus ir dažniausiai susirgęs gripu jau sako kitąmet pasiskiepys, bet ateina kiti metai ir, žiūrėk, pamiršo žmogus, kaip stipriai sirgo“, – konstatavo gydytoja.

Gripo virusas šiemet tikrai yra mutavęs į kiek „piktesnio“ pusę. Aišku, jis ne toks „piktas“, kad sukeltų pasaulinę pandemiją.

Pasak jos, daugelis moja ranka ir į tokias dar neseniai taip aktyviai į galvą kaltas profilaktikos priemones – rankų higieną, kosėjimo etiketą, vėdinimą, kaukių dėvėjimą.

„Kaukės tai yra pagrindinė gripo suvaldymo priemonė, jei jas dėvėtume bent gydymo įstaigose. O dabar sėdi laukiamajame tiek karščiuojantys, tiek kosėjantys, nes kaukę pamiršta arba kažkodėl galvoja, kad ji reikalinga tik COVID-19 atveju, tai taip nėra“, – pastebėjo gydytoja.

Sunkiai galima sirgti nepriklausomai nuo amžiaus

Nors paprastai akcentuojama, kad sunkiausiai sirgti rizikuoja vyresnio amžiaus pacientai, pasak E. Šukės, amžius gali nieko nelemti, jei turima lėtinių ligų.

„Jei žmogus jau turi kažkokių lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ar plaučių, onkologinių susirgimų, amžius tampa nesvarbus. Jei to nėra, labai sunkia liga vidutinio amžiaus ar jaunas žmogus serga truputį rečiau. 

Bet reikia nepamiršti, kad sunkia liga dažniausiai laikome tokią, kurią reikia gydyti ligoninėje. Jei, pavyzdžiui, žmogus namuose karščiuoja iki 40-ies laipsnių ir tai trunka 7 ar 9 dienas, kas visiškai normalu gripo atveju, tai dar nelaikoma sunkia liga. 

Nors, mano subjektyvia nuomone, nei sau, nei savo artimiesiems tokios patirties nelinkėčiau. Apie ligos sunkumą kalbame, kai dėl kvėpavimo nepakankamumo prireikia pagalbos reanimacijoje. Gal ir gerai atrodo, kad tie, kurie neturi lėtinių ligų, jie gal ir apsaugoti, bet nuo to, kad gali sirgti ilgai ir sunkiai namie, karščiuoti, tikrai niekas neapsaugotas“, – komentavo šeimos gydytoja. 

Priėmimo skyriai pilni skrandžio gripu sergančių vaikų

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad vaikai gi šiemet labai serga vadinamu skrandžio (pilviniu) gripu.

„Jis pasireiškia labai aukšta temperatūra, pilvo skausmu ir itin dažnai – vėmimu. Tokia liga vaikams labai dažnai būna sunkesnė dėl to, kad jie labai greitai nusivemia, nevartoja pakankamai skysčių ir tada prasideda dehidratacija (skysčių stoka).

Dėl jos nekrenta temperatūra, taip susidaro užburtas ratas, iš kurio be lašinės infuzijos niekaip neišeisime. Todėl priėmimo skyriai šiomis dienomis pilni tokių vaikų“, – kalbėjo E. Šukė.

Šeimos gydytojos pastebėjimu, tikrai ne visi tėvai adekvačiai įvertina vaikų būklę ir ypač nepastebi pirminės dehidratacijos. 

„Kitas dalykas, ką pastebime, vadovaudamiesi senoviniais įsitikinimais tėvai neskuba duoti vaistų nuo temperatūros, nes mano, kad būtinai reikia karščiuoti, kažkaip išprakaituoti.

O jei „numuštume“ temperatūrą vaistais, tikrai nebūtų situacijos, kad vaikas netektų skysčių. Su tokiais liaudiškai mitais, ypač gydant vaikus, gana dažnai susiduriame“, – konstatavo pašnekovė. 

Pasak jos, vaistai yra duodami arba kai temperatūra siekia daugiau nei 38,5 laipsnius, ar kai vaikas jaučiasi prastai: „Jei vaikas guli kaip lapas, o temperatūra – iki 38 laipsnių, tai tikrai nereikėtų jo kankinti.

