Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 40 savaitę registruotas Tauragės ir Alytaus apskrityje, o didžiausias – Vilniaus ir Kauno apskrityje. Praėjusio 2010-2011 m. gripo sezono 40-ąją savaitę bendras Lietuvos sergamumo rodiklis buvo 42,0 atv./10 tūkst. gyventojų.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos skyriaus vedėja Rūta Babravičienė sako, kad rudens dargana ir oro kaita turi įtakos peršalimo ligoms bei virusinėms infekcijoms. Rūta Babravičienė pataria, kaip išlikti sveikiems, neprarasti jėgų ir geros nuotaikos rudenį?
Peršalimo ligos rudenį kamuoja bene dažniausiai. Peršalama neretai tada, kai imuninė sistema labai nusilpusi ir oro temperatūra nuolat kinta. Peršalimo ligas – taip dažnai vadinamas kvėpavimo takų infekcijomis, sukelia virusai (virš 100 rūšių) ir bakterijos, o peršalimas padeda mikroorganizmams įsitvirtinti žmogaus organizme. Dažniausiai užsikrečiama oro lašeliniu būdu, per mažus lašelius, kuriais virusas perduodamas iš vieno žmogaus kitam kosint ar čiaudant. Taip pat dažnai užsikrečiama per rankas, daiktus, kuriuos lietė sergantis žmogus. Virusas į organizmą dažniausiai patenka per nosį ar akis ir sparčiai dauginasi nosiaryklėje. Ligos sukėlėjai lengvai perduodami vieno asmens kitam, todėl peršalimo ligos greitai plinta.
Pagrindiniai peršalimo simptomai yra nosies užsikimšimas, sloga, čiaudulys, kosulys, gerklės paraudimas ir skausmas, galvos skausmas, neaukšta temperatūra, bendras silpnumas. Peršalimas dažnai maišomas su rimtesne liga - gripu. Gripui be įprastų peršalimui simptomų, būdinga aukšta temperatūra (peršalimo atveju temperatūra nesikeičia arba padidėja nežymiai), šaltkrėtis, kaulų ir raumenų skausmai. Gripas neretai gali sukelti rimtų komplikacijų.
Peršalimo ligų gydymas
Kad peršalote, dažniausiai pajuntate grįžę į namus ir kol dar nespėjote rimtai susirgti, panaudokite gerai žinomomis paprastomis priemonėmis: pamirkykite kojas karšto vandens vonelėje su druska, būtinai gerkite daug skysčių, geriausia – karštos liepžiedžių, aviečių arbatos, arbatos su citrina, imbieru ir medumi, skalaukite gerklę su ramunėlių, šalavijų, medetkų nuoviru, darykite inhaliacijas, drėkinkite orą, ilsėkitės. Metodinės pagalbos ir strategijos skyriaus vedėja perspėja, kad visais peršalimo atvejais reikia pasitarti su mediku ir geriausia, jeigu gydymą pagal ligos simptomus paskiria šeimos gydytojas.
Peršalimo ligų profilaktika
Rūta Babravičienė pataria, kol dar nesusirgote stiprinkite imunitetą lankydamiesi pirtyje. Tie, kas reguliariai mėgaujasi pirties malonumais, neperšąla net pačią rūsčiausią žiemą. Pirtyje vanokitės vantomis, gerkite žolelių arbatos. Pasilepinkite ir masažu, tai ne vien malonumas. Profesionalo atliktas masažas suaktyvina limfos tekėjimą, pagerina kraujotaką, imunitetą, bendrą organizmo būklę.
Valgykite subalansuotą maistą, atsisakykite riebių, saldžių, konservuotų produktų. Valgykite daugiau vaisių, daržovių, grūdinių produktų, riešutų, kurie aprūpins antioksidantais. Kasdien bent po pusvalandį aktyviai pajudėkite, nes judėjimas stiprina imunitetą. Tamsiais ir nykiais vakarais pasilepinkite aromatų terapija. Taip pat pasistenkite kuo anksčiau atsigulti, nes geras miegas normalizuoja vidinius organizmo procesus. Pervargusio žmogaus imuninė sistema daug silpnesnė. Reguliariai plaukite rankas, venkite žmonių gausaus susibūrimo vietų, kontakto su sergančiais.
Kasdien suteikite sau kuo daugiau teigiamų emocijų, nepraleiskite nė dienos nepasirūpinę gera nuotaika.
