Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokie svarbiausi pokyčiai laukia 2025 m.
Dėl krūties vėžio galės pasitikrinti daugiau moterų
Nuo 2025 metų profilaktiškai pasitikrinti dėl krūties vėžio galės moterys nuo 45 iki 75 metų. Šis pokytis papildomai pareikalaus apie 3,5 mln. eurų per metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.
Nuo 2025 metų sausio 1 dienos ši programa bus taikoma moterims nuo 45 iki 74 metų, kurioms kartą per 2 metus bus atliekamas mamografinis tyrimas ir jo vertinimas.
Šios programos paslaugos finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, skirtomis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustoms moterims.
Ministerijos duomenimis, Lietuvoje onkologinės ligos yra antra dažniausia mirties priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų, o didžiausias mirtingumas dėl vėžio fiksuojamas darbingo 45–64 m. amžiaus žmonių grupėje.
Įtariant šį vėžį trumpės paciento kelias
Nauja burnos, veido ir žandikaulių vėžio ankstyvosios diagnostikos ir gydymo organizavimo tvarka, įsigaliosianti nuo sausio 1 d., padės šias ligas diagnozuoti anksčiau ir gydymą pradėti ankstesnėse vėžio stadijose, šitaip užtikrinant pacientams didesnę tikimybę pasveikti.
Nurodoma, kad taip pat bus sutrumpintas paciento kelias, atsisakant perteklinių siuntimų, kai įtariamas galvos ir kaklo navikas. Tvarka bus taikoma tiek viešosioms, tiek privačioms gydymo įstaigoms, kurios teikia odontologijos paslaugas. Pirminę burnos patikrą ir profilaktiką turės atlikti gydytojas odontologas arba burnos higienistas. Pastebėjus pakitimus (ilgai negyjančias žaizdas, opas, lūpų arba liežuvio jutimo sutrikimus ir pan.), pacientas bus nukreiptas specializuotai konsultacijai ir išsamesniems tyrimams.
Nustačius vėžinį susirgimą, paciento gydymą užtikrins viena iš keturių specializuotą onkologinę pagalbą teikiančių gydymo įstaigų: Nacionalinis vėžio institutas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos arba Klaipėdos universiteto ligoninė.
Nuo sausio 1 d. taip pat nereikės siutimo antrinio ar tretinio lygio burnos, veido ir žandikaulių chirurgo, veido žandikaulių chirurgo ar otorinolaringologo konsultacijai, kai pacientui įtariamas galvos arba kaklo navikas – ligą įtarusiam gydytojui pakaks tai nurodyti e.sveikatos sistemoje.
Trumpins eilę pas vaikų ortodontus
Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė svarbiam pokyčiui – nuo nuo sausio 1 d. kai kuriuos ortodontinius aparatus vaikams, turintiems įvairių dantų bei žandikaulių anomalijų, galės skirti ir gydytojai odontologai. Teigiama, kad šis sprendimas leis gerokai sutrumpinti paslaugų laukimo eiles.
Teigiama, kad šis sprendimas leis gerokai sutrumpinti ortodonto paslaugų laukimo eiles.
Iki šiol ortodontinius aparatus galėjo skirti tik gydytojai ortodontai, o pacientams tekdavo ilgai laukti jų konsultacijų eilėje. Nuo šių metų vaikams, turintiems dantų dydžio ir formos, dantų lanko ryšių, danties padėties anomalijų ar dantų ir veido funkcinių sutrikimų, ortodontines plokšteles kiekvienam žandikauliui ar ortodontinius treinerius galės skirti ir gydytojai odontologai.
Pradės kompensuoti naują tyrimą
Patikslinus psichiatrijos paslaugų teikimo reikalavimus numatyta, kad jos taps labiau prieinamos esant sunkiau gydomoms būklėms, o nėščiosioms ir žindančioms pacientėms sudaromos sąlygos jas gauti žaliojo koridoriaus principu. Taip pat nuo kitų metų daliai pacientų bus pradedamas finansuoti farmakogenetinis – vaistų tolerancijos – tyrimas.
Sveikatos apsaugos ministro pasirašytais pakeitimais numatoma, kad nėščiųjų ir žindančių krūtimi pacienčių konsultacijos dėl medikamentinio psichikos ir elgesio sutrikimų gydymo rekomendacijų žaliojo koridoriaus principu bus teikiamos III lygyje.
Šizofrenijos spektro, nuotaikų sutrikimų efektyvesniam gydymui nuo 2025 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis pradedamas finansuoti farmakogenetinis (vaistų tolerancijos) tyrimas. Paciento siuntimas tyrimui bus išduodamas esant tam tikroms indikacijoms III lygio psichiatrijos ambulatorinių paslaugų teikimo metu, gydytojui klinikiniam farmakologui rekomendavus.