Reikia nepamiršti, kad susirgę gripu vaikai gali karščiuoti iki 10 dienų. Ir jei neveikia argumentas, kad tai yra sunki ir pavojinga liga, tai siūlau tada tėvams pagalvoti, ar patys turės tiek laiko slaugyti namuose. Tai bent jau tai suveikia.“

Mitai apie „stebuklingus“ antibiotikus

Ji pabrėžė, kad karščiuojant kentėti nereikia bet kokiu atveju – mažinti temperatūrą vaistais ir kitomis priemonėmis gydyti simptomus. 

„Visiška klasika – ir žmonių manymas, kad antibiotikai yra kažkokie stebuklingi vaistai, kurių gydytojams tiesiog gaila. Labai dažnas dalykas, kai iš gydytojų reikalauja paskirti antibiotikus. 

O visa kita – būna, ir degtinės kompresus deda bei panašiai. Tai čia liaudies medicinos palikimas. Ar tai būtų gripas, ar peršalimas, metodai dažnai būna tokie patys“, – kalbėjo ji. 

Jei vaikas guli kaip lapas, o temperatūra – iki 38 laipsnių, tai tikrai nereikėtų jo kankinti.

Paklausta, ar kurie liaudies metodai gali ir padėti, gydytoja pabrėžė, kad reikia konkrečiai kalbėti, kokie jie yra.

„Jei tai yra naminės vištienos sriubos valgymas, kuri, įrodyta, turi priešuždegiminių savybių, ar daugiau arbatų gėrimas – prašau. Tačiau, pavyzdžiui, skalavimas druska logiškas ir prasmingas yra tik vienu atveju – jei yra pūlinga angina, nes druska ištraukia pūlius. 

Bet jei su druska žmogus skalauja gerklę, kurią skauda dėl peršalimo ar kito viruso, jis ne tik sau nepadės, bet ir pakenks. Jei tai yra gripas ir skauda gerklę, reikia gerti arbatas ir, jei labai skauda, gerti vaistus nuo skausmo“, – patarė šeimos gydytoja.  

Kritinės savaitės

Portalas tv3.lt primena rašęs, dabartinės savaitės yra kritinės, kurios leis įvertinti sergamumo gripu mastą. 

„Realiai dar dvi savaites reikėtų palaukti ir tada matysime, ar sergamumas toliau kyla, ar kreivė švelniai stabilizuojasi. Taip matysis ir rezultatas, kaip žmonės elgėsi šventiniu laikotarpiu, ar sirgdami nesilankė kolektyvuose, renginiuose, nesėdėjo prie šeimos stalo“, – prieš savaitę kalbėjo NVSC vyriausioji specialistė Greta Gargasienė.

Ji priminė, kad paprastai sergamumas gripu ir kitomis ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis piką pasiekia sausio-vasario mėnesiais.

„Dabar pats kvėpavimo takų infekcijų įkarštis, nes sezonas paprastai prasideda rugsėjo–spalio mėnesiais, o baigiasi birželį. Tik jei sezono pradžioje turėjome didesnį COVID-19 pakilimą, dabar vyrauja gripas. Didžiausias sergamumas juo įprastai ir fiksuojami sausio–vasario mėnesiais. 

Pernai didžiausius rodiklius pasiekėme vasarį, šiemet turimi skaičiai auga, bet dar nesiekia to lygio. Taigi prognozuoti, kada bus pikas, negalime, tik konstatuoti, kad situacija yra panaši, ką stebime kasmet panašiu laiku. Po pandemijos susiklostė tokios tendencijos, kad paprastai vieną sergamumo bangą turime iki gruodžio, o kitą – po švenčių“, – sakė G. Gargasienė.

NVSC duomenimis, praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko 165 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 50. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma 10 asmenų. 

Registruoti 5 mirties nuo gripo atvejai (1 asmuo priklausė 70–79 m.; 2 asmenys – 80–89 m. ir 2 – vyresnių nei 90 m. amžiaus grupėms), iš viso 13. Visi turėjo lėtinių ligų, 4 – neskiepyti, 1 – skiepijimo būklė nežinoma. Nuo COVID-19 ligos užfiksuoti 2 mirties atvejai, iš viso 47.