Kaip teigia medicinos mokslų daktarė, gydytoja ginekologė Žaneta Kasilovskienė, dažniausios šaltojo periodo ligos – peršalimas ir ypač gripas gali stipriai pakenti vaisiaus vystimuisi.
„Minėtomis sezoninėmis ligomis susirgus nėštumo metu, neretai jų eiga esti kitokia, o gydymas skiriasi nuo įprasto, nes besilaukiančiai moteriai negalima vartoti kai kurių medikamentų. Pavojingiausia sirgti pirmojo nėštumo trimestro metu (iki 12 savaitės), nes tada intensyviausiai formuojasi vaikelio organai ir audiniai, ypatingai svarbi gera moters sveikata“, – tvirtino gydytoja.
Anot Ž.Kasilovskienės, nėštumo pradžioje peršalimas ir gripas gali sukelti persileidimą ar nėštumo nesivystymą, kai kuriuos apsigimimus, kūdikio nervų sistemos pažeidimus. Nėštumo viduryje šios dvi ligos grasina priešlaikiniu gimdymu, nedideliais vaisiaus vystimosi sutrikimais, tuo tarpu nėštumui baigiantis virusinės infekcijos gali išprovokuoti vaisiaus vandenų pokyčius (jų padaugėjimą ar sumažėjimą), kurie gali stipriai pakenkti vaisiaus vystimuisi.
Vaistininkė Virgilija Bečelytė nėščiosioms pirmuosius peršalimo simptomus – nedidelį karščiavimą, bendrą organizmo silpnumą patarė gydyti įvairiomis arbatomis: liepžiedžių, aviečių, čiobrelių.
Anot jos, sergant labai svarbu gerti kuo daugiau skysčių, daugiau ilsėtis, vėdinti ir drėkinti patalpas. „Jei simptomai stiprėja, užgula nosį, prasideda sloga, itin efektyvu paburkusią nosies gleivinę plauti jūros vandeniu, fiziologiniu druskos tirpalu. Slogai nepraeinant, tinka vartoti vietinio poveikio purškalus, lašus į nosį – tačiau juos vartoti reikėtų ne ilgiau nei 3–5 dienas.
Gerklės skausmą, sausą kosulį palengvina augalinės pastilės, atsikosėjimą skatina įvairūs sirupai, pavyzdžiui čiobrelių, svilarožių“, – pasakojo vaistininkė. V.Bečelytės teigimu, visi peršalimo simptomai nėštumo metu gana efektyviai gydomi homeopatiniais preparatais, bet juos ligonei būtinai turėtų paskirti gydytojas.
„Kiekviena moteris turėtų atminti, kad nėštumo metu imunitetas yra kur kas labiau ir greičiau pažeidžiamas nei paprastai, todėl visos ligos, kuriomis nenėščia moteris perserga lengvai, nėštumo metu gali būti daug sudėtingesnės, turėti rimtesnių komplikacijų. Pavyzdžiui, sloga. Jei organizmas ją nugali per savaitę, jei sloga yra taip vadinama serozinė (skystas, šviesus sekretas), tuomet labai baimintis dėl jos nederėtų. Kas kita, jei sloga pereina į pūlingą, jei atsiranda kokių nors komplikacijų“, – tikino gydytoja Ž.Kasilovskienė.
Medikė besilaukiančioms moterims rekomendavo vengti didelių žmonių sambūrių, nes viešose erdvėse labai lengva „pagauti“ kokį nors virusą, o susirgus vaistų į vaistinę siųsti artimuosius. „Darganos, lietūs, stiprūs vėjai, šlapdriba – tikrai ne į naudą organizme jau tūnantiems peršalimo virusams. Be to, į vaistines užsuka nemažai sergančių žmonių, kurie kosti, čiaudi“, – teigė Ž.Kasilovskienė.
Ginekologės tvirtinimu, pasveikusiai nėščiajai po 2–3 savaičių patartina atlikti bendrą ir biocheminį kraujo tyrimą, taip pat mažylio būklę ištirti ultragarsu – taip bus patikrinta, ar infekcija nesukėlė komplikacijų.
