Kaip nurodo SAM, nuo šiol pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros, paprasčiau sakant – šeimos gydytojo, paslaugos pilna apimtimi turės būti užtikrinamos 12 valandų per dieną 5 dienas per savaitę.
Viena vertus, tai – gera žinia mažesnių rajono gyventojams, mat jiems būtinai turės būti užtikrinamas šeimos gydytojo prieinamumas bent 12 valandų.
Kita vertus, ypač didesnių miestų pacientai negalės piktnaudžiauti ir po savo gydytojo oficialių darbo valandų žūtbūt brautis į priėmimo-skubios pagalbos skyrių dėl iš esmės ne ūmios būklės, o planinės pagalbos.
Pasibaigus šeimos gydytojo darbo laikui skubėjo į ligoninę
Iki šiol galiojo nurodymas, kad ambulatorines paslaugas šeimos gydytojai turi užtikrinti kiaurą parą 7 dienas per savaitę, kas, pačių medikų teigimu, nebuvo logiška.
Tokiu būdu poliklinikų ir šeimos gydytojų kabinetų nedarbo metu ir švenčių dienomis sunegalavę pacientai turėjo kelis pasirinkimo variantus.
Šeimos medicinos paslaugas teikiančioms gydymo privalant užtikrinti nepertraukiamą sveikatos priežiūrą kai kuriose įstaigose dirbo budintys gydytojai, kurie suteikia paslaugas bet kuriuo metu.
Šeimos gydytojo paslaugos pilna apimtimi turės būti užtikrinamos 12 valandų per dieną 5 dienas per savaitę.
Jei tokio gydytojo gydymo įstaigoje nėra, ji turėjo sutartį su kita įstaiga, į kurią sunegalavęs žmogus galėjo kreiptis, kai jo gydytojas nedirba. Dažniausiai pagal tokią sutartį pacientai būdavo nukreipiami į ligoninių priėmimo skyrius, su kuriais už suteiktas paslaugas poliklinikos atsiskaitydavo (jeigu tai nebūdavo būtinoji pagalba).
„Dėl to skubiosios pagalbos skyriai, ypač didžiuosiuose miestuose, savaitgaliais susidurdavo su itin dideliais pacientų srautais, dėl to kentėjo jų pagrindinė funkcija – skubiosios pagalbos teikimas“, – pabrėžė SAM atstovas Julijanas Gališanskis.
Be to, neretai kai kurie pacientai piktnaudžiaudavo ir į priėmimo skyrių vykdavo iš esmės dėl planinės pagalbos, kurią užsiregistravęs per 7 dienas turėtų gauti šeimos gydytojo darbo metu.
Dabar gi, jei pacientui nereikalinga būtinoji pagalba, jis turės į savo gydytoją kreiptis kitą dieną jo darbo metu. Taigi jei būklė nėra ūmi, o jūs reikalausite pagalbos nuvykę į priėmimo pagalbos skyrių, už tai jūsų bus paprašyta susimokėti.
Žada, kad ūmių būklių atveju be pagalbos nepaliks
Kaip nurodo ministerija, pagal naują tvarką pirminės sveikatos priežiūros įstaigos pradės darbą tarp 7 ir 8 val. ryto. Jei įsigaliojus naujai tvarkai įstaigoje šeimos gydytojų darbo krūvis mažesnis nei 3 etatai ir ji neturi galimybės dirbti 12 val. per dieną, įstaiga likusiam dienos laikui galės sudaryti sutartį su kita savivaldybėje esančia įstaiga.
„Šie pokyčiai užtikrins aiškesnį pacientų kelią sveikatos sistemoje ir padės pagerinti šeimos gydytojų teikiamų paslaugų prieinamumą“, – pažymi SAM.
Taip pat ji nurodė, kad įsigaliojus numatytiems pakeitimams, skubi ambulatorinė paslauga ūmių būklių atveju turi būti suteikta ne vėliau kaip per 24 valandas. Į ūmių būklių, kurioms esant teikiama skubi ambulatorinė paslauga ir reikalingas greitas gydymas, sąrašą įtraukti tokie nusiskundimai kaip stiprus skausmas, ilgalaikis karščiavimas, traumos, ūmios alerginės reakcijos, pykinimas ar vėmimas.
„Šie pokyčiai užtikrins aiškesnį pacientų kelią sveikatos sistemoje ir padės pagerinti šeimos gydytojų teikiamų paslaugų prieinamumą“, – pažymi SAM.
Vaikams taip pat numatytos būklės, tokios kaip karščiavimas >37,8 °C ilgiau nei 24 val., bėrimas, skausmas ar paviršinės žaizdos. Šis sąrašas padeda užtikrinti prioritetinį gydymą ir geresnį pacientų srautų valdymą.
Kaip nurodoma, tokios paslaugos galės būti suteiktos skubiosios pagalbos kabinetuose, o tose savivaldybėse, kur tokie kabinetai nebus įsteigti – priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose.
