Į portalą tv3.lt kreipęsis gydytojas Algis (vardas pakeistas ir žinomas) nuogąstavo, ar nauji įvesti ambulatorinės slaugos teikimo namuose reikalavimai nėra pertekliniai.
„Įvertinus jau veikiančias priemones, ambulatorinių slaugos paslaugų namuose (ASPN) komandos narių sekimas yra perteklinė, neetiška, nereikalinga priemonė. Darbuotojai nenori, kad ji būtų taikoma“, – skundėsi Algis.
Po piktnaudžiavimo atvejų jau sugriežtino tvarką
Jis teigė suprantantis, kam to prireikė – buvo nustatyta daug piktnaudžiavimo atvejų. Portalas tv3.lt primena rašęs, kad ligonių kasos aptiko šūsnį pažeidimų teikiant slaugos paslaugas namuose.
Tačiau, pašnekovo teigimu, po tų atvejų išaiškinimo SAM jau ėmėsi tam tikrus įsakymų pakeitimo.
„Jau uždraudė ASPN teikimą globos įstaigose, išskyrus išskirtinius atvejus. Taip pat nustatytos maksimalios paslaugų tiekimo apimtys vienam darbuotojui – ne daugiau 12 aplankytų pacientų per dieną.
Be to, šioms paslaugoms sutartyse su VLK įvestos kvotas, nors tik startavus ambulatorinės slaugos namuose paslaugoms jos buvo apmokamos visos“, – komentavo gydytojas.
Algis stebėjosi ir argumentais, kad tai reikalinga pačių medikų saugumui užtikrinti: „Jei ši priemonė skirta darbuotojų saugumo užtikrinimui, kodėl PS koordinačių duomenis reikia saugoti mažiausiai 12 mėnesių?“
Įžvelgė ir galimą verslo interesą
Medikas taip pat svarstė, ar tokiais pakeitimais nėra suinteresuoti konkretaus verslo atstovai.
„Paskutiniu metu gauname laiškus apie sukurtus elektroninius modulius šiems reikalavimams įgyvendinti, kuriuos įsigyti siūlo privačios įmonės. Jos taip pat siūlo ir tam tikrų dokumentų pildymą elektroniniu būdu, ko SAM į e.sveikatą nepavyksta įdiegti jau eilę metų. Kas galėtų paneigti, kad tokie įsakymai naudingi tam tikrai verslininkų grupei?
„Komandos narių sekimas yra perteklinė, neetiška, nereikalinga priemonė“, – skundėsi gydytojas.
Kalbant liaudies kalba, prasideda naujas medikų sekimo etapas. O kodėl neįvedus GPS sekimo visiems medikams. Prisidenkime, kad tai dėl darbuotojų saugumo ir galėsime žiūrėti, ar niekas nevėluoja į darbą, ar neišeina anksčiau, ar ligoninėje vaikšto tuose skyriuose kuriuose turi būti, ar neišeina parūkyti, išgerti kavos ir t.t.“ – nepasitenkinimą reiškė jis.
Vertina kaip papildomą kontrolės priemonę
Lietuvos slaugos specialistų asociacijos (LSSA) prezidentė Aušra Volodkaitė patvirtino, kad bendruomenė skeptiškai ir kritiškai vertina šiuos pakeitimus.
„Mano žiniomis, to iniciatyvos autoriai buvo Valstybinė ligonių kasa, kuriai buvo svarbu įvertinti paslaugų namuose teikimą – kad būtų galima aiškiai stebėti slaugytojos maršrutą, kiek laiko praleido ir panašiai.
Bet tokio oficialaus derinimo su bendruomene nebuvo, mes susipažinome su tuo jau vėliau ir išgirdau nuogąstavimų iš darbuotojų, kad tai yra kaip stebėjimo priemonė, reikia kiekvieną kartą atidžiai stebėti, kur veda maršrutas, kiek laiko praleidžia pas kiekvieną pacientą, tą fiksuoti dokumentuose“, – komentavo ji.
„Vietos nustatymo programinė įranga naudojama tik darbuotojo darbo valandomis ir tik jo tarnybiniame įrenginyje“, – nurodė SAM.
Ji pabrėžė, kad darbuotojai ir taip dirba, teikia paslaugas namuose, o tokią papildomą kontrolę vertina kaip nepasitikėjimą.
„Taip pat labai svarbus ir duomenų apsaugos klausimas, viskas turi būti labai griežtai aprašyta, reglamentuota, kas gali kontroliuoti, stebėti tuos duomenis, kaip jie saugomi, kaupiami ir kas gali turėti priėjimą“, – komentavo A. Volodkaitė.
Ministerija: reikia dėl pačių medikų saugumo
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gi paaiškino, kad nuostata dėl įrangos, skirtos kiekvieno ASPN komandos nario buvimo vietai paslaugų teikimo metu nustatyti, atsirado atsižvelgiant į Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. 1 d., kuri įpareigoja darbdavį sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas.
Taip pat nurodoma, kad nuostata atsirado atsižvelgiant į pačių medikų reiškiamus nuogąstavimus ir baimes dėl įvairių priežasčių (užgauliojimų, grasinimų, tiek iš pacientų, tiek iš artimųjų pusės) eiti pas vienus ar kitus pacientus.
„Pasitaiko ir atvejų, kai patys pacientai arba jų artimieji skundžiasi, jog ASPN komandos specialistai pas juos neatvyko suteikti paslaugos. Tokiais atvejais paslaugos teikėjas, pasitelkęs GPS lokacijos duomenis, galėtų įrodyti, jog ASPN komanda buvo atvykusi pas pacientą.
Atkreipiame dėmesį, kad vietos nustatymo programinė įranga naudojama tik darbuotojo darbo valandomis ir tik jo tarnybiniame įrenginyje, darbuotojų vaizdo ar garso stebėjimo įrangos nėra. Vietos nustatymo įrangą jau ilgą laiką naudoja GMP brigados“, – rašoma ministerijos atsiųstame atsakyme.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