Medikai galės atsisakyti teikti pagalbą agresyviems pacientams
Nuo sausio 1 d. įsigalioja įstatymo pataisos, pagal kurias medikai tam tikrais galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas. Nauja tvarka būtų taikoma agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisos numato, kad medikas galės atsisakyti teikti planinę paslaugą pacientui arba ją nutraukti, jeigu paciento veiksmai kelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto, kito teikiant sveikatos priežiūros paslaugą dalyvaujančio sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo ir (ar) kitų pacientų sveikatai ar gyvybei. Taip pat galima atsisakyti teikti pagalbą, jei pacientas nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina specialisto garbę ir orumą ir tai trukdo jam ir (arba) kitiems pacientams teikti kokybiškas sveikatos paslaugas.
Nauja tvarka būtų taikoma agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą.
Tačiau tai negalioja tais atvejais, kai nederamą ir nepagarbų elgesį lemia paciento sveikatos būklė (pvz., esant hipoglikemijai arba šokui elgiasi nepagarbiai, triukšmauja ar pan.) ir (arba) kai jam teikiama būtinoji medicinos pagalba.
Kai teikiama būtinoji medicinos pagalba, jos nepradėti arba sustabdyti galima tik tuo atveju, kai pacientas savo veiksmais kelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto ar kito teikiant sveikatos priežiūros paslaugą dalyvaujančio sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo ir (ar) kitų pacientų sveikatai ar gyvybei, taip pat kai yra išnaudotos visos galimybės pašalinti šią grėsmę arba tokių galimybių nėra.
Skubiąją medicinos pagalbą teikiančioms tarnyboms taip pat leista naudoti vaizdo kameras. Įstatymo pataisos numato, kad pacientų ir medikų saugumo užtikrinimui sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka galės būti atliekamas vaizdo ir garso stebėjimas bei įrašymas.
Vakcina nuo paukščių gripo
Pirmą kartą Lietuvoje rizikos grupėse esantys gyventojai nuo metų pradžios galės pasiskiepyti nuo paukščių gripo. Kaip nurodoma Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame įsakymo projekte, ši vakcina skirta vyresniems nei 18 metų asmenims, turintiems profesinę riziką užsikrėsti paukščių gripu dėl artimo sąlyčio su paukščiais ar gyvūnais, jų skerdenomis ar gaišenomis.
Tarp jų – paukštininkystės įmonių darbuotojai, veterinarijos klinikų ir mokslo įstaigų darbuotojai, zoologijos sodų ir muziejų darbuotojai, miškininkai, ornitologai. Kaip nurodoma, iš viso Lietuva įsigijo 2 tūkst. dozių vakcinos tūkstančio gyventojų skiepijimui.
Didesnės algos medikams
Pagal lapkričio mėnesį Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir devynių medikus vienijančios profesinių sąjungų organizacijų pasirašytą naują Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinę sutartį, šiemet numatyta maždaug 10 proc. didinti darbo užmokestį gydymo įstaigų darbuotojams, skirti skatinamąsias priemones slaugytojų ir jų padėjėjų pritraukimui.
Profesinių sąjungų susitarime taip pat numatyti ir įpareigojimai darbdaviams – didesne dalimi finansuoti specialistų kvalifikacijos kėlimą bei sudaryti psichologinę gerovę užtikrinančią darbo aplinką, praneša SAM. Pabrėžiama, jog trišalėje sutartyje numatyti susitarimai nuo 2025 m. sausio 1 d. galios LNSS veikiančių biudžetinių įstaigų darbuotojams, kurie yra kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariai.
Pažymima, kad konkretų darbo užmokesčio dydį gydymo įstaigoje darbuotojams nustato įstaigos vadovas, todėl jis šalyje gali skirtis.
Sutartyje taip pat numatytas atlyginimų augimas slaugytojams bei jų padėjėjams – 10 proc. padidės jų darbo užmokesčio pastovioji dalis, sudaranti ne mažiau kaip 70 proc. (anksčiau – 60 proc.) mažiausios gydytojo vieno etato pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies.
Kompensuos tris brangius tyrimus
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis pacientams bus kompensuojami dar trys brangieji genetiniai tyrimai, kurie padės tiksliau diagnozuoti onkologines ligas ir parinkti kiekvienam pacientui geriausiai jam tinkantį gydymą.
PSDF lėšomis bus pradėti kompensuoti naviko molekulinės genetikos tyrimas DNR sekoskaitos metodu, naviko molekulinio kariotipavimo tyrimas ir naviko genomo metilinimo tyrimas, kuriuos skirti galės šešiose onkologinių ligų klasteriui priklausančiose gydymo įstaigose dirbantys gydytojai – gydytojas onkologas chemoterapeutas (suaugusiems), gydytojas vaikų onkohematologas (vaikams) arba kitos profesinės kvalifikacijos gydytojas specialistas (daugiadalykės gydytojų specialistų komandos narys), gydantis pacientą dėl įtariamos arba patvirtintos onkologinės ligos. Naujiems tyrimams iš PSDF biudžeto per metus numatoma skirti apie 1,9 mln. eurų.