„Didžiuosiuose miestuose turės būti įsteigti skubiosios pagalbos kabinetus, kurie dirbtų savaitgaliais bei švenčių dienomis ne mažiau nei po 6 val. per dieną. Kitose savivaldybėse tokie kabinetai rekomenduojami, tačiau neprivalomi, tai yra steigiami esant poreikiui“, – komentavo J. Gališanskis.
Jei žmogui reikalinga neatidėliotina medicinos pagalba, dėl jos galima kreiptis į bet kurį priėmimo-skubios pagalbos skyrių.
Rajonuose net transporto nėra, kad pacientai privažiuotų
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė, šeimos gydytoja Jurga Dūdienė patvirtino, kad šie pokyčiai derinti jau kurį laiką ir bendruomenė jiems pritaria.
„Ši idėja buvo aktyviai keliama ir jos įgyvendinimas laukiamas. Pirminės grandies darbas daugiausiai apima planinę mediciną ir jis niekaip negalėjo vykti 24 valandas 7 dienas per savaitę, nes paprasčiausiai neturime tiek darbuotojų, kad galėtume užtikrinti darbą ir savaitgaliais, ir naktimis.
Natūraliai visos įstaigos turėjo sutartis su ligoninių priėmimo skyriais, o dabar jų nebelieka ir įstatymu apibrėžtas šeimos medicinos pasiekiamumas 5 darbo dienas 12 valandų per dieną“, – komentavo šeimos gydytoja.
„Net iki ketvirtos valandos vakaro žmonės neturi galimybės pasiekti arčiausiai namų esančią gydymo įstaigą kaimo apylinkėse ar provincijos miesteliuose, jei neturi nuosavo transporto, nes viešojo paprasčiausiai nėra“, – konstatavo J. Dūdienė.
Ji priminė, dauguma didžiųjų šalies poliklinikų tą užtikrina ir dabar, net ir šeštadieniais dirba pusę dienos. Vis tik, jos pastebėjimu, su didesniais iššūkiais gali susidurti regiono gydymo įstaigos – ne visoms gali pavykti užtikrinti 12 valandų darbą per parą, mat tiesiog nėra tiek šeimos gydytojų.
Kita vertus, pasak gydytojos, neretai didelio poreikio paslaugoms vakare ten ir nėra, mat žmonės paprasčiausiai neturi transporto atvykti.
„Poreikio iš pacientų, kad gydytojas dirbtų iki šeštos vakaro, nėra, net iki ketvirtos valandos vakaro žmonės neturi galimybės pasiekti arčiausiai namų esančią gydymo įstaigą kaimo apylinkėse ar provincijos miesteliuose, jei neturi nuosavo transporto, nes viešojo paprasčiausiai nėra“, – konstatavo J. Dūdienė.
Nenuvertinti ir slaugytojų pagalbos
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad visuomenei vertėtų įsisąmoninti, kad šeimos medicina neapsiriboja vien gydytojo pagalba.
„Daug veiksmų atlikti ir suteikti pagalbą gali ir slaugytojai. Jei komandoje net ir mažame miestelyje yra daugiau nei viena slaugytoja, tikrai kartais taip gali būti, kad jų darbas yra net ilgesnis nei gydytojo, jei jis atvyksta tik pusdieniui dirbdamas pusę etato.
Iš šeimos gydytojų profesinės sąjungos pusės nuoširdžiai skatiname žmones suprasti, kad ne visi klausimai turi būti išspręsti „čia ir dabar“, per artimiausias 4 valandas. Yra labai aiškiai nurodytos ūmios būklės, kada pagalba turi būti suteikta per 24 valandas. Bet net ir tokiu atveju tai reiškia, kad nebūtinai turi būti priimtas šiandien.
Taigi reikėtų pasitikėti ir savo slaugytojos konsultacija, jei tuo metu kreipiantis į gydymo įstaigą nėra šeimos gydytojo. Jei tai tikrai bus skubi situacija, ji padės ir nukreips į skubios pagalbos skyrių, kai yra neatidėliotina būtinoji pagalba, kai dėl jos nesuteikimo sveikata gali sutrikti labai rimtai“, – aiškino gydytoja.
Tuo metu dėl tų klausimų, kurie galėtų būti išspręsti kitos dienos ryte, jos teigimu, bus tikrai suorganizuota šeimos gydytojo konsultacija. Taip pat ji ragino žmones įsivertinti, kaip patys gali sau padėti namuose.
„Reikia išmokti atskirti, kada išties galime palaukti, panaudoti simptominius vaistus iki paskirto vizito pas gydytoją, o kada negalima to daryti. Pastebime, kad nerimas kartais būna toks didelis, kad žmonės renkasi važiuoti į priėmimo skyrių, ten laukiamajame praleisti 4 ar 6 valandas užuot saugiai karščiavimo ar skausmo klausimą sprendę namuose.
Juolab nekalbu apie tokius atvejus, kai skausmai yra lėtiniai, o nusprendžiama sekmadienio vakarą vykti į priėmimą. Arba žmonės iki paskutinės akimirkos delsia prasitęsti vaistus ir suskumba tą daryti tik išgėrę paskutinę tabletę, o paskui kelia konfliktus, kad negali „čia ir dabar“ patekti pas gydytoją“, – pastebėjo J. Dūdienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