Receptinius vaistus galės išrašyti ilgesniam laikui
Planuojama, nuo antrojo šių metų pusmečio gydytojai galės išrašyti receptinius vaistus ilgiau nei pusmečiui, t. y. 6–12 mėnesių laikotarpiui. Tačiau siekiant užtikrinti tinkamą ir racionalų vaistų vartojimą ilguoju laikotarpiu, po 6 mėnesių vaistai pagal galiojantį receptą galės būti išduodami po farmacinės rūpybos paslaugos, kurią suteiks vaistininkas.
Šiuo metu kompensuojamuosius vaistus gydytojas gali paskirti ne ilgiau kaip pusmečiui. Įdiegus naują farmacinės rūpybos paslaugą, gydytojas galės paskirti gydymą ilgesniam nei 6 mėnesių, bet ne ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui.
Išplėstinės kardiologo konsultacijos – arčiau namų
SAM numatė, kad išsamias gydytojų kardiologų konsultacijas bus galima gauti arčiau namų – sveikatos centruose, o sunkiais atvejais pacientai bus siunčiami į aukštesnio lygio paslaugas teikiančias įstaigas. Teigiama, kad taip bus sudaryta galimybė trečio lygio kardiologijos paslaugas teikiančiose gydymo įstaigose sumažinti eiles ir priimti daugiau pacientų, sergančių sunkiomis ligomis.
Ministro pasirašytame apraše numatyta antrinio ir tretinio lygio konsultacijų tvarka, kuri padės sutrumpinti paciento kelią gydymo įstaigoje. Apraše nurodyta, kas turės būti atlikta pacientui, siekiant, kad jis būtų išsamiai ištirtas ir gautų optimalų gydymą arčiau namų vienos konsultacijos metu.
Siekiant padėti šeimos gydytojams identifikuoti atvejus, kai dėl paciento sunkios ligos reikalinga trečio lygio kardiologo konsultacija, paslaugų teikimo tvarkos apraše nurodyti konkretūs atvejai, kai pacientas gali būti tiesiogiai siunčiamas trečiojo lygio kardiologijos paslaugoms gauti.
Tai ligos, kurioms diagnozuoti būtini įvairūs sudėtingi laboratoriniai ar instrumentiniai tyrimai, ekspertinė gydytojų kardiologų patirtis: dėl nustatytų retų širdies ligų, po širdies transplantacijos, kai implantuotas širdį pavaduojantis prietaisas, po kardioverterio-defibriliatoriaus iškrovos ir kitais atvejais.
Tvarka visoje Lietuvoje įsigalios nuo 2025 m. gegužės 25 d.
Daugiau įgaliojimų Valstybinei ligonių kasai
Nuo liepos įsigalios įstatymo pataisos, kuriomis išplėsti Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus įgaliojimai, sudarant galimybę esant tam tikroms sąlygoms nutraukti sutartis su gydymo įstaigomis.
Pagal priimtas pataisas, VLK direktoriui įtvirtinta teisė taikyti poveikio priemones, jei gydymo įstaigos pažeidžia sudarytas sutartis ar kitus teisės aktus. Pagal šias sutartis VLK apmoka įstaigoms už pacientams suteiktas paslaugas.
Be to, atsisakyta teritorinių ligonių kasų kaip atskirų vienetų.
Naujas PSDF biudžetas – beveik 4 mlrd. eurų
Nuo sausio 1 d. įsigalioja ir 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas. Kitais metais biudžetas bus subalansuotas – įplaukos ir išlaidos didės beveik po 479 mln. eurų (beveik 14 proc.) ir sudarys beveik po 3,94 mlrd. eurų.
70 proc. visų lėšų numatoma skirti asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, apie 18 proc. lėšų – skirti vaistams, medicinos pagalbos priemonėms, įskaitant ortopedijos technines priemones ir medicinos priemonių nuomą.
77 mln. eurų (12 proc.) didės lėšos, skiriamos vaistų kompensavimui, daugiau dėmesio bus skiriama inovatyviems vaistams.
Siekiant ir toliau sudaryti galimybes gydymo įstaigoms didinti jose dirbančių darbuotojų darbo užmokestį, planuojama indeksuoti sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas. Taip pat numatoma toliau plėtoti ekonomiškai efektyvias sveikatos priežiūros paslaugas, mažinant hospitalizaciją ir skatinant ambulatorines paslaugas; pradėti teikti naujas PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamas paslaugas.
Numatoma plėsti pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų komandas atvejo vadybininku, tobulinti pirminės odontologinės pagalbos teikimą, sudarant sąlygas gydymo įstaigoms įdarbinti daugiau burnos higienistų, tokiu būdu mažėtų vieno specialisto aptarnaujamų gyventojų skaičius, trumpėtų eilės.
Į 2025–2026 m. planus įtrauktas ir stacionarinės medicininės reabilitacijos, paliatyviosios pagalbos paslaugų bazinių kainų perskaičiavimas, siekiant atsižvelgti į didėjančias specialistų atlyginimų ir pacientų išlaikymo stacionare išlaidas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
